2015 m. balandžio 21 d., antradienis

MOLIŪGŲ SĖKLŲ - MEŠKINIŲ ČESNAKŲ UŽTEPAS



Nors pavasaris šaltas ir žvarbokas vėjas nuo jūros vis neleidžia skleistis žalumai, prisėsti ant suoliuko saulės atokaitoje čiulbant varnėnams, vis vien labai smagu. Pilnai pasiruošiau dviračių sezonui, jau nebesulaukiu šiltesnių dienų, važiuosiu į pajūrio mišką dilgėliauti.

Tačiau labiausiai pavasarį laukiu, kol turguje pasirodys pirmieji meškinių česnakų lapeliai, jauni lapeliai ypač gardūs. Jau ne pirmus metus pagal austrų žolininkės M. Treben receptą gaminu jų antpilą - gerą šūsnį šių lapų susmulkinu ir užpilu degtine, kad apsemtų ir palieku tamsioje vietoje dviems savaitėms. Nukošiu ir kasdien išgeriu po arbatinį šaukštelį su vandeniu. Anot žolininkės, toks antpilas valo kraujagysles, gerina žarnyno darbą ir stiprina visą organizmą.


Meškinio česnako lapus įprasta naudoti salotoms (ypač skanu su virtais kiaušiniais), omletams, susmulkintus skanu maišyti į bulvių košę, itališkų virtinukų gnocchi tešlą ar sriubas.
Aš jaunų lapelių įmaišiau gamindama moliūgų sėklų užtepą, kurį drąsiai būtų galima vadinti pikantišku moliūgų sėklų sviestu. Sodriai žalios spalvos užtepas puikia laikosi šaldytuve ir tinka beveik visur - tepimui ant duonos, skrebučio ar trapučio, virtiems kiaušiniams įdaryti, tirštoms sriuboms gardinti, žaliems "gnocchiams" gaminti, makaronams bei avinžirnių maltinukams "falafeliams" gardinti! Ši masė patiekalus natūraliai nudažo vaiskiai žalia spalva...



Reikia:
apie 60 g moliūgų sėklų
saujos jaunų meškinių česnakų lapelių
4 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus
druskos pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. klevų sirupo
1 valg. š. virinto vandens
ypač tyro alyvuogių aliejaus

Moliūgų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol ims traškėti, kvepėti ir truputėlį išsipūs. Stebėkite, kad nepradėtų degti. Atvėsinkite.


Viską, išskyrus vandenį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Jei masė per tiršta, įpilkite vandens. Paragaukite, jei reikia, dar pasūdykite ar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į sandariai uždaromą stiklainį, paviršių išlyginkite ir užpilkite šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, jis puikiai užkonservuos. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per 10 - 14 dienų.


2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis

CITRUSINĖ ANTIS, MARINUOTA SŪRYME



Apie šiuo būdu marinuojamą paukštį kepimui jau ketinau papasakoti, tikriausiai, nuo užpraeitų Kalėdų ir susiruošiau tik dabar. Bet tai tik į naudą, nes sūryme marinuoti išbandžiau kaimišką vištą, didžiulį kalakutą ir jo krūtinėles bei blauzdeles, o paskutinį kartą kažkurioms šeimos šventėms prireikė greit iškepti antį, tad, nors ir šiek tiek dvejodama, ar bus gerai, į sūrymą panardinau ir šią. Rezultatas puikus!

Manosios paukščių skandinimo sūryme improvizacijos prasidėjo prieš porą metų, kai patyrusi sunkią kojos traumą, nelabai galėjau judėti. Tuomet per TV kažkurį savaitgalio rytą L. Čeprackas mokė pjaustyti ir kepti vištą. Jo patarimais pasinaudojo mano vyras, nustebindamas ne tik mane, bet manau, kad ir save patį, nes pietums iškepė gardų ir sultingą viščiuką, marinuotą druskos sūryme, o paskui išteptą sviestu! Šitaip paruošta paukštiena, o ypač jos krūtinėlės mėsa iškepa nuostabiai sultinga, minkšta ir be galo gardi. Patarimai labai verti dėmesio, jei įdomu, šią laidą - pamoką pažiūrėti galite čia: Liutauro virtuvė: keptas viščiukas 

Čia tikrai joks naujas atradimas, tačiau tai pats geriausias paukštienos (manau, kad ir ne tik) marinavimo būdas! Didžiausias malonumas improvizuoti, nes į vandens sūrymą galima berti mėgstamų prieskonių, šviežių ar džiovintų žolelių, citrusinių vaisių ir kitų gėrybių, vandenį maišyti su obuolių sultimis, baltu vynu ir t.t. Visa tai suteikia gaivaus aromato ir papildomo skonio.

Taigi, jei artėjančioms šventėms ketinate kepti antį, rekomenduoju nardinti ją į druskos sūrymą, paukštiena druskos prisigeria tiek, kiek reikia, kepant riebaliukai nutirpsta, o pačios kiečiausios ar sausiausios mėsos dalys iškepa sultingos ir pačios atsiskiria nuo kaulų!


Reikia:
apie 2 kg anties
1 litrui vandens - 60 g druskos (apie 2 šaukštus druskos)
sauja mėgstamų prieskonių (aš naudojau po žiupsnį kadagių uogų, kvapiųjų pipirų, laurų lapų, saują Provanso žolių mišinio)
3  vidutinių citrinų
2 vidutinių greipfrutų
keletos apelsinų ančiai prikimšti
bulvių

Pasiruoškite puodą ar kitą gilų indą, į kurį antis, užpilta sūrymu, tilptų pilnai apsemta.

Pasimatuokite, kiek prireiks vandens ir įsipilkite reikiamą kiekį. Suberkite druską ir gerai išmaišykite, druska turi pilnai ištirpti. Pipirų žirnelius ir kadagių uogas patraiškykite plataus peilio plokštuma ir suberkite į sūrymą. Suberkite naudojamus prieskonius ir žoleles. Citrinas ir greipfrutus supjaustykite griežinėliais ir patraiškydami rankomis (kad išsiskirtų sultys) sumeskite į vandenį. Panardinkite antį ir jei ji išnyra, uždėkite didesnę lėkštę, kad liktų po vandeniu. Puodą uždenkite ir padėkite į vėsią vietą. Laikykite 8 - 10 valandas.

Išėmę iš sūrimo, vandenį gerai nuvarvinkite ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Stenkitės pašalinti kuo daugiau drėgmės pertekliaus.

Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros. Anties pilvą prikimškite ketvirčiais supjaustytais apelsinais, ertmę užsiūkite tvirtu siūlu, o odą, ypač ties riebiausiomis vietomis pabadykite šakute ir padėję ant kepimo skardos krūtine į viršų, pašaukite kepti.

Kepkite apie 20 - 30 minučių, o tuomet orkaitės kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar apie valandą. Jei anties viršus greit svyla, pridenkite folijos lakštu. Iki kepimo pabaigos likus maždaug 45 min., aplink antį sudėkite nuskustas bulves ir kepkite, kol šios iškeps, o antis dailiai apskrus (jei yra galimybė, baigiant kepti, įjunkite griliaus režimą. Foliją, žinoma, reikia nuimti).

Iškepusią antį perkelkite į didelę lėkštę (bulves sudėkite atskirai ir padėkite šiltai), apgaubkite folija ar kepimo popieriumi, o tuomet storu rankšluosčiu ar pledu ir palikite pastovėti maždaug pusvalandžiui, o tuomet galite pjaustyti!



Nors nurodytame video vištą sūryme rekomenduojama marinuoti 12 - 24 valandas, aš savąją antį, neturėdama laiko, laikiau kambario temperatūros patalpoje apie 8 valandas ir to tikrai pakako. Jei laikysite šaltai (šaldytuve ar pvz., balkone) galite laikyti per naktį. Dažniausiai mėsa druskos pasiima tiek, kiek reikia. Kiek laikyti priklauso ir nuo  paukščio dydžio, didesnį nei 3 kg tikrai drąsiai galima laikyti parą, ruošiant mažesnį, laikymo sūryme laiką reikia trumpinti, vadovaukitės nuojauta!

Na, o jei kepsite kalakutą, štai dar vienas išbandytas receptas. Praėjusioms Kalėdoms kepiau apie 5 kg kalakutą, neliko nei gabalėlio, mėsytė nuostabi!

Reikia:
apie 5 kg kalakuto
sūrymui:
5 l vandens
2 l obuolių sulčių
1 l balto sauso vyno (aš naudojau "Riesling")
1 puodelio druskos (puodelis 240 ml )
6 skiltelių traiškyto česnako
2 svogūnų
laurų lapų
juodųjų pipirų žirneliais
kadagių uogų
kvapiųjų pipirų
džiovintų čiobrelių, rozmarinų
1 arb. š. garstyčių grūdelių

Druską ištirpinkite vandenyje, supilkite sultