JAUTIENOS LIEŽUVIO SALOTOS...

... ir atskubantys Naujieji...

Metai vejasi vieni kitus, ruošiamės 2012-tųjų palydoms. Rytoj, susėdę už šventinio stalo, būtinai paskutinį kart prisiminkite praėjusius metus. Geru žodžiu. Viską, kas sukelia neigiamus jausmus, palaidokite kur nors labai giliai ir nesugrąžinamai. 2013-tuosius pasitikite su naujomis viltimis... tegul išsipildo visi norai ir troškimai. Nepamirškite branginti pačių svarbiausių žmonių, dažnai sakyti jiems gerų ir gražių žodžių. Nepamirškite džiaugtis savo vaikais, mylimiesiems rodyti savo meilės, branginti draugus, gėrėtis paprastais dalykais...
Su Naujaisiais!

Liežuvio salotoms reikia:
200 - 300 g virto jautienos liežuvio
šiek tiek traškių salotų (pvz., "Iceberg")
6 - 7 šaukštų konservuotų žirnelių
2 nedidelių saldžiarūgščių obuolių
5 - 6 marinuotų ridikėlių*
pusės stambios pastarnoko šaknies
mažos česnako skiltelės
majonezo
šaukšto trintų krienų
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Liežuvį supjaustykite plonais griežinėliais, o po to - juostelėmis.

Pasmulkinkite marinuotus ridikėlius, suplėšykite salotų lapus.

Pastarnoką nuskuskite ir sutarkuokite smulkiais šiaudeliais.

Obuolius nulupkite, išvalykite sėklas ir supjaustykite kubeliais.

Į dubenį sudėkite salotas, liežuvį, ridikėlius, pastarnoką, obuolius ir suberkite žirnelius. Sudėkite smulkiai sukapotą česnaką. Pagardinkite druska ir maltais pipirais. Išmaišykite su majonezu, pagardintu krienais ir patiekite...

*Marinuotus ridikėlius keiskite marinuotais agurkėliais, o dar geriau - įberkite pora šaukštų kaparėlių.

MEDUOLINIAI SAUSAINIAI...

Naršant po maistą gaminančiųjų tinklaraščius, rodos, per monitorių kvepia gvazdikėliais, imbieru, kardamonu, cinamonu, apelsinais ir visokiais kitokiais kvapais, primenančiais, kad Kalėdos jau už poros dienų. Nėriau ir aš į pasiruošimų verpetą. Šaldytuve savo eilės laukia riebi antis, uodegomis maskatuoja ką tik nupirktos silkės. Mūsų Kūčios niekaip neapsieis be naminių kūčiukų ir aguonų pieno bei pyragėlių su pajūrio miškų grybais... Kalėdoms kepsiu skanų aguoninių biskvitų tortuką su karameliniu varškės - grietinėlės kremu. Kai kuriais receptais, kiek pavyks, pasigirsiu jau po švenčių. 

O skaitytojams, kurie nebijodami būti nublokšti vėjo gūsių, vis užsuka čia į svečius, artėjančių švenčių proga norėčiau palinkėti, pirmiausiai, vidinės ramybės. Sveikatos. Dar geros nuotaikos ir gražios žiemos. Gyvenimo džiaugsmo. Artimųjų palaikymo. Kantrybės. Vilties, kad viskas, kas ne taip, vis vien bus gerai. Smagių akimirkų. Ir, žinoma, pačių skaniausių valgių, o kaip gi be jų :0)

Pastaruoju metu labai populiaru kepti meduolius. Minkštus, kietesnius, trapius, kuo "mandresnius" ir beprotiškai dailiai išdekoruotus. Pagal išrankiausio valgytojo pageidavimus :) Pati puikiausia meditacija! Siūlau savojo meditavimo rezultatą, paprastai, bet labai gardžiai nutaškytus elnius, besiblaškančius eglyne :) Dėl sudėtyje esančių avižinių miltų, šie sausainiai minkšti ir mūsų labai mėgstami. Su tamsiuoju cukrumi "Farinas". Labai kvapnūs ir ilgai išsilaikantys. 

Šių sausainėlių receptą adpatavau pagal nupasakotą draugės receptą (norėdama minkštų, dalį miltų pakeičiau avižiniais), kurį kažkada paskubom brūkštelėjau ant nėrinių schemos, pasimaišiusios po ranka. Taip ir liko kažkur tarp nėrinių. Kiekvienąkart turiu pasirausti, kad surasčiau, dabar to neprireiks. Tokie receptai būna patys geriausi ir mieliausi... 

Reikia:
2 šaukštų medaus
100 g tamsaus cukraus "Farinas"
150 g sviesto
šaukštelio prieskonių meduoliams (arba pusės šaukštelio cinamono, trečdalio šaukštelio malto kardamono, trečdalio maltų gvazdiklėlių ir šiek tiek šviežiai patarkuoto muskato riešuto)
2 šaukštų grietinėlės
300 g miltų
100 g avižinių miltų
0,5 šaukštelio sodos
1 kiaušinio.

Miltus sumaišykite su avižiniais miltais, soda ir prieskoniais.
Kiaušinį lengvai paplakite.
Į puodą sudėkite medų, cukrų, gabalėliais supjaustytą sviestą ir kaitinant maišykite, kol viskas ištirps ir taps vienalyte mase (neužvirkite!). Puodą nukelkite nuo kaitros ir greit suberkite miltų mišinį. Šiek tiek pamaišę mediniu šaukštu, supilkite paplaktą kiaušinį, du šaukštus grietinėlės ir labai gerai išmaišykite. Kai tešla šiek tiek pravės, o maišyti šaukštu darysis sunkiau, išverskite ją ant miltais pabarstyto darbastalio ir gerai išminkykite rankomis. Tešla turėtų gautis labai minkšta, bet miltų daugiau  nedėkite. Geriau minkydami vis pasibarstykite stalą (tik nepadauginkite). Kai tešla taps elastinga, blizgi  ir minkšta, suformuokite rutulį, suvyniokite jį į maistinę plėvelę ir palaukę, kol gerai atvės, patalpinkite į šaldytuvą mažiausiai dviems - trims valandoms. Dar geriau - visai nakčiai.

Atšalusią tešlą truputėlį palaikykite kambario temperatūroje, padalykite į mažesnius gabalėlius ir iškočiokite.

Kočiokite storiau, jei norite tikrai minkštų sausainių. Ploniau iškočiojus, iškepsite šiek tiek trapesnius (bet vis vien ne kietus) sausainius (tai priklauso ir nuo kepimo laiko).

Išspaudykite norimos formos sausainius ir švelniai perkelkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, išlaikydami šiokį tokį atstumą. Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje 5 - 7 minutes iki švelnaus gelsvumo.

Visiškai atvėsusius apliekite glajumi arba dekoruokite. Tokį, kaip mano, sausainių dekoravimo būdą aš vadinu "laukiniu" :) Nutaškyti elniai atrodo šiek tiek išprotėję ir labai skanūs :) Aš dekoravimui naudojau citrinų sulčių ir miltinio cukraus mišinį (sulaisčiau viena kryptimi) ir vandens vonelėje tirpintą šokoladą (sulaisčiau kita kryptimi). Savuosius išprotėjusius elnius ir eglutes ketinu kabinti ant eglutės, kurios labai laukiu ryt atvykstant, todėl prieš kepant storesniu kokteilių šiaudeliu išspaudžiau skylutes, o į paruoštus suvarsčiau lininius siūlus... :)

Šie sausainiai puikiai laikosi ilgesnį laiką...

SILKĖ SU PASTARNOKAIS, OBUOLIAIS IR KRIENAIS

Skubu girtis  dar vienu labai gardžiu, ne kart mano išbandytu silkės receptu iš puikaus Villa Alps  kalėdinio silkių receptų kalendoriaus. Tik saliero šaknį šiame recepte pakeičiau pastarnoku. Apskritai, pastarnokas man pastaruoju metu, senas, labai puikus naujas atradimas. Taip, būtent toks. Seniai žinoma ir visų pamiršta daržovė, kupina visokio gėrio. Kažkas tarp saliero ir petražolės, turinti anyžiaus dvelksmo ir riešutų poskonio. Kaskart lankydamasi turguje pas moteriškaites randu nusipirkti ir džiaugiuosi :) Puiki alternatyva aštraus skonio ir kvapo salierui, labai gardi kepta orkaitėje ar patarkuota kartu su morkomis ir obuoliais salotose, suteikianti aromato sriuboms ir troškiniams. Labai tinka ir šiai silkei. Jei ilgitės paprastos įvairovės, labai rekomenduoju :)

Reikia:
filė iš vienos silkės
100 ml vandens
3 šaukštų acto
3 nubrauktų šaukštų cukraus
nedidelio svogūno
vienos nedidelės pastarnoko šaknies (arba pusės, jei šaknys didokos)
pusės nedidelio rūgštesnio obuolio
šaukšto tarkuotų krienų
keletos baltųjų pipirų grūdeliais (naudojau juoduosius)
šiek tiek smulkintų šviežių krapų

Vandenį užvirinkite. Pradėjus virti, nukelkite nuo kaitros, įberkite cukraus, įpilkite acto ir gerai išmaišykite. Cukrui ištirpus, iš kart, dar į karštą marinatą suberkite šiaudeliais sutarkuotą pastarnoką, plonais žiedais supjaustytą svogūną, sumeskite pipirų grūdelius ir palikite atvėsti.

Į gerai atvėsusį marinatą įdėkite šaukštą krienų, suberkite smulkintus krapus ir švelniai pamaišykite.

Silkės filė supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į stiklainį sluoksniuodami pakaitomis su nuluptu ir skiltelėmis supjaustytu obuoliu. Viską užpilkite paruoštu marinatu, būtinai sudėkite marinate esančias daržoves. Stiklainį užsukite ir bent per naktį palaikykite šaldytuve.

Saldumą - rūgštumą, kaip visuomet, reguliuokite pagal savo skonį...

Puikaus skonio ir saikingo aštrumo šiai silkei suteikia krienai. O dar obuolys ir krapai... :) Gardi žieminė silkė!

VIRTINUKAI SU AGUONOMIS

Artėjančios šventės žmones įsuko į visokių reikalų ir reikaliukų verpetą. Visi labai užsiėmę, kažkur bėga, skuba ir labai blaškosi... Visiškai neturi laiko. O kur Adventas, kur ramybės, rimties, susikaupimo ir laukimo metas? Taip ir susivelia galvoj mintys, dingsta vidinė ramybė ir harmonija. 
Šiuo periodu nemėgstu žiūrėti "pamišusios" televizijos ir lankytis parduotuvėse, kuriose siautėja beprotiška energija. Apsilankius maisto parduotuvėse, susidaro įspūdis, kad žmonės, likus kelioms savaitėms iki Kalėdų ir Naujųjų, nusprendžia, jog reikia pradėti gausiai ir sočiai maitintis. Ne, jie tikrai dar neperka maisto šventiniam stalui. Turbūt, bando 'atsivalgyti' prieš visas įmanomas pabaigas :)
O man patinka nykius ir tamsius prieškalėdinius vakarus leisti tylomis, degant žvakei, su knyga ar nėriniu rankose. Na, gerai, dar su kompiuteriu prieš akis :) Ir visai niekur neskubu ir nesiblaškau... Laukiu kvapnios eglės ir paprastų, bet jaukių Kalėdų...

Artėjančias šventes sunku įsivaizduoti be aguonų. Daugybės aguonų. Tikriausiai, jas mėgsta visi. Iš tolimos praeities pamenu virtinukus su aguonų įdaru. Tokių negamindavo mama, tik močiutė. Labai gardus pasninko valgis arba tikras skanėstas vaikams per Kūčias, juk žuvies ir silkės dažnai jie nevalgo...

Reikia:
tešlai (stiklinė 250 ml):
1,5 stiklinės miltų
1,5 šaukšto aliejaus
0,5 stiklinės verdančio vandens
žiupsnelio druskos

Įdarui:
apie 70 g aguonų
šaukšto skysto medaus
30 g sviesto
nepilnos saujos razinų
2 šaukštų maltų migdolų
pusės apelsino žievelės
šaukštelio cukraus su vanile

Užpilui:
Skysto medaus ar šlakelio grietinėlės.


Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, kad apsemtų ir palikite brinkti.

Tešlai stiklinę miltų pirštais gerai ištrinkite su 1,5 šaukšto aliejaus. Įpilkite verdančio vandens ir gerai išmaišykite šaukštu. Suberkite likusius puse stiklinės miltų, žiupsnelį druskos ir gerai išminkykite. Tešla turėtų gautis minkšta, elastinga ir glotni. Pridenkite maistine plėvele, kad paviršius nedžiūtų ir, kol ruošite įdarą, palikite pabrinkti.

