JOGURTO PUTĖSIAI

Su mėtine gaidele ir šokolado drožlėmis. 

Gamindama šį desertą prisiminiau, kokie skanūs būdavo kažkada parduotuvėse kibirėliuose parduodami žalsvos spalvos estiški ledai. Mėtiniai, su šokolado drožlėmis. Lyg ir "stracciatella" vadinosi. Skanesnių esu valgiusi tik Italijoje. 

Man labai skanus ir mėtinis jogurtas iš "Dobilo" serijos (pasirodo, labai draugauju su mėtomis). Natūraliai gaivus. Būtent su juo ir šis desertas, kurį pavadinau putėsiais, nes tikslesnio apibūdinimo nesugalvojau.

Negirsiu, kad labai skanu, nes išgyrė ir vienu prisėdimu šešis indelius ištuštino mano vyriškoji šeima. Tad, gal patiks ir kitiems...

Reikia:

3 indelių (po 125 ml) natūralaus jogurto "Dobilas" su mėtomis; 

200 ml plakamosios grietinėlės;

50 g cukraus;

4 šaukštelių želatino miltelių;

50 ml vandens;

2/3 plytelės tamsaus karčiojo šokolado (aš naudojau 62%).

Želatino miltelius užpyliau vandeniu, ir palikau dešimčiai - penkiolikai minučių.

Šaltą grietinėlę išplakiau su cukrumi iki purių, standžių pusnų.

Šokoladą smulkiai sukapojau elektriniu smulkintuvu (galima sutarkuoti ar sukapoti peiliu).

Išbrinkusią želatiną ištirpdžiau mikrobangėj (20 s didžiausiu galingumu, kuris pas mane 800). Galima tai padaryti ir ant viryklės, vis pamaišanti ir stebint, kad neužvirtų. Ištirpusią sumaišiau su jogurtu.

Švelniai įmaišiau išplaktą grietinėlę ir šokolado trupinius. Gautą purią masę sudėjau į indelius (šešis) ir porai valandų patalpinau šaldytuvan.

Paviršių pabarsčiau kakavos milteliais. Kai kas užsidėjo vyšnių uogienės, o kai kas tuoj užprotestavo, kad vyšnios netinka, nes užgožia tikrąjį skonį. Kažkas pageidavo ant viršaus nieko nedėti. Kaip visada, dėl skonio ginčijamasi ir dažnai nesutariama...

Šis desertas yra labai švelnaus mėtų skonio, purus ir su jogurtine rūgštele. 

Gaminimui puikiai tiktų ir naminis natūralus jogurtas su mėgstamais priedais, pvz., trintomis braškėmis ar tiesiog pagardintas vanile... :)

TINGINYS NETINGINTIEMS

Arba trupinių pyragas. Tinginys, nes primena tą, kakavinį, gaminamą su pirktiniais sausainiais. Kai netingi (nors vadinasi tinginys!), mano vaikai tokį pasigamina, suvalgo, vėl pasigamina, vėl suvalgo, po to šiek tiek pakoreguoja sudėtines dalis, vėl suvalgo.

Šis panašus, bet kitoks - aš jį vadinu tinginiu netingintiems, nes trupinius tenka išsikepti patiems. Tokį gamina daug kas, bet svarbiausia, kad nors receptai panašiai nesudėtingi, kažkodėl  skonis kiekvienai šeimininkei gaunasi vis kitoks. Pavyzdžiui, man labai skanus kaimynės anytos trupininis, kuriuo esu vaišinama per Kalėdas. Lyg receptas būtų kažkuo ypatingas...

O šis - pagal mane.

Reikia:

vieno indelio "Rududu"

trupiniams:

150 g sviesto;

100 g cukraus;

1 kiaušinio;

300 g miltų;

šaukštelio vanilinės cukraus pudros;

100 g mėgstamų riešutų (aš maišiau braziliškus su migdolais).

Riešutus rupiai sukapojam arba sutrinam elektrine trintuve (ne visiškai smulkiai, o stambiau).

Sviestą išlydome, įdedame cukraus, miltų, įmušame kiaušinį, suberiame riešutus. Triname pirštais arba elektrine maišykle, kol nelieka sausų miltų ir viskas virsta trupiniais. Suberiame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje iki gražiai rusvai geltonos spalvos. Kepant, medine mentele ar šaukštu vis pamaišome, kad tolygiau apkeptų.

Iškepusius trupinius ataušiname.

