ŽOLIAVIMO METAS

Kadangi audringas vėjas, praūžęs vakar vakare išguldė didumą augalų, buvau priversta gerai apgenėti savo prieskonių - gėlių darželį. Trumpam pavirtau "ragana" ir išsiruošiau žoliauti. O ir pats laikas buvo džiovinimui prisiskinti vaistinių ir prieskoninių žolių, tik baisus karštis vis trukdė darbuotis lauke. Taigi, ačiū saulei, kad išbuvo pasislėpus virš debesų ir šiltam vasariškam lietučiui (va je, kaip jo trūko!), kuris gaivino, todėl turėjau ką veikti. O prisirinkau klėbį įvairiausių gėrybių.

Miškinio čiobrelio, kuris želia tiesiog po kojomis:

Gaivaus, citrinomis kvepiančio čiobrelio:

Gerą šūsnį raudonėlio, ne tik prieskoniams, bet ir labai kvapniai arbatai nuo peršalimo:

Šiek tiek mėtos, virškinimui gerinti, maistui pagardinti:

Keletą šalavijo lapelių:

Anyžinio lofanto šakelių, kvepiančių ne vien anyžiais, bet ir kupino įvairių gydomųjų galių:

Monardos, kvepiančios bergamote:

Surinkau išvirtusios agurklės žiedelius:

Levandos žydinčias kvapnias šakeles (gaila, kad žiemą labai daug iššalo):

Na, ir žinoma, kaip gi be baziliko. Džiovinsiu tik keletą lapelių prieskonių mišiniui, likusius vėliau šaldysiu. Šiemet ypač vešlūs purpuriniai:

Ir tai dar ne viskas! Dar laukia rozmarinas, tik pradeda žydėti medetkos, citrininė katžolė, vaistinis čiobrelis, petražolės, salierų lapai, peletrūnas, kietis ir dar kažkas. Žodžiu, visas arsenalas. Džiovinsiu, gaminsiu arbatų bei prieskonių mišinius, kitaip tariant, bursiu ir dalinsiuosi idėjomis...:)

Kad žinotumėt, kaip vasariškai kvepia visi namai!

Na, o kadangi sužėlė keturi vazonai įvairiausių bazilikų, virtuvėje surengiau šiokį tokį pesto vakarėlį. Žinoma, kaip gi be klasikinio, tik ne iš žalių, o iš purpurinių lapelių. Vat, prašom atitinkama ir spalva:

Receptas daug kam pažįstamas ir nieko nauja nepateiksiu - bazilikų lapus blenderiu sutryniau kartu su tarkuotu sūriu "Džiugas", karijų riešutais, išspaustu šviežiu česnaku. Pagardinau druska, pipirais, citrinos sultimis bei įpyliau aliejaus.

Kitą, įdomesnį, nužiūrėjau graikiškos virtuvės tinklaraštyje Kalofagas. Šis pesto užvadintas kaip graikiškas, su feta sūriu. Skanus, kvapnus ir truputį kitoks:

Reikia:

1 puodelio šviežių mėtų lapelių;

0,5 puodelio šviežių baziliko lapelių;

0,5 puodelio petražolių lapų (negarbanotųjų);

2 skiltelių česnako;

maždaug 100 g fetos sūrio (smulkinto ar tarkuoto, jei kietesnis, aš naudojau minkštą);

1/3 puodelio luptų migdolų (aš naudojau karijų ar pekano riešutus);

1/2 aliejaus;

maltų pipirų.

Nuplautas žoles blenderiu susmulkinti kartu su trintu česnaku, pipirais, fetos sūriu ir riešutais...

...iki vientisos žalios masės. Pamažu maišant supilti aliejų. Viskas!

P.S. Mėtų nedėjau tiek daug, visko ėmiau maždaug lygiomis dalimis. Pirmiausia reikia susmulkinti riešutus, o tik po to dėti žoles, sūrį ir visa kita, ypač jei naudojamas minkštas sūris. Kitaip, riešutai apsivelia feta ir lieka per rupūs. Druskinti nereikia, pakanka sūrumo iš fetos...