Įdarui išbrinkusias aguonas gerai nusunkite ir mažiausiai du kartus sumalkite mėsmale (ar susmulkinkite elektriniu pagalbininku). Maldami aguonas, įberkite saują razinų ir susmulkinkite kartu.
Gautą masę sumaišykite su maltais migdolais. Supilkite išlydytą sviestą, įdėkite medaus, vanilinio cukraus, suberkite nutarkuotą apelsino žievelę ir viską gerai išmaišykite. Jei masė gausis šiek tiek per sausa, atskieskite trupučiu virinto vandens.

Paruoštą tešlą plonai iškočiokite, didesne stikline išspaudykite skritulius ir uždėję po šaukštelį įdaro, perlenkite pusiau, o kraštelį užsukite virvele.

Paruoštus virtinukus dėkite į pasūdytą verdantį vandenį ir iškilus į paviršių, ant vidutinės kaitros virkite apie 3 - 5 minutes. Išgriebkite kiaurasamčiu ir sudėję į lėkštę apšlakstykite skystu medumi arba apliekite šaukštu ar dviem saldžios grietinėlės...


Tešlą kočiokite kaip tik išeina ploniau. Beveik permatomi virtinukai iš plonytės plikytos tešlos tirpte tirpsta burnoje.

Skritulius virtinukams spaudžiau stikliniu bokalu, kurio skersmuo 9 cm. Iš nurodyto produktų kiekio pagaminau 27 virtinius.

Man labai patinka plikyta virtinių tešla, kurią paruošti labai paprasta, ji nelimpa prie rankų, gerai minkosi ir gaunasi minkšta. Kartą pabandžiusi, kitaip jau nebegaminu :) Už receptą esu dėkinga Rennie iš "Sezoninės virtuvės".

Įdaro saldumą reguliuokite pagal savo skonį. Medų galite keisti miltiniu cukrumi, sviestą - šlakeliu aliejaus...

Ramaus laukimo!

APELSININĖ SILKĖ

... su rožiniais pipirais, tapusi viena mėgstamiausių ir privaloma ant mūsų Kūčių stalo...

Jei Jums patinka rūgščiasaldė silkė (tokią, kaip ruošiama pvz., Švedijoj) ir jei pabodo silkė pataluose, silkė kailiniuose ar silkė kokiu nors kitokiu tradiciniu apklotu, būtinai pabandykite šitą. Apelsinas priduos ne tik salstelėjusios rūgštelės, bet ir nuostabaus gaivumo. 

Reikia:
filė iš vienos silkės (aš naudoju tik pačios išdarinėtą silkę)
100 ml vandens
3 nubrauktų šaukštų cukraus
3 šaukštų acto (9%)
1 vidutinio apelsino
1 nedidelio baltojo svogūno
žiupsnio rožinių pipirų
2 mažų lauro lapų
nubraukto šaukštelio geltonųjų garstyčių grūdeliais
šiek tiek smulkinto poro (aš jį pakeičiau maždaug trečdaliu šaukštelio malto cinamono)

Apelsinus švariai nuplaukite ir nuplikykite karštu vandeniu.
Silkės filė supjaustykite nedideliais gabalėliais ir apibarstykite cinamonu.
Vandenį išmaišykite su cukrumi kol cukrus visiškai ištirps. Įpilkite acto ir pusės apelsino sulčių.
Likusią apelsino pusikę supjaustykite nestorais pusžiedžiais, kuriuos padalinkite ketvirčiais. Svogūną supjaustykite plonais griežinėliais.
Stiklainyje sluoksniuokite paeiliui - silkės gabalėlius, svogūnus, rožinius pipirus, lauro lapus, garstyčių sėklas ir apelsinų gabalėlius. Užpilkite marinatu ir patalpinkite į šaldytuvą mažiausiai parai...

Šis kiekis man dailiai sutelpa į pusės litro talpos stiklainį.
Žinoma, saldumo - rūgštumo kiekį visuomet galite reguliuoti pagal savo skonį :)

Pagal Villa Alps

VIŠTIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS SU OBUOLIAIS

Taip keista, šiuos gardėsius fotografavau tik prieš savaitę, o šiandien lauke ant to paties stalo visa tai tektų "nardinti" į didžiausias sniego pusnis. Keisti tie orų berniukai ir mergaitės, vis nepataiko - pranašauja iškrisiant tik dvi snaiges, po kurių reikia iki prakaito mojuotis sniego kastuvais :) Pas mus, lyg pasakoje, viskas skendi pusnyse...