Sutirštintą pieną "Rududu" sukrečiame į puodą ir maišant pakaitiname iki vientisos masės (neprisviliname!). Suberiame trupinius ir šaukštu gerai išmaišome. Jei masė per sausa ar per klampi, galime pridėti šaukštą sviesto ar nerafinuoto kokosų aliejaus. Kartais to reikia, o kartais ne. Išmaišytą masę sudedame į maistine plėvele išklotą formą ir gerai suspaudžiame šaukštu:

Gerai atšaldome. Išimame iš formos, pjaustome ir stebime, kaip greit dingsta... :)

KEPTAS SŪRIS

... ir laukinių paukštelių meniu snieguotą žiemą...

Nors sausio atlydys gerokai patirpdė sniego kalnus (jau manėm, kad kieme turėsim nuosavą "everestą" ) ir ploteliais pasirodė po sniegu visai nepageltusi, bet gražiai žalia žolė, šiandien sniego atsargos vėl pasipildys. Nuostabiai sninga.

Tvarkiau savo seną apkiužusią lesyklą. Bandau prisivilioti daugiau paukščių, ypač mylimų zylių, kurių šiemet kažkodėl mažoka. Šią žiemą kaip niekad gausu žaliukių, ryškių savo žalsvu gelsvumu. Visai nebesimato rausvais lopinėliais pasipuošusių čimčiakų, kurie atskrenda išskirtinai tik žiemą iš dar šaltesnių regionų. Praeitą žiemą buvau juos visai prisipratinusi - lesdavo iš krepšelio visai šalia, prie pat lango.

Žinoma, didžiausias skanėstas paukščiams - saulėgrąžos. Tik, žinoma, nesūdytos ir nekepintos. Antras patiekalas meniu sąraše paukščiams - lašiniai ar kiaulės taukai (tik jokiu būdu nesūdyti ir nerūkyti, tik žali), ypač, kai paspaudžia šaltukas. Žiauriai smagu stebėti  besisupančius sparnuotuosius ant pakabintų lyg ant sūpuoklių lašinių. Besidarbuojant virtuvėje galima net pirštus nusipjauti...

Šiemet lesyklos turinį paįvairinau, pripyliau specialaus grūdų - riešutų - sėklų mišinio. Pasirodo, per smulkios, tad vėjas išpūtė ant žemės. Net negaliu apsakyti, kaip apsišiukšlinau. Gerai, kad nutirpus sniegui, viskas pasislepia ir tuomet jau likučius lesioja kas netingi.

Prikabinau spyruoklę, kurią nusipirkau tik todėl, kad buvo pigi. Parėjus galvojau, ką gi aš su ja veiksiu... Sugalvojau pripurkšti paprasčiausių grynų, nesūdytų kiaulės taukų, kuriuos apvoliojau aguonomis. Pakaks ilgesniam laikui ir tikiuosi privilioti daugiau zylių, jei pirmas neįsijaus laukinis katinas...

Iš mamos parsigabenau J. Uginčienės knygelę "Žemaičių valgiai" (1977 m.), kurioj autorė sudėjo daug įvairių senovinų žemaitiškų valgių receptų. Nudžiugau, nes radau ir rasalynės, ir cibulynės, ir šmakalo, ubagynės ir dar kitokių patiekalų, turbūt, daug kam visai negirdėtais pavadinimais (tikrai nelabai aišku, kas yra mekeris, biguzynė ar šmontalas) . Rašoma, kad receptai surinkti keliaujant po įvairias Žemaitijos vietoves ir užrašinėjant pagal geriausių ar seniausių šeimininkių atsiminimus.

Keptas sūris taip pat iš šios knygos. Panašiai kaimišką varškės sūrį, ypač pastovėjusį, kepdavo ir mano močiutė, panašiai daro daug kitų žmonių.

Reikia:

300 g varškės sūrio;

2 kiaušinių;

2 šaukštų miltų;

šaukštas kmynų;

šaukšto vandens;

100 g sviesto;

druskos.

Sūrį supjaustyti nestorais gabaliukais:

Kiaušinius su miltais bei vandeniu gerai išplakti, įberti kmynų (mano sūris su kmynais, tad papildomai nebėriau). Sūrio gabaliukus pamirkyti tešloje ir kepti įkaitintoje keptuvėje ant sviesto, kol abi pusės gražiai paruduos.

Tokį sūrį rekomenduojama paduoti prie giros, alaus, kavos ar arbatos.

Gavosi keptas sūris tešloje. Labai tiko pomidorų riekelės, taip pat trumpai apkepintos svieste ir apibarstytos prieskoninėmis žolėmis.

Geras pusryčių ar pavakario užkandis prie mėtų arbatos... :)

MOLIŪGŲ SĖKLŲ PYRAGAS...

... su šlakeliu kvapnaus, klampaus ir sodraus moliūgų sėklų aliejaus.

Toks neįprastai žalsvas, su riešutų poskoniu. Pyragas prie kavos ar arbatos, vertas visų geriausių pagyrų.

Reikia:

100 g moliūgų sėklų;

150 g minkšto sviesto (ir dar šiek tiek formai patepti);

4 kiaušinių;

200 g cukraus (skaniausiai su ruduoju);

žiupsnelio druskos;

100 ml nerafinuoto moliūgų sėklų aliejaus (tokio labai tiršto ir tamsaus, be galo kvapnaus);

250 g miltų;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

miltinio cukraus ar plytelės baltojo šokolado paviršiui.

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių.

Moliūgų sėklas pakepiname sausai keptuvėje, kol ims traškėti ir šiek tiek apskrus (tik nesudeginame!). 

Ataušusias susmulkiname virtuviniu kombainu.

Kepimo formą patepame sviestu ir šiek tiek pabarstome keletu šaukšteliu gautų moliūgų sėklų trupinių.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi ir druska iki purumo. Supilame moliūgų sėklų aliejų ir gerai išplakame (elektriniu pagalbininku - apie tris minutes). Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir sudedame į tešlą. Gerai išmaišome. Suberiame smulkintas moliūgų sėklas, įsijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir vėl išmaišome (tešla turi gautis labai tiršta ir klampi).

Kiaušinių baltymus išplakame atskirame inde iki standžių putų ir labai švelniai šaukštu įmaišome į tešlą.

Gautą masę sukrečiame į kepimo formą ir kepame apie 40 - 50 minučių, kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas.

Ataušusį, ištrauktą iš formos, pabarstome miltiniu cukrumi arba užliejame vandens vonelėje išlydytu baltuoju šokoladu.

Pastovėjęs man jis buvo dar skanesnis, tik laikyti reiktų pridengtą, kad nedžiūtų... :)

Pilstomo nerafinuoto moliūgų sėklų aliejaus galima įsigyti parduotuvėse Aliejus

Šaltinis Delicious Days

STYLISH BLOGGER AWARD

...arba stilingo tinklaraščio titulas.

Jei "google" paieškos laukelyje suvestume šiuos tris žodžius, pamatytume, kad tai virusas, sklandantis tinklaraštininkų erdvėje ir plintantis neįtikėtinu greičiu. Teigiamas virusas.

Kalbant paprasčiau, tarp blogerių renkami, jų nuomone, stilingiausi ar turintys savitą stilių tinklaraščiai.

Eglė iš "Skruzdėliukai skveruose" mano, kad tinklaraštis "Tarp vėjo gūsių", kaip ir daugelis kitų, yra stilingas. Labai ačiū Eglei ir ačiū visiems kitiems, manantiems panašiai...

Gerai, nes tai dar viena iš tų progų, suteikiančių galimybę labiau pažinti, susipažinti, parodyti, atrasti, pasidalinti geru žodžiu...

Visi gavę "Stilish Blogger Award", turėtų:

• Asmeniškai padėkoti tinklaraščio autoriui, suteikusiam šį apdovanojimą
• Papasakoti apie save septynias tiesas
• Paskelbti penkiolika kitų tinklaraščių, kurie jų nuomone verti stilingo tinklaraščio vardo
• Pranešti jiems apie tai asmeniškai.

Taigi, septynios, nors tikrai ne visos tiesos apie mane:

• Maisto gaminimas nėra pats mėgstamiausias mano užsiėmimas;
• Labai mėgstu kareivišką žalią (chaki) spalvą;
• Beveik nenaudoju kosmetikos;
• Mėgstu skaityti... naktimis arba galiu nuo ryto iki pietų prasivolioti lovoje su knyga;
• Turiu didžiulę kaktusų kolekciją;
• Renku jūros akmenis su skylėm. Kaip maniakė, galėčiau valandų valandas tai daryti. Kada nors visus kur nors sukabinsiu;
• Prispažinsiu - labai myliu savo tris vyriškius :)

O štai tinklaraščiai, kurie mano nuomone, įvairūs ir savaip stilingi. Pateikiu išskirtinai lietuviškus (patriotiškais sumetimais) ir taip gavos, kad visi susiję su maisto gaminimu:

Dalia ir jos Septyni virtieniai, visada priverčianti nusišypsoti, o kartais net ir nusikvatoti ir nebijanti išsakyti, kas ant dūšios guli...

