KEPTŲ PAPRIKŲ SALOTOS

Su krevetėmis ir putpelių kiaušiniais, pagardintos daržinio builio žole.

Mano taip mėgstamas daržinis builis iš rudens pasisėjo pats ir pasiekęs dangų pražydo. Negana to, visiškai užtemdė puikiųjų lelijų gyvenimą. Teko jas išlaisvinti ir builį gerai apgenėti. Virtuvėn parnešiau didžiulį klėbį labai lengvo anyžių dvelksmo. Džiovinsiu, nepaisant to, jog sakoma, kad džiovinta ši žolė nebeprilygsta šviežiai. 


Kažkada jau esu minėjusi, kad daržinį builį atradau visai neseniai ir ši žolė tapo mano viena mėgstamiausių. Gal dėl to, kad labai mėgstu anyžių kvapą ir skonį, o daržinis builis - kvepia visai neįkyriai ir neaštriai, tik vos vos. Tai Viduržemio pajūrio kraštų augalas, džiovintas maišomas į specifinius tų kraštų prieskonių mišinius. Builių lapus lengva supainioti su petražolių, o dar lengviau - su morkų lapais. Tai svarbi daržovių sriubų sudėtinė dalis, todėl dažnai vadinama sriubos žole. Visiškai nereikli, labai lengva auginti vazonėliuose ant palangės, o sėklų galima rasti parduotuvėse...


Daržinis builis ne vien prieskoninė žolė, tai puikus kraujo "valytojas". Daržinio builio lapai turi daug vitamino C, aktyvina inkstų veiklą ir virškinimą, šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas.


Atėjus šiltajam sezonui, labai pamėgau gaminti gaivinantį builių gėrimą. Gerą šūsnį šios žolės su visais žiedynais (žydintis jis ypač kvapnus) smulkiai sukapoju ir sudedu į dviejų litrų talpos ąsotį. Išspaudžiu pusės citrinos sultis, o pačią citrinos pusikę su visa žievele susmulkinu ir sumetu prie lapų. Kartais (tačiau ne visada) įmetu keletą sutrintų mėtų lapelių. Kartais šiek tiek pasaldinu. Užpilu labai šaltu vandeniu (ar vandeniu su ledukais). Puiki atgaiva tiek prie maisto, tiek po įtemptų darbų karštymečiu...


Labai gardi vasariška builių arbata. Anyžinė. Ypač skani pasaldinta ruduoju cukrumi.

Niekaip negalėčiau apsieiti be daržinio builio gaminant žaliąjį Frankfurto padažą (receptas čia).


Maišau į omletus, marinuojamą paukštieną, žuvį, salotas. Verdu sriubas (pvz., kreminę lapinių burokėlių sriubą) Gaminu puikią trauktinę, lietuvišką "Jagermeister", kuri sunkiai sulaukia, kol žolės atiduos visą savo aromatą ir būna išragaujama kosminiu greičiu ir kurios receptu būtinai pasidalinsiu šią vasarą... :) Labai skanu builiu pabarstyti kepamą varškės sūrį.

Šias salotas taip pat pagardinau smulkiai kapotu builiu. Keptos paprikos (ypač jei keptos ant atviros ugnies) apskritai puikus skanėstas, o pridėjus krevečių, alyvuogių, mažųjų kiaušinių ir viską pagardinus balzaminiu actu bei mažyčiu cinkeliu - builio žole, atsiranda didžiausia rizika nusikąsti liežuvį...

Reikia: (vienam)
vienos raudonos paprikos;
saujos krevečių sūrime;
saujos juodų alyvuogių be kauliukų;
trijų virtų putpelių kiaušinių;
žiupsnio šviežios daržinio builio žolės;
druskos, pipirų ir cukraus pagal skonį;
alyvuogių aliejaus;
žiupsnio tarkuoto Parmezano ar Džiugo sūrio.
balzaminio acto.

Paprikas perpjaukite pusiau, išvalykite, švariai nuplaukite ir nusausinkite. Sudėkite į kepimo skardą odelėmis į viršų ir kepkite viršutinėje orkaitės dalyje 200 laipsnių kaitroje apie 15 - 20 min. (arba grilio režimu), kol odelės ims pūslėtis ir tamsėti. Iškeptas uždenkite folijos lakštu ir palikite 15 minučių, kad sušustų, taip geriau nusivalys odelė.

Nulupkite (galite tai daryti po šaltu vandeniu) ir supjaustykite juostelėmis. Sudėkite į lėkštę, pagardinkite druska, užberkite šiek tiek cukraus ir pašlakstykite balzaminiu actu.
Ant viršaus sudėkite krevetes, per pus perpjautas alyvuoges, ketvirčiais padalintus putpelių kiaušinius. Suberkite kapotą builį, dar jei reikia pagardinkite actu ir druska, užberkite pipirų. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir užberkite tarkuoto sūrio.
Patiekite su balta duona...


Vasaros laukia kiti mano žolynai. Pati žaluma, dar nesužydėjusi, neperaugusi, kvapniausia...

Pavasarį palydint...

MIGDOLINIS RABARBARŲ PYRAGAS

Lengvutis, purutis, minkštutis. Su švelniai lūžtančia, šiek tiek karameline plutele. Be galo skanus pyragas, kurio, jei ir liks gabalėlis kitos dienos pusryčiams, tai tikrai bus šventė, nes bus suvalgytas pasigardžiuojant, mat kitą dieną jis truputėlį skanesnis...


Šiuo metu sergam. Už Donatą Montvydą Eurovizijoje. Yra namie vienas toks karštas ir prisiekęs jo gerbėjas, kurio dėka ir visai ne per prievartą tenka šimtus kartų išklausyti visas jo dainuojamas dainas. Net nesvarbu kur ir kuriuo metu, bet šio atlikėjo dainos mūsų namuose jau kelerius metus skamba nuolat. Aplankyti visi įmanomi gyvo dainavimo koncertai. Todėl net nejausdama išgirdus pažįstamą dainą, pradedu ją niūniuoti - juk moku beveik mintinai...
Kad ir kas ką "bečiulbėtų" apie Eurovizijos konkursą, mums nerūpi. Pas mus tai smagi, tradicija tapusi atrakcija - reikiamu laiku visiems susirinkti, įnirtingai diskutuoti, analizuoti, kritikuoti, juoktis ir svarbiausia, palaikyti. Palaikyti savus, karštai kaip tikri patriotai, visiškai nesiklausant amžinai niurzgančių, kupinų negatyvo lietuviškų nuomonių... 
Vakar mūsų namuose netrūko gerų emocijų ir triukšmo dėl sėkmės. Penkiolikmetis gerbėjas neleido nei vienos akimirkos suabejoti atlikėjo sėkme. Ir jis buvo teisus :0) Laikom kumščius ir važiuojam finalo stebėti į Nidą. Tęsiam tradicijas...

Reikia:
170 g minkšto sviesto;
200 g rudojo cukraus (balto pakaks mažiau, 180 g);
3 kiaušinių;
šaukštelio cukraus su vanile;
100 g miltų;
100 g su luobele smulkiai maltų migdolų;
2 šaukštelių kepimo miltelių;
apie 300 g nuluptų ir supjaustytų rabarbarų;
šiek tiek rudojo cukraus viršui.

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, gerai išmaišant po kiekvieno.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir maltais migdolais. Švelniai įmaišykite į sviesto - kiaušinių masę.
Suberkite pjaustytus rabarbarus ir išmaišykite.

Tešlą sukrėskite į nedidelę kvadratinę kepimo formą (manosios kraštinė 20 cm), išklotą kepimo popieriumi, paviršių išlyginkite ir gausiai apibarstykite ruduoju cukrumi.

Kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 40 - 45 min., kol paruduos, o paviršiuje cukrus šiek tiek apsilydys suformuodamas gardžią plutelę (ar iškepė, tikrinkite mediniu pagaliuku).

Labai skanus dar šiltas, su plakta grietinėle. Tik pjaustyti nepilnai atvėsusį gali būti sunkoka, mat pyragas labai minkštas, sunkiai pakeliamas nuo formos...

Šaltinis My Glorious Food

KEPTI VARŠKĖČIAI SU UOGIENĖS ĮDARU

Kažkada esu minėjusi, kad prie blynų gaminimo ir kepimo tenka ne tik sugaišti daug laiko, bet ir improvizuoti. Juk blynus mėgsta visi vaikai, kol jie dar vis vaikai. Kas belieka - bėgant laikui (o bėga jis baisiausiais šuoliais), greit nebeliks kam juos kepti. O tai labai liūdina, pastaruoju metu man labai norisi sustabdyti laiką. Todėl branginu kiekvieną akimirką ir kiekvieną užgaidą. Kaip ir šį kart, tenkindama savojo išrankaus jaunimo norus, su džiaugsmu raitoju rankoves ir kepu storus, minkštus varškėčius iš įprastos varškės ir kreminio varškės sūrio tešlos. Su agrastų - bananų džemu...

Reikia:

250 g maskarponės sūrio (puikiai tiks rikotos, filadelfijos ar kitoks kreminis sūris; galima keisti įprasta varške);

360 g varškės (dviejų pakelių po 180 g);

3 kiaušinių;

2 šaukštų cukraus (jei uogienė ar džemas įdarui rūgštesnis arba mėgstate saldžiau, cukraus dėkite pagal skonį);

2 šaukštų grietinės;

šaukštelio cukraus su vanile;

žiupsnelio druskos;

180 - 250 g miltų;

tirštos uogienės ar džemo įdarui.

Varškę sumaišykite su maskarponės sūriu, maišydami po vieną įmuškite kiaušinius. Įmaišykite cukrų, druską, vanilinį cukrų ir grietinę. Suberkite miltus ir gerai išmaišykite - išminkykite, jei tai darote elektriniu prietaisu.

Miltų kiekį reiktų reguliuoti pagal save (priklausomai nuo varškės sausumo - drėgnumo). Jei gamint tešlą sunkiai maišomą šaukštu, tai varškėčiai gautųsi ypač minkšti ir skanūs, tačiau tokius sunkiau formuoti rankomis ir įsprausti uogienę. Jei tešlą užminkyt kietesnę, lengviau būtų suformuoti, bet ir varškėčiai iškeptų kietesni...

Aš, išbandžiusi keliais būdais, renkuosi sunkesnį, naudoju minkštą varškę, maišau minkštesnę tešlą (dedu apie 200 g miltų) ir šaukštu atgnybusi gabalą lipnios tešlos gausiai apvolioju miltuose, tuomet miltuotomis rankomis suformuoju rutulį, į kurio duobutę dedu šaukštelį džemo. Gerai užspaudusi vėl pavolioju miltuose, suformuoju storą blyną, kurio paviršių subraižau peiliuku ir dedu kepti į gerai įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus.

Įdarui vietoj uogienės galima rinktis mirkytas, su kapotais riešutais ir trupučiu medaus sumaišytas razinas.

Jei mažiau saldūs - labai gardūs su kondensuotu pienu... Kai jaunimas (ir ne tik) valgant mažai kalba, tai reiškia, kad plušau neveltui :) Žinau iš patyrimo...

