... arba kitaip - vasariška žalia vitamininė sriuba. Su mangoldais, daržinio builio žole, česnakiniais skrebučiais ir ožkos sūriu.
Neatsispyriau šių susiraukšlėjusių ir garbanotų lapų grožiui bei kotelių spalvoms ir nedidelėje salotų lysvėje pasisodinau šiemet mangoldų. Špinatų ir burokėlių giminaičių. Sužėlė visas tuntas. Jaunus lapelius maišau į salotas. Bet ką daryti su dideliais lapais ir sultingais kotais? Jei kur nors, pro šalį, vaikšto neblogos idėjos, gal pasidalintumėt?
Kol ką nors dar sugalvosiu pati, mėgaujuosi pertrinta ryškiai žalia sriuba. Nelabai ryškų mangoldų lapų skonį paryškinau taip vadinama sriubos žole - daržiniu builiu. Šitą žinau seniai. Žolė šiek tiek panaši į petražolę, nors dar labiau - į morkų lapus ir turi mano taip mėgstamą švelnų anyžių kvapą ir skonį. Vos juntamą, todėl ši žolė į patiekalus dedama visai žalia ir termiškai beveik neapdorojama...
Be jos niekaip nepagamintume skaniojo žaliojo Frankfurto padažo, be kurio vasarą pas mus neapsieina šviežios bulvės ir žuvies kepsniai...
Reikia:
gabalėlio sviesto;
galvutės svogūno;
2 - 3 skiltelių česnako;
3 - 4 nedidelių šviežių bulvių;
didelio šūsnio mangoldų lapų su koteliais;
geros saujos daržinio builio žolės (galima keisti petražolėmis);
gabalėlio minkšto ožkos sūrio;
šlakelio grietinėlės;
druskos, pipirų pagal skonį;
daržovių ar vištienos sultinio (apie 1 l ar šiek tiek daugiau, priklausomai nuo to, kiek dėsime mangoldų);
baltos duonos, keletos česnako skiltelių, šviežiai maltų pipirų ir tarkuoto sūrio "Džiugas" skrebučiams.
Puode ant sviesto pakepiname smulkintą svogūną ir česnaką. Suberiame kubeliais pjaustytas bulves, užpilame sultiniu (blogiausiu atveju tiks ir virintas vanduo) ir paverdame, kol bulvės šiek tiek suminkštės.
Nuplautus mangoldų lapus susmulkiname, kotelius supjaustome kubeliais...
...ir viską sudedame į puodą. Patroškiname, kol lapai ir kotai šiek tiek suminkštės, o bulvės visiškai išvirs. Pabaigai, ne daugiau nei minutei suberiame smulkintą daržinio builio žolę.
Visą sriubos turinį sutriname elektriniu smulkintuvu iki vientisos tyrės. Dar šiek tiek pakaitiname. Pagal skonį pagardiname druska ir pipirais, tirštumą reguliuojame sultiniu.
Skrebučiams baltą duoną plonai aptepame sviestu, užtepame spausto česnako, pabarstome maltais pipirais ir užbarstome tarkuoto sūrio. pašauname į 200 laipsnių kaitros orkaitę ir kepame, kol duona apskrus, o sūris išsilydys.
Minkštą ožkos sūrį išmaišome su šlakeliu grietinėlės iki tyrės ir įmaišome į sriubą...
Sriubai patariu naudoti jaunus mangoldų kotelius arba tik lapus. Storesni ir labiau subrendę kotai tiks tik netrintai sriubai, nes trinant lieka plaušai. Tuomet sriubą teks dar kartą perkošti per sietą...
Oho, ir pas tave sriuba, o kaip gražiai atrodo. Aš šiemet pirmą kartą irgi mangoldų pasisodinau.
AtsakytiPanaikintiLauksim idėjų, Rennie :)
AtsakytiPanaikintiTokius mongoldus galima naudoti vietoj špinatų. Va su raudonaisiais mngoldais, kurių šiemet ir teturim, sunkiau, labai jau jų skonis stiprus ir savitas, į sriubą truputį įpjaustau ir nieko be jų nesijaučia.
AtsakytiPanaikintiTaip, Forelle, ir aš jau supratau, kad baltakočiai ir geltonkočiai mangoldai švelnesni ir skanesni, dedu jų į salotas. Raudonkočiai gražūs, bet tikrai intensyvaus skonio ir greit linkę žydėti :)
AtsakytiPanaikintiRaudonkočius mangoldus šiais metais pirmą kartą pabandžiau užšaldyti (tik kotelius, supjausčiau ir suporcijavau). Dedu i barščių sriubą. Skonio neprideda kažin kokio, bet gal koks vienas kitas vitaminas ir prisideda :)
AtsakytiPanaikintiNe šiais metais juos šaldžiau, o praeitais, žodžiu buvusį derlių :)
PanaikintiRaudonkočiai skoniu labai primena burokėlius ir skanesni, kai valgomi jauni, ploni ir liauni stiebeliai. Senesnių ir storesnių - skonis intensyvus. O vat balti ir geltoni lapkočiai beveik beskoniai ir daug švelnesni net ir pilnai suvešėję. Jau tai patyriau :) Vitaminų juose labai gausu, bet aš auginu daugiau dėl grožio, nei dėl suvartojimo. Šiaip, kartais vieną kitą lapkotį eidama pro šalį nuskinu, kad įmest į sriubą ar į salotas.. :)
Panaikinti