Aguonėlė, pradėjusi rašyti lietuviškais rašmenimis (didžiulė pagarba) ir besidalijanti gardžiais kepiniais, dažnai kvepiančiais vokiška gaidele...

Asta iš Villa Alps, pas ją tikrai geras ir gaivinantis skandinaviškas stiliukas;

Lietuvos virėja Rūta, su savo zawadzkiškais eksperimentais;

Jolita, iš Surfing The World Cuisine, iš saulėtosios Turkijos, karts nuo karto atnešanti egzotikos paįvairinimui;

Tinginė Egidija iš Tinginiai irgi verda visai ne tinginė;

Asta iš Saulėtos virtuvės, su savo savitu patiekalų vertinimo stiliumi ir šiluma;

Insolentė, nesu tikra, bet tikriausiai, matematiniu stiliumi, savaip dėliojanti mintis;

Ugnė iš Skanu ir sveika, su sveikesniu požiūriu į gyvenimą;

Forelle, pas kurią labai daug receptų, kuriuos norisi išbandyti;

Karolina iš Citrinos žievelės, jos stilius man labai mielas, skanus, jaunatviškai gaivus;

Bea iš Braškės su pipirais, pas kurią nejučiom dažnai nosis lenda, kur tikrai galima rast ir braškių, ir pipirų;

Rūta, pas kurią virtuvėje nuolat kažkas nutinka;

Renata ir jos Išbandyti receptai, kuri nuolat siunčia skanius ir labai savitus linkėjimus iš saulėtosios Italijos;

Elžbieta iš Žaidžiame virtuvę, pas kurią akimis norisi valgyti jos dailiuosius tortus.

Pas visus šiuos, mano nuomone, yra "kažkas tokio", todėl manau, kad jie verti "stiliovo" tinklaraščio vardo. Gaila, kad negaliu pratęsti šio sąrašo, bet tikiuosi, kad tai padarys mano išvardintieji autoriai... :) Traukim iš kampų tuos, kurie mažai žinomi...

KIBINAI

Kartą gaminau kibinus. Kažkodėl tešla gavosi per daug smėlinė, labai biri, labiau primenanti sausainius ar pyragus su mėsa, nei kibinus.

Kitą kartą, norėdama, kad būtų labiau mėsiškesni, nei tešliniai, per daug prikimšau mėsos. Norint, kas viskas vidury gerai iškeptų, teko gerai suskrudinti. Tešla gavosi per kieta ir kažkokia guminė.

Nukrito ūpas. 

Kadangi aplinka vis vien intensyviai reikalauja panašių "tešlinių" gaminių, ryžausi dar vienam bandymui.

Išbandžiau skaniai atrodančius kibinus pagal Audriaus receptą. Nežinau, ar tikrai nesėkmės grūdina ar aš čia tokia labai besimokanti iš klaidų ir jau "atmušta" ranka, bet labiausiai tikėtina, kad tai geras receptas, nes šį kart gavosi puikiai. O tai suteikė man vilties ateityje vykdyti savo kėslus namie rengiant rimtą kibinų vakarėlį, į gamybos procesą įtraukiant daugiau rankų... 

Gaminau su kalakutiena, ko kitiems nerekomenduočiau, nebent primaišyti į ją gabalėliais pjaustytų rūkytų lašinukų. Per sausa ir per mažai skonio. Tikrai geras Audriaus pastebėjimas gaminti su kapota, o ne malta mėsa, pvz., su riebesne kiauliena. Ir nereikia gailėti prieskonių mėsai...

Reikia: (man iš šio kiekio gavosi dešimt kibinų)

0,5 kg kiaulienos (ar kitos mėgstamos nelabai liesos mėsos);

apie 100 g (arba pagal skonį) rūkytų lašinių;

apie 0,5 kg miltų;

2 svogūnų;

2 kiaušinių;

220 g sviesto (galima keisti margarinu);

3 šaukštų grietinės;

druskos, pipirų, džiovintų prieskoninių žolių mėsai;

kiaušinio trynio viršui aptepti.

Mėsą sumalti arba smulkiai sukapoti elektriniu kombainu, pridėti smulkiai supjaustytų rūkytų lašinių, smulkintų svogūnų, druskos, pipirų, prieskoninių žolių. Įdėti šaukštą grietinės, gerai išminkyti ir palikti poilsiui.

Tešlai kiaušinius išplakti su dviem šaukštais grietinės ir žiupsniu druskos. Sudėti šaltą, gabaliukais supjaustytą sviestą, miltus ir gerai išminkyti. Tešla turėtų gautis minkšta, elastinga ir nekimbanti. Pridengti plėvele ir palikti šaldytuve mažiausiai pusvalandžiui.

Pailsėjusią tešlą pasidalinti į lygius kąsnelius, formuoti blynelius, į viduriuką dėti mėsos, gerai užspaudyti ir suformuoti kibinus. Patalpinti juos į skardą, viršų aptepti kiaušinio tryniu...

... ir kepti 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį iki dailiai gelsvos spalvos.

Patiekti karštus, būtinai su taure alaus, jei pagal mano skonį - tamsaus :)

Ir ačiū Audriui už receptą.

SPURGOS SU VARŠKE

Pagal R. Ruzgienės knygelę "Lietuvių apeiginiai valgiai", 1992 m. 

Spurgelės gavosi labai skanios. Tačiau aš manau, kad neskanių ir nebūna. Ar gali namie gaminamos gautis neskanios? Aš manau, kad ne. Svarbu, kad "pončkutės" neprisigertų riebalų. Kad taip nenutiktų, į tešlą reikia įpilti pora šaukštų degtinės. Tai galioja visiems riebaluose verdamiems kepiniams. O kad verdant labai greit nesviltų kepinių išorė ir spėtų tinkamai iškepti vidus, aliejui reikia "duoti darbo", įmesti bulvę. Kai toji išvirs - iškeps, pakeisti kita. 

Pagaminamos gana greit, suvalgomos dar greičiau, ypač, jei užkandžiaujama žaidžiant kortomis, kaip pas mus.. :)

Reikia:

0,5 kg varškės (aš sunaudojau tris pakelius);

8 šaukštų miltų;

4 šaukštų cukraus;

2 trynių;

2 kiaušinių;

1 nubraukto šaukštelio sodos;

žievelės, nutarkuotos nuo vienos citrinos;

žiupsnelio druskos;

poros šaukštų degtinės;

butelio augalinio aliejaus virimui;

miltinio cukraus apibarstymui.

Visi kiaušiniai išsukami su cukrumi iki baltumo. Pertrinta per sietelį varškė (aš to nedariau) sumaišoma su kiaušiniais. Į gautą tyrę įsijojami miltai, sumaišyti su soda, druska ir citrinos žievele. Tešla gerai išmaišoma mediniu šaukštu (gaunasi klampi, sunkiai maišoma šaukštu, bet minkšta tešla). Jei norime idealiai apvalių spurgų, formuojami graikiško riešuto dydžio kamuoliukai (tai padaryti lengviau šlapiomis rankomis), kurie suleidžiami į verdantį aliejų. Tačiau aš dažniausiai darau laisvos formos spurgeles - aliejuje pavilgytu šaukštu kabinu tešlą kąsneliais ir tuomet leidžiu į aliejų. Kepama pavartant, kol gražiai paruduoja. Iškeptos sudedamos ant popierinių rankšluosčių, kad apdžiūtų.

Dar šiltos apibarstomos miltiniu cukrumi.

PAGERINTOS ALYVUOGĖS

Sulaukus netikėtų svečių ar užsimanius kažko ir prireikus atidaryti vyno butelį, paprasčiausias būdas, žinoma, atsukti pirktinių alyvuogių stiklainiuką ir nupylus sūrimą, alyvuoges suberti į lėkštę.

Bet pas mane šaldytuve beveik visada galima rasti, kaip vienas žmogus pasakė, "pagerintų" alyvuogių. Bėda (o gal džiaugsmas?) tik tame, kad tuomet nuo stalo jos nyksta nepalyginamai greičiau.

Kitaip tariant, atradimo čia gal ir nepadariau, bet labai mėgstu namie pamarinuotas alyvuoges.

Prireiks:

poros nedidelių (apie 300 g ) stiklainiukų  žalių ir juodų alyvuogių (aš dažnai perku stambesnes);

5 - 7 skiltelių česnako;

žiupsnelio druskos;

pagal skonį cukraus (ar poros šaukštelių medaus);

žiupsnio šviežios rozmarino žolės (puikiai tiks ir džiovintos kitokios žolės ar jų mišinys);

maltos aštriosios paprikos pagal skonį;

vienos žaliosios citrinos (laimo) žievelės ir sulčių;

apie 50 ml (ar kiek daugiau) gero aliejaus (turbūt, idealiausiai tiktų alyvuogių).

Alyvuoges suberiu į dubenį. Spaudykle užspaudžiu česnako, užberiu smulkinto rozmarino, maltos paprikos, tarkuotos gerai nušveistos laimo žievelės, užspaudžiu laimo sulčių, pagal skonį užberiu druskos, cukraus (minkšto medaus) ir čili pipirų.

Užpylus aliejaus, šaukštu gerai išmaišau. Paragauju, nes dažnai nutinka, kad dar reikia įdėti druskos, o kartais pritrūksta saldumo, aštrumo ir rūgšties. Priklauso nuo nuotaikos :) Žodžiu, darau taip, kad tas aliejinis rasaliukas gautųsi macniai skanus.

Dubenį uždengiu ir gerai pakratau. Parai pastatau šaltai, vis praeidama pro šaldytuvą nepamiršdama pakratyti.

Jei alyvuogių nedaug, galima sudėti ir į stiklainį, bus patogiau. Tokias galima laikyti šaldytuve labai ilgai (iki mėnesio).

Kiekvieną kart improvizuoju varijuodama prieskoniais ir prieskoninėmis žolėmis. Vasarą naudoju šviežius bazilikus, dažnai čiobrelius ir raudonėlius. Česnako dedu visada ir labai daug. Kartais pridedu lauro lapų ir pipirų žirnelių mišinio. Kartais, pripjaustau šviežio čiliuko, primaišau riešutų (ypač kedro ar graikinių). Skanu ir su kapotomis petražolėmis. Arba sumaišius su džiovintais pomidorais. Žodžiu, improvizacijai ribų nėra.

Pastovėjusias valgau vienas arba su balta duona. Dedu į salotas. Skani užkanda prie vyno ar mėsos. Dar su sūriu... :)

OBUOLIŲ PYRAGAS...

... su spanguolėmis, šokolado drožlėmis bei makadamijų riešutais.

Riešutus, galima keisti kitais mėgiamais, tačiau būtent šie priduoda ypatingo skonio, nes patys iš savęs yra ypatingai gardūs, be to, labai daug neprireiks, todėl rekomenduoju pabandyti būtent su šiais.

Reikia:

100 g minkšto sviesto;

2 kiaušinių;

0,5 puodelio cukraus;

šaukštelio cukraus su vanile;

1 puodelio miltų;

1 puodelio šviežių šaldytų spanguolių (aš naudojau uogas - milžines);

50 g juodojo šokolado;

žiupsnelio druskos;

nubraukto šaukštelio kepimo miltelių;

2 didelių obuolių.

Ant viršaus:

poros šaukštų cukraus su cinamonu;

saujos (pakaks apie 100 g ) makadamijų riešutų.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius.

Miltus sumaišome su druska, vaniliniu cukrumi ir kepimo milteliais. Įmaišome į kiaušinių - sviesto masę.

Suberiame peiliu rupiai sukapotas šokolado drožles bei spanguoles:

Išmaišome.

Tešlą sukrečiame į kvadratinę (ar kitokią) kepimo formą ir šaukštu išlyginame (manoji forma 24 cm ant 24 cm).

Obuolius nulupame, išvalome sėklas ir supjaustome skiltelėmis. Sudedame ant tešlos paviršiaus.

Viršų pabarstome cinamoniniu cukrumi ir rupiai kapotais riešutais.

Kepame  200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 35 minutes.

Pjaustome atvėsusį.

Ne per daug saldus ir ypatingai skanus... :)

Adaptuota pagal knygą "Obuolių pyragai", 2006 m.

VIŠTIENOS SPARNELIAI KEFYRE...

... su bazilikais. 

Greitas, puikus ir niekad nepavedantis bet kurios paukštienos ir jos dalių marinavimo būdas. Kefyru galima marinuoti ir kiaulieną, pvz., šašlykams. Išbandyta, rezultatas puikus.

Reikia:

8 vištienos sparnelių (ar blauzdelių);

0,5 l kefyro;

gero žiupsnio šviežių - šaldytų bazilikų (galima keist džiovintu);

4 šaukštų aliejaus;

3 - 4 šaukštelių Dižono (ar kitokių) garstyčių;

4 -6 skiltelių česnako;

druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

Kefyrą sumaišyti su garstyčiomis, aliejumi, išspaustu česnaku ir smulkintais bazilikais. Pagal skonį padruskinti, pagardinti pipirais. Į paruoštą marinatą panardinti sparnelius, uždengti ir palikti vėsiai 6 - 8 valandoms:

Pamarinuotus, sudėti į aliejumi apšlakstytą skardelę ir kepti 210 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį (15 minučių paprastai, o likusias 15 - grilio režimu).

Patiekti su taure vyno bei šviežiomis salotų lapų - cukinijų - pomidorų - saliero stiebų - alyvuogių - aliejaus ir fetos sūrio salotomis. Arba kaip kas mėgsta :)

Šaltinis: Olsanka.

MIELINIAI KAMUOLIUKAI

Su figų džemu. Draugiškai susikibę, purūs, lyg šios žiemos sniegas.

Figų džemas, jei tokio namie nėra, nebūtinas. Jį galima pakeisti kitu, mėgstamu, turimu arba gaminti iš vis be nieko. Pas recepto autorę šias bandeles siūloma patiekti su vaniliniu padažu, kurio receptą, užsigeidus, galima rasti čia. Vienaip ar kitaip, kamuoliukai iš tų, kurie per akimirką sutirpsta. Greičiau, nei sniego gniūžtės...

Reikia:

250 g miltų;

125 ml drungno pieno;

10 g šviežių mielių;

50 g cukraus;

50 g sviesto;

2 kiaušinių trynių;

žiupsnelio druskos;

šiek tiek sviesto kepimo indui ištepti ir bandelių paviršiui;

šiek tiek cukraus kepimo indui pabarstyti.

Miltus išsijoti į dubenį, padaryti duobutę. Mieles sumaišyti su dviem šaukštais pieno ir tiek pat cukraus. Kai mielės visiškai ištirps, gautą mišinį supilti į miltuose padarytą duobutę. Užberti šiek tiek miltų ant mielių paviršiaus ir uždengus švariu rankšluosčiu penkiolikai minučių pastatyti šiltai.

Į suputojusį miltų - mielių mišinį sudėti likusius produktus ir gerai išminkyti, kol tešla taps elastinga, blizgi ir nelipni. Jei vis dar limpa, įberti dar šiek tiek miltų. Suformuoti rutulį, pridengti ir vėl pastatyti šiltai, kol pakils dvigubai:

Pakilusią tešlą dar kartą gerai išminkyti ir sugnaibyti į lygias dalis (man gavosi 16 kąsnelių). Suplojus įdėti po šaukštelį džemo:

Gerai užspaudyti kraštus, suformuoti kamuoliukus ir vieną prie kito patalpinti į sviestu pateptą ir cukrumi pabarstytą kepimo indą:

Bandelių paviršių patepti lydytu sviestu ir dar palikti penkiolikai minučių.

Kepti 190 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį arba kol kamuolėliai taps rudai auksiniai ir dailiai susiglaudę:

Kad plutelė būtų minkšta ir graži, iškeptų ir gerai ataušusių bandelių paviršių, jei spėjame, taip pat galime patepti lydytu sviestu... :)

Šaltinis Delicious Days.

ČIRVINIAI BLYNAI

Grietininiai, su aguonomis. Besibaigiančioms vaikų žiemos atostogoms...

Et, kad žinotumėt, kaip stipriai ir gražiai sninga pajūry. Sniego kalnai auga lyg grybai miške po lietaus. Ir taip gaila, kad vaikams baigiasi atostogos. Kol dar likę keletas "tinginio" dienelių, skubu palepinti juos vafliniais - čirviniais blynais. Tiesiog minkštų ir lengvų blynukų puota vėlyviems pusryčiams...

Reikia:
300 g miltų;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

3/4 šaukštelio sodos;

žiupsnelio druskos;

2 šaukštelių cukraus su vanile;

2 šaukštų cukraus;

3 didelių kiaušinių;

3 šaukštų su kaupu grietinės;

100 g lydyto sviesto;

1,5 puodelio pieno;

5 šaukštų aguonų;

miltinio cukraus pabarstymui.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Į baltymus įberiame žiupsnelį druskos ir atidedame.

Trynius išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir grietine. Supilame lydytą sviestą ir pieną.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Įmaišome į skystąją tešlą.

Suberiame aguonas ir išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų ir švelniai įmaišome į tešlą.

Į įkaitintą elektrinę vaflinių blynų keptuvę (pradžiai šiek tiek pateptą aliejumi) dedame po tris kupinus šaukštus tešlos ir kepame, kol gražiai paruduoja:

Supjaustome širdelėmis, užbarstome miltiniu cukrumi...

... ir patiekiame su aviečių ar kita mėgstama uogiene :)

FILO KREPŠELIAI...

... ir atskubėję Naujieji. 

Nenoriu būti banali ir nuobodi, bet labai noriu Visus, užeinančius į šį tinklaraštį, pasveikinti su Naujaisiais Metais...

Gyvenimo tempas darosi vis greitesnis dėl mūsų skubėjimo, nes esam paskendę savuose rūpesčiuose, darbuose ir nebemokame džiaugtis paprastais dalykais.

Ar dažnai pakeliam akis į dangų ir džiaugiamės vieversių čirenimu pavasarį, ar akimis kuriame figūras iš baltų debesų vasarą, ar gėrimės žvaigždėtu dangumi ankstyvą rudenį?

Ar pastebim, kaip skleidžiasi medžių pumpurai gegužį, ar grožimės šviežia jaunučių medžių lapų žaluma? Ar traukiam į save žydinčių alyvų kvapą ir bandome surasti penkialapį žiedą?

Ar randame laiko nuvažiuoti prie jūros? Ar žinome, kuo ji kvepia? Ar basomis pasivaikštome po akmenuotą paplūdimį? Parsinešame saują idealiai nugludintų, spalvotų ir skylėtų akmenų? 

Ar grybaujame, uogaujame? Ar vaikštome po pušimis kvepiantį mišką, akimis ir nosimi tyrinėjame gamtą? Ar bandome įsiklausyti į paukštelių balsus? Ar stabtelim, išgirdę genio kalenimą ar negirdėto paukščio klyksnį?

Ar parsinešame kartais didžiulę vasariškų laukinių, paprastučių gėlių puokštę sau, visiškai be jokios priežasties?

Ar mokame džiaugtis tikra žiema, kai nosis kutena šaltukas? Ar pastebim, kad daug balto ir puraus sniego pakelia nuotaiką?

Ar randame laiko pabūti su savimi? Ar mokame nieko neveikti, pabūti visiškoje tyloje?

Linkiu Jums viso šito, nors vienos mažos dalelės arba daug kitokių, Jums mielesnių, nes tokie ir begalybė kitokių paprastų ir žemiškų dalykų padeda užsimiršti, pristabdo laiko bėgimą ir sugrąžina gyvenimo jausmą....

Filo krepšeliai - užkanda iš "Phyllo" tešlos, tos, plonesnės už popierių. Įdomiai atrodo, papuošia stalą ir traškiai gardi. Su krevečių, sūrio - kumpio ar kitokiu mėgstamu įdaru...

Krepšeliams reikia (24 vnt.):

8 lakštų Filo tešlos;

apie 100 g sviesto;

keletos skiltelių česnako;

tarkuoto Džiugo ar kitokio kietojo sūrio.

Krevečių įdarui:

200 g krevečių sūryme;

skiltelės česnako;

šlakelio citrinos sulčių;

šiek tiek majonezo;

druskos, pipirų pagal skonį.

Kumpio - sūrio įdarui:

apie 100 g šaltai rūkyto kiaulienos kumpio;

100 g fermentinio sūrio (aš naudojau geltonąjį Čederį);

mažos skiltelės česnako;

vieno virto kiaušinio;

vienos nedidelės kriaušės (nuluptos ir be sėklų);

saujelės pistacijų riešutų;

druskos, pipirų, majonezo pagal skonį.

Sviestą išlydyti su išspaustu česnaku. Atšildytus Filo tešlos lakštus išvynioti ir pridengti drėgnu rankšluosčiu, kad nedžiūtų. Vieną lakštą tešlos pasitiesti ant darbastalio, užtepti lydytu česnakiniu sviestu, pabarstyti tarkuoto sūrio. Uždengti kitu lakštu ir viską pakartoti, kol suklosime keturis sluoksnius. (Taip pat padaryti ir su kitais keturiais lakštais).

Dideliu aštriu peiliu lakštus padalinti į dvylika kvadratų ir jais iškloti sviestu pateptas keksiukų formeles, lengvai prispaudžiant prie kraštų ir suformuojant krepšelius:

Kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie dešimt minučių, kol krepšeliai įgaus dailią geltonai rusvą spalvą.

Įdarui krevetes sumaišyti su kapotu česnaku, citrinų sultimis, druska, pipirais ir majonezu. Pripildyti dalį ataušusių krepšelių.

Kitam įdarui kumpį smulkiai sukapoti, sumaišyti su smulkintu česnaku, smulkiai tarkuotu sūriu ir kiaušiniu, kapotais riešutais ir smulkiau supjaustyta kriauše. Pagardinti druska, pipirais, majonezu ir pripildyti likusius krepšelius.

Viskas!

Įdarą galima rinktis pagal skonį ir improvizuoti....:)