Labai mėgstu kepenėles ir labai gerai pamenu, kaip baisiai jų nemėgau vaikystėje. Net bloga darydavosi, kai užuosdavau namuose jų kvapą. Kaip gerai, kad gerokai patobulėjo manieji skonio receptoriai. Už tai esu dėkinga tėčiui, kuris verste versdavo, tiesiog liepdavo ragauti viską, kas nauja, neįprasta, neatrasta ir nežinoma. Užtat dabar, pvz., ruošdama paštetą, kepenėles kabinu ir valgau tiesiai iš keptuvės. Galėčiau suvalgyti viską. Su balta duona, kol dar šiltos. 
Anądien prekybos centre pamačiusi pjaustomą kepenų paštetą su obuolių gabalėliais prisiminiau, jog tikrai, labai skanios kepenėlės su obuoliais, ypač rūgštesniais. Apie tai prisiminusi, iš kart pasukau šviežios paukštienos skyriaus link. Pirkti vištienos kepenėlių sekmadienio pusryčiams. 

Reikia:
apie 500 g šviežių kepenėlių (paukštienos)
2 - 3 saldžiarūgščių obuolių
apie 100 g rūkytų lašinukų
2 nedidelių svogūnų galvučių
2 česnako skiltelių
druskos, šviežiai maltų pipirų pagal skonį
šlakelio degtinės (labai tiktų kalvadosas, jei netyčia tokio atsirastų, bet tiks ir įprastas brendis ar degtinė)
apie 80 ml grietinėlės


Kepenėles kruopščiai nuplaukite, išpjaustykite plėves ir padruskinkite.

Nuvalytus ir sukapotus svogūnus pakepinkite keptuvėje kartu su supjaustytais lašinukais, kol pastarieji aptirps, o svogūnai suminkštės. Sudėkite nuvalytus, nuluptus ir skiltelėmis supjaustytus obuolius. Dar šiek tiek pakepinkite, kol obuoliai suminkštės.

Ant obuolių sudėkite paruoštas kepenėles ir švelniai pamaišydami patroškinkite (galite uždengti dangčiu), kol perkeps, bet liks minkštos ir sultingos. Įpilkite šlakelį obuolių brendžio ir pakaitinkite, kol šiek tiek nugaruos. Suberkite kapotus česnakus ir supilkite grietinėlę. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais pipirais. Pakaitinę dar keletą minučių keptuvę nukelkite nuo kaitros ir atvėsinkite.

Viską sutrinkite blenderiu ar sumalkite ir gerai išmaišykite. Jei reikia, dar pagardinkite prieskoniais ir druska.
Sukrėskite į indelius ir laikykite vėsiai. Ilgesniam laikymui paviršių užpilkite trupučio lydyto sviesto, paštetas išliks ilgiau šviežias ir nepritrauks pašalinių kvapų.

Jei jūsų obuoliai sultingi ir prieš pilant grietinėlę, skysčio keptuvėje susikaupė gana daug, šiek tiek jo nupilkite (tik neišmeskite) ir tik tuomet pilkite grietinėlę, antraip, paštetas gausis per skystos tekstūros. Geriau tirštumą pareguliuosite kai maišysite jau sutrintą masę...

Tokį labai gardu tepti ant skrudintos baltos duonos ir užgerti naminiu obuolių vynu. Arba tiks ir rausvas rabarbarų vynas bei tamsesnė duona, jei pagal mus... :0) Ne tik sekmadieniui!

Daugiau pašteto receptų:

Vištienos kepenėlių paštetas
Vištienos kepenėlių paštetas su grybais
Triušienos kepenėlių paštetas
Vištienos kepenėlių paštetas su voveraitėmis


Labai smagu gauti ankstyvųjų kalėdinių dovanų. Mane jau aplankė Kalėdų senis slapukas :) Ačiū Vilmai iš Kulinarijos laboratorijos už šilumą, jaukumą ir nuoširdumą :)

Kyla klausimas, kas gi tai? Labai rūpestingai suruošta dovanėlė, aviliukų formelės su receptu ir kaip gi be Vilmos firminio kalėdinio vaisių pyrago? Keksiuko pavidale ir su griežtom instrukcijom :)

Keksiuką jau paslėpiau saugoje vietoje, o žavias formeles pasidėjau matomoj vietoj, kad kuo greičiau išbandyčiau...