AVINŽIRNIŲ IR TUNO SALOTOS

Mano pėdos labai džiaugėsi visą savaitgalį galėdamos glostyti švelnų pajūrio smėlį. Labai buvo išsiilgusios. Lygiai taip pat, kaip ir delnai skylėtų akmenų bei gintaro krislų, uoslė kvepiančio vandens, ausys jūros ošimo ir lakštingalų čiulbėjimo. Buvau pasiilgusi tos stebuklingai tuščios vietelės, kai per visą dieną sutinki vos vieną, du, gal net visus tris šiaurietiško vaikščiojimo gerbėjus ar sunkiai per smėlį minančius dviratį. Mūsų vietelės.
Jūroj vanduo dar labai šaltas, bet kojų jau netraukia. Pamaniau, kad jei labai reiktų, tai ir išsimaudyčiau. Bet dar nereikia. Užtat saulės spinduliai beprotiškai kaitrūs. Apsinuoginti saulei taip pat dar nesinorėjo...


Netikėtai užklupusi vidurvasario tvankuma staiga ne tik galutinai išrengė, bet ir padiktavo skrandžiui lengvesnių valgių. Tradiciškai, tokiais vakarais kaip šiuo metu, kai lauke šilčiau nei namie, valgome salotas. Kartais visiškai lengvas, o kartais sočias, tokias kaip šios, ypač kai po ilgo mynimo dviračiu, pasistiprinti vis dėlto norisi...
Nuo tada, kai pas mus galima nusipirkti avinžirnių, paprasti žirniai man nelabai berūpi. Na, nebent retkarčiais prie alaus, su paskrudintos rūkytos šoninės gabalėliais...


Šios salotos ne tik gardžios, bet, kaip jau minėjau, labai sočios. Dėl tų pačių skaniųjų avinžirnių. Su traškiais ridikėliais, pomidorais ir salotų lapeliais...

Reikia:
apie 250 g išmirkytų ir išvirtų avinžirnių;
dėžutės (apie 200 g) smulkinto tuno aliejuje;
2 nedidelių pjaustytų pomidorų;
apie 100 g plonais griežinėliais pjaustytų ridikėlių;
mažo plonais žiedeliais pjaustyto raudonojo svogūno;
saujos plėšytų salotų lapų;
šaukšto šviežios smulkiai kapoto raudonėlio žolės;
maltų pipirų ir druskos pagal skonį;
4 šaukštų alyvuogių aliejaus;
2 šaukštų citrinos sulčių.

Dubenyje suplakite aliejų, citrinų sultis, kapotus raudonėlius, druską ir truputį pipirų. Pamažu įmaišykite avinžirnius, tuną, pomidorus, ridikėlius ir svogūną. Gerai išmaišykite.

Lėkštėje išdėliokite salotų lapus, ant jų iškrėskite tuno mišinį. Uždenkite ir palikite pastovėti 10 - 15 min. Papuoškite raudonėlio lapeliais ir patiekite su šilta duona...

Pagal  H. Wilkinson "Valgiai šeimai ir draugams. 380 receptų iš viso pasaulio", 2006 m.

BALTOJO ŠOKOLADO PYRAGAS IR AUGALŲ ŽAVADIENIS

Ar žinot, kad šiandien Lietuvoje, kaip ir keturiasdešimtyje kitų pasaulio valstybių, pirmą kartą švenčiama tarptautinė žavėjimosi augalais diena ("Fascination of Plants Day", http://www.plantday12.eu)? Trumpai kalbant, šiandien augalų Žavadienis. Tokią dieną tiesiog privaloma gėrėtis pavasarine gamta...
Šios dienos iniciatoriai kviečia susimąstyti - kas yra žmogus su savo rūpesčiais be jį supančios gyvosios žaliosios aplinkos? O gi visiškai niekas... net valgyti tektų nežinia ką.


Kviečiu pakelti galvas į vis dar žydinčius kaštonus, kvepiančius alyvų krūmus, magnolijas, obelis, o gal žaliuojančius čiobrelius, rozmarinus ar kas tik bežydėtų - bežaliuotų ir bent akimirkai atitrūkti nuo kasdienybės! 


Ne visuomet žiedai svarbiausi. Niekuomet nebūčiau pagalvojusi, kad mums taip rūpės ir bus reikšmingi paprasčiausi pušų pumpurai, kiekvieną pavasarį pamažu virstantys tvirtais, spygliuotais ir kvepiančiais galingų medžių storėjančiais kamienais ar šakomis. Tai supras tik tie, kurie savomis rankomis pasodino ir įdėjo vilties, meilės ir teigiamų emocijų į ne vieną medį ar mažytį daigelį.
Nors žmonės tuo netiki, bet medžiai kaip ir vaikai, auga labai greit. Ir kaštonai iš sėklų, ir dangų remiantys beržai iš sprindžio dydžio plonų šakelių, ir klevai iš "nosių", ir pušys, ir eglės... 


Šiandien skirtingų miestų botanikos soduose daugybė įdomių renginių. Ši diena labai tinkama praleisti gamtoje, gal net pasodinti medį...




Baltasis šokoladainis su puikiaisiais makadamijos riešutais. Vienas skaniausių iš visų, kiek tik esu kepusi. Labai kvapnus, o jau tie riešutai... 

Reikia:
150 g miltų;
šaukštelio kepimo miltelių;
150 g baltojo šokolado (naudojau k/f "Rūta" parduodamą sveriamą šokoladą, taip vadinamomis "tabletėmis");
125 g sviesto;
150 g cukraus (nemėgstantys saldžiai drąsiai gali mažinti iki 100 g);
šaukštelio cukraus su vanile;
2 šaukštelių nutarkuotos apelsino žievelės (naudojau citrinų);
2 kiaušinių;
100 g stambiai kapotų makadamijos riešutų (puikiai tiks pas mus parduodamos sūdytos makadamijos, kitokiais keisti nerekomenduoju).

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Šokoladą ir sviestą, nuolat maišydami, ištirpinkite dvigubame puode virš lėtai verdančio vandens (vandens garų vonelėje). Nukelkite nuo kaitros ir leiskite truputį atvėsti.
Po truputį įmaišykite cukrų, vanilinį cukrų ir apelsino žievelę.
Po vieną įmuškite kiaušinius.

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir įmaišykite į tešlą.
Atsargiai įmaišykite riešutus.

Tešlą sukrėskite į kvadratinę sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą, kurios kraštinė 20 cm.

Išlyginkite paviršių ir kepkite apie 30 - 35 min., tikrinkite mediniu pagaliuku.

Prieš pjaustydami, mažiausiai valandą atvėsinkite ant grotelių.

Šaltinis: knyga "Šokoladas" (IL LIBRO D'ORO DEL CIOCCOLATO, Mondadori Electa S.p.A., Milano).





Šiandien kviečiu žavėtis ne žiedais, o kaktusų spygliais. Be jokių blogų užuominų į šiuos augalus pažvelgti kitaip. Į tuos, kurie žydi rečiau arba į tuos, kurių žiedais šiaurinėmis lietuviškomis sąlygomis žavėtis nebus lemta... Jie žavūs kitaip, žavūs savo spygliais ir jų forma. Kiekvienas žalias "kūnas" tarsi užsidėjęs apsauginius šarvus - lenktus lyg kabliai, riestus, smulkius ir tankius, labai ilgus, susivėlusius, tik iš pažiūros švelnius ir pūkuotus, o iš tikro - apgaulingus spyglius. Lyg po jų slypėtų "kažkas tokio"... :)

EGZOTINIS RŪGŠTYNIŲ GĖRIMAS

Ananasų, kivių ir rūgštynių glotnutis. Tirštas, kabinamas šaukšteliu, gražiai žalias ir kupinas vitaminų. Labai skanus!

Rūgštynes įprasta naudoti žaliesiems kokteiliams su agurkais, lapiniais burokėliais ir kitokiomis, dažniausiai, daržovėmis. Pabandykite desertinį, saldžiarūgštį ir gaiviai žalią vitaminų kokteilį.
Naudojant gerai prisirpusį šviežią ananasą bei geltonuosius kivius, kurie saldesni už žaliuosius, papildomai saldinti nebūtina, ypač jei gyvenime saldumo netrūksta :) Rūgštynės suteikia nuostabiai žalią spalvą ir saikingos rūgštelės. Tačiau naudojant laukines, pievų rūgštynes, kurios gerokai aitresnės nei iš daržo, šaukštas medaus šį gėrimą tik pagerins...
Natūralus vitaminų šaltinis virškinimo, kraujo apykaitos bei širdies darbo gerinimui. Vitamino C šaltinis..

Reikia:
300 - 400 g šviežio, gerai prisirpusio ananaso;
4 - 5 minkštų, prisirpusių kivių;
apie 100 g šviežių švarių rūgštynių lapų;
šaukšto medaus (pagal skonį).

Viską sutrinkite plaktuvu iki tyrės ir skanaukite.

Mes į tokį skanėstą dar šiek tiek įmaišome daržinio builio žolės, nuo kurios glotnutis įgauna labai švelnų ir gaivų anyžių skonį ir aromatą...

Adaptuota pagal alfa.lt




Ir vėl žydi echinopsis "Tondelayo". Ir vėl du žiedai, vėl tokie pat dideli, dvispalviai ir nepakartojami... Svarbiausia, kad kaip augalai lauke, taip ir namie, dėl vėsumos šis puikuolis žydėjo šiek tiek ilgėliau, beveik dvi paras :)

KEPTI GRUNDALAI

Čia aš apie žuveles. Mažai žinomos, apie jas papasakotų tik žvejai. Mažos, ne daugiau nei sprindžio dydžio žuvelės užklydo į Baltiją visai neseniai (sakoma, kad prieš 6 - 8 metus). Manoma, kad per laivų balastinius vandenis atkeliavo iš Juodosios ar Azovo jūrų, mat ten jų gyvenvietė. Ir pasklido sau pas mus! Rusai jas vadina "byčiokais" (jautukais). Minta sraigėmis ir smulkiais vėžiagyviais. Labai vislios...

Dabar pats jų "gaudymetis", žvejai traukia jas net nuo Palangos tilto ir tinklais, į kuriuos papuola netyčiom laiveliais gaudant menkes. 


Pagavau kilogramą grundalų Klaipėdos žuvų turguje ir aš :) Nepopuliarios, mažai žinomos, todėl beveik už dyką... Žvejai kalba, kad labai gardi grundalų žuvienė. Labai skanios, užkeptos su morkomis, svogūnais ir pomidorais:

 Puiki marinuota! 
Paprasčiausia prisikepti ir prisikirsti kaip stintų...

Gera tuo, kad lengvai paruošiama, valyti beveik nėra ką. Mažai ašakų, daug baltos ir sultingos mėsos. Jei kur sutiksit, būtinai paragaukite (girdėjau, kad Palangos kavinėse galima paskanauti) :0) 
Nėra net ką labai pasakoti, žuvį iškepti moka visi...

Reikia:
kilogramo grundalų;
druskos, pipirų arba mėgstamų prieskonių žuviai;
keletos žaliosios citrinos riekelių;
miltų voliojimui;
aliejaus kepimui.

Žuveles išdorojame (nupjaustome galvas ir išvalome vidurius, žuvų nepjaustome), švariai nuplauname ir ištriname prieskoniais su druska. Į indą su žuvimis įmetame keletą riekelių žaliosios citrinos ir uždengę marinuojame šaltai.

Žuveles pavoliojame miltuose ir iškepame gerai įkaitintoje keptuvėje...