PASUKŲ KEKSIUKAI SU AGUONOMIS

Ir naujoji knyga.

Pagaliau ir aš labai džiaugiuosi šviežutėle puikia knyga, tik vakar į mano namus atkeliavusia iš leidyklos. "Gyventi skanu", lietuviškų maisto tinklaraščių autorių knyga. Jau beveik visų namiškių nuodugniai ir su džiugesiu apčiupinėta, apglostyta, pavartyta, net apuostyta (tokį įprotį turi mano sūnus :) Jauki, solidi, "skani" ir ypatinga. Neapsakomai smagu matyti save, nors ir prisimerkusią nuo aitrios pajūrio saulės :)

Knygoje rasite daug gardžių receptų, atspindinčių tai, kokie esame mes, rašantys maisto tinklaraščius. Pavartę ją, suprasite, kad sukiojimasis virtuvėje mums ne vien įprasta kasdienybė, bet ir vienas smagiausių saviraiškos būdų, pilnas vaikystės skonių ir atradimų. Pamatysite, kad mes kuriame ne šiaip maistą, o maistą su 'cinkeliu', pripildytą meilės ir teigiamų minčių. Maistą iš širdies. Maistą, kuris daugelį žmonių padaro laimingesniais. Nejausite jokio nuobodulio. Užtat pajausite daug kūrybos ir naujų skonių.  Ir daug minčių apie tuos, kam visa tai skirta... Sklaidydami šios knygos puslapius galutinai įsitikinsite, kad kiekvienas mūsų turime rimtą priklausomybę... 

Nuoširdžiai dėkoju Eglei, leidyklai "Alma littera" ir visiems likusiems knygos autoriams už unikalų leidinį.

Pavartykite, jei dar nevartėte. Knygynuose ir prekybos centruose jų jau tikrai yra. Susipažinkite, pasidžiaukite, o gal ką nors nudžiuginsite Kalėdų proga? Net jeigu tai būtų dovana sau, ji tikrai verta geros vietos knygų lentynoje...


Pasukų keksiukai su aguonomis - vienas iš mano šioje knygoje publikuotų receptų. O kaip gi be keksiukų?

Dar mokyklos laikais labai mėgau keksiukus. Varškės keksiukus su razinomis, nes kitokių nebūdavo. Pamenu, kaip kepdavom juos kartu su mama. Tik kai gamindavome namie, galėjome rinktis – su varške arba be jos. Receptas mažai kuo skyrėsi. Jei norėjosi su varške, keturis šimtus gramų grietinės, reikėdavo pakeisti dviem šimtais gramų grietinės ir dviem šimtais gramų varškės, likę produktai nesikeisdavo. Bent taip surašyta mano vaikystės receptų knygoje.

Šiandien, jei norisi keksiukų, apsisuka galva. Produktų įvairovė šeimininkių fantaziją padarė beribę. Nieko nuostabaus, juk tai vieni lengviausiai ir greičiausiai pagaminamų naminių skanėstų, tinkantys bet kokia proga, papuošiantys bet kurį stalą ir pamaloninantys patį mieliausią svečią.

Aš siūlau išbandyti lengvus, minkštus ir purius keksiukus su aguonomis. Vienus puikiausių...

Reikia: (15 – 17 keksiukų)

120 g kambario temperatūros sviesto

200 g miltų

1 šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

170 g cukraus

2 didelių kiaušinių

120 ml raugintų pasukų

vienos citrinos nutarkuotos žievelės (tik geltonosios dalies)

1 šaukštelio vanilinio cukraus

4 šaukštų aguonų.

Aguonas užplikykite verdančiu vandeniu ir palikite atvėsti.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišydami. Suberkite nutarkuotą citrinos žievelę.

Miltus sumaišykite su druska ir kepimo milteliais. Palaipsniui kartu su pasukomis įmaišykite į tešlą.

Įmaišykite išbrinkusias ir gerai nusunktas aguonas.

Keksiukų formą išklokite popierinėmis formelėmis ir pripildykite tešla (2/3 tūrio).

Kepkite 25 – 30 minučių.

Atvėsusius kepinius apibarstykite miltiniu cukrumi.

BALTOJO ŠOKOLADO IR ŠAKOČIO GARDĖSIS

... ir Kalėdinės idėjos, mėgstančioms nėrinius...

Su lig pirmosiomis gruodžio dienomis pajūryje pagaliau lietų pakeitė šaltukas, o žemę ir medžius nuklojo purus sniegas. Pirmą kartą!

Žiauriai smagu, nes kur balta, ten daugiau ir šviesios nuotaikos... Dabar jau tikrai norisi galvoti apie Kalėdas, apie tai, kuo pamaloninti  šventėms namo sugrįšiantį studentą (kaip man patinka tie mūsų nuolatiniai "pablevyzgojimai" telefonu :), apie tai, kaip norėsiu išgirsti ir pamatyti jaunojo gitaristo pasirodymų (nes jis tobulėja šviesos greičiu!), apie tai, kaip pasiilgau draugų (ir kada pasikeis tas nuolat skubančių, susiraukusių, pavargusių ir nuolat į reikalus panirusių žmonių įvaizdis?) ir dar apie daug daug kitokių gerų dalykų...

"Kvadratėliai su baltuoju šokoladu ir "amaretti" sausainiais" - taip vadinasi šis skanėstas knygoje "Šokoladas". Tik žymiuosius migdolinius sausainius šį kart pakeičiau ne mažiau garbės pelniusiu lietuviško šakočio trupiniais, vietoj migdolų drožlių įdėjau traškių braziliškų riešutų, bertoletijomis vadinamų, ir vietoj cukruotų vyšnių įbėriau džiovintų spanguolių dėl rūgštelės. Puikiausias šokoladinis skanėstas! Šį kart beveik visą, lyg didžiulį prizą, suragavo mano vyras, matyt, taip stipriai visa tai atitiko jo skonio receptorius :) Gardėsis baltojo šokolado mylėtojams. O gal dovana saldumynų mėgėjams artėjančių švenčių proga? Spręskite patys...

Reikia:
300 g sulaužyto baltojo šokolado
150 g supjaustyto sviesto (naudojau tik 100 g, tiek tikrai užtenka)
60 ml riebios grietinėlės
90 g sutrupintų "Amaretti" sausainių (arba 100 g sutrupinto šakočio, geriau padžiūvusio, kietesnio)
2 šaukštų kokosų drožlių
100 g stambiai sukapotų vyšnių cukrintinių (arba tiek pat džiovintų spanguolių, šios priduos rūgštelės)
50 g skrudintų migdolų drožlių (vietoj jų įdėjau 100 g bertoletijų riešutų ir manau, kad labai tiks makadamijos)

Nedidelę, 20 cm kvadratinę kepimo formą išklokite kepimo popieriumi.
Baltąjį šokoladą ištirpinkite su sviestu ir grietinėle vandens garų vonelėje. Maišydami suberkite stambiai sutrupintą šakotį, kokoso drožles, spanguoles ir riešutus, kol gerai išsimaišys.
Šaukštu sudėkite tešlą ant paruoštos kepimo formos ir vienodai paskleiskite. Mažiausiai 4 val., o geriausiai, per naktį, palaikykite šaldytuve, kad gerai sustingtų.
Pjaustykite peiliu, prieš tai panardinę jį į karštą vandenį...

Šakočio trupinių tikrai galima berti daugiau, kokį 150 g, o gal net visus 200 g.


O dabar idėjos mėgstančioms rankdarbius. Mano Kalėdos dažnai būna žvaigždėtos :) Кalbu apie žvaigždelių formos nėrinius, kurių tamsiais, prieššventiniais vakarais esu prinėrusi per keletą pastarųjų metų. Mėgstu tokiomis puošti šventinį stalą,  lėkštę, kalėdinę eglę, prikabinti prie dovanos ar tiesiog, padėti po žvakide... Jaukesniems namams :)

Iš mažesniųjų, jas sumezgant, galima padaryti didelę visai neprastą žvaigždę Kalėdiniam stalui puošti.

Tradicinės, bet vis vien žavios penkiakampės. Svarbiausiai, kad greit ir nesunkiai nuneriamos...

Dailutės, daugiau snaigę nei žvaigždelę primenančios:

Sudėtingesnės, reikalaujančios truputėlį daugiau ne tik laiko, bet ir kantrybės:

O dabar schemos.

Šios schema truputį paplaukusi, bet nesunkiai suprantama:

Ir sudėtingiausiųjų. Mažos:

Ir didesnės:

Smagių vakarų!