Valgome karštas, visai kaip stintas, su pavasarinių ridikėlių, svogūnų laiškų ir meškinio česnako lapelių salotomis :)

Informacijos šaltiniai: wikipedia; 15min.lt; gotovim.ru; klaipeda.diena.lt

LIETINIAI SU RABARBARŲ KREMU

Visą praėjusią savaitę be perstojo kukavo gegutė. Nenuilstamai, tik iškeli koją laukan - "kukū" ir vėl "kukū". Taip vėsu, o jai vis "kukū". Matyt, ieško, kam čia tų kiaušinių pridėjus. Prasčiausia, kad monetų mano kišenėj visai ne kukū, nėra ko saujoje kratyti. Negana to, šis paukštis praskrido pro pat nosį. Pirmą kart pamačiau skrendančią gegutę. Iš pradžių, kai tas beveik žmogišku balsu "kukū" pradėjo aiškiai artėti, pamaniau, kad už kampo kokia nors žmogiška būtybė taip juokingai praneša apie savo atėjimą. Pasirodo, sparnais mosuoja balandžio dydžio visai neišvaizdus paukštis, bet jau jo skleidžiamas garsas... Nejaugi taip iki pat pietų Afrikos visą kelią "kukū"?


Kakaviniai lietiniai su rabarbarų kremu, geriau žinomu anglišku pavadinimu "rhubarb curd". Labai tikėjausi dailiai rausvos spalvos, mat gaminau iš ryškiai raudonų rabarbarų. Tačiau gavosi švelnios tekstūros, kreminės spalvos rabarbarų skonio padažas, puikus ne tik su blynais, bet ir su varškės sūriu, pusryčių bandelėmis, biskvitiniu pyragu ir pan. Rabarbarai prasideda...

Rabarbarų kremui:
3 stambių rabarbarų kotų (nesvėriau, tiesiog ėmiau ilgus ir stambius);
40 g cukraus (rabarbarų troškinimui);
šaukšto citrinos sulčių;
3 kiaušinių trynių;
apie 70 g cukraus (arba pagal skonį);
šaukšto citrinos sulčių;
žiupsnelio druskos;
šaukšto sviesto.

Rabarbarus nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Sudėkite į puodą, užpilkite cukraus, šaukštą citrinos sulčių ir ant nedidelės kaitros, vis pamaišant troškinkite, kol visiškai sukris (apie 15 min). Atvėsinkite ir sutrinkite iki tyrės.

Dubenyje rankine šluotele išplakite trynius su cukrumi ir žiupsneliu druskos. Statykite dubenį ant katilo su verdančiu vandeniu (kad dubens dugnas vandens nesiektų) ir nuolat maišykite, kol aptirps cukrus. Supilkite rabarbarų tyrę ir citrinos sultis. Kaitindami ant vidutinės kaitros vis maišykite, kol kremas pradės tirštėti (apie 10 min). Paragaukite, gal reiks daugiau saldumo.
Kremui sutirštėjus, nuimkite nuo kaitros ir įmaišykite sviestą. Atvėsinkite ir supikite į stiklainį.
Pastovėjęs šaldytuve kremas sutirštėja dar labiau. Laikomas šaltai gali būti vartojamas iki savaitės.

Šaltinis At the Farmers' Market

Kakaviniams lietiniams:
150 g miltų;
2 šaukštelių nesaldžių kakavos miltelių;
šaukštelio kepimo miltelių;
2 šaukštų miltinio cukraus;
paplakto vieno kiaušinio;
250 - 350 ml pieno;
2 šaukštų lydyto sviesto.

Sudėkite miltus, kakavą ir kepimo miltelius į dubenį. Subėrę cukrų, gerai išmaišykite.
Viduryje padarykite duobutę, įmuškite kiaušinį ir supilkite pieną. Gerai išmaišykite. Tirštumą reguliuokite pienu. Įmaišykite lydytą sviestą.
Uždenkite ir palikite brinkti 15 min.
Iškepkite lietinius ir patiekite su rabarbarų kremu.

Šaltinis knyga "Šokoladas".

Jau beveik įpusėjo gegužė, o pas mus dar ne visur žydi kaštonai. O mano mylimasis užfiksavo, kad jau gegužės devintąją pas mus turi žydėti visi iki vieno... Deja šiemet tik kai kur žydi ievos, skleidžiasi alyvos ir kaštonai vienu metu. Dabar pats gražiausias ir mano mylimiausias metų laikas - ilgos dienos, gaivi, bundanti gamta, gausybė pavasarinių žiedų. 
Mano maži gėlių lopinėliai taip pat vis dar skleidžia tulpių žiedus. Manęs vis klausia, kur gi tavieji žiedai? Greičiau juos rodyk. Yra pilna, tai ir ganykit sau akis...

  

PLOKŠTAINIS SU VARŠKE IR RABARBARAIS

Skaniausias šiltas...

Rabarbarai pas mus dar turi šiek tiek paūgėti. Visai nedaug (beje, ar žinote, kad iš jaunų rabarbarų lapų galima gaminti balandėlius?). Bandžiau keletą kartų praeiti ir nežiūrėti (o palaukti savų) į prekybos centruose besipuikuojančius stambius ir sultingus kotelius, atvežtus tikriausiai iš ten, kur šilčiau ir viskas žaliuoja greičiau. Tačiau tiek daug kantrybės neturiu :) Labai juos mėgstu...


Šį plokštainį rekomenduojama kepti su rūgštesniais obuoliais, tad pamaniau, kad su rabarbarais turėtų būti ne mažiau puiku. Minkštas ir kvapnus. Visai nesaldus.


Reikia:
tešlai:
400 g miltų;
80 g cukraus;
1 kiaušinio;
šaukštelio sodos;
400 ml kefyro.

Ant viršaus:
apie 1 kg nuvalytų ir stambiai supjaustytų rabarbarų;
dviejų - trijų šaukštų cukraus;
nubraukto šaukštelio cinamono;
500 g varškės;
100 g grietinės;
150 g cukraus;
poros šaukštelių cukraus su vanile;
4 kiaušinių.

Pirmiausiai pasiruoškite rabarbarus. Patroškinkite juos nedideliame inde su keliais šaukštais cukraus ir trupučiu cinamono. Troškinkite tik tol, kol šiek tiek suminkštės, tačiau visiškai nesukris.

Varškės masei išplakite kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo, įmaišykite varškę ir grietinę.

Tešlai kiaušinį ištrinkite su cukrumi. Miltus sumaišykite su soda ir pakaitomis su kefyru įmaišykite į tešlą. Tešla turėtų gautis geros grietinės tirštumo. Tirštumą reguliuokite kefyru, pildami jį pakaitomis su miltais. Nepadarykite per kietos, plokštainio pagrindas bus kietas ir neskanus.

Paskleiskite tešlą nedidelėje kepimo popieriumi išklotoje skardoje (mano skardos kraštinės 30 cm ir 24 cm).
Ant viršaus švelniai sudėkite rabarbarus (jei juos troškinant susidarė didelis skysčio perteklius, jo per daug ant tešlos nepilkite)...

... ir užpilkite varškės masę.
Paviršių išlyginkite ir kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 40 - 50 minučių, kol varškė paruduos.

Pjaustykite atvėsusį, šiek tiek šiltą. Plokštainis išliks minkštas ir sultingas kitą ir dar kitą dieną, jai laikysite sandariai uždengtą.

Tešlą, į kurią maišoma soda, reikia iš kart šauti orkaitėn, todėl rekomenduoju pirmiausiai paruošti viršutinį sluoksnį, o tik po to maišyti tešlą (kaip ir nurodyta recepte).
Rabarbarų kiekį galite drąsiai didinti, jų nebūtina troškinti, tiesiog supjaustykite ir suberkite ant tešlos. Tik tuomet daugiau pabarstykite cukrumi.
Kepkite didesnėje skardoje nei tai dariau aš, mat kepdama tešla puikiai iškyla ir apatinis sluoksnis gaunasi šiek tiek per storas. Plonesnis pagrindas būtų daug skaniau...


Adaptuota pagal knygelę "Varškės patiekalai. Varškės, rikotos, maskarponės valgiai." (žurnalo ManoNamai receptai), 2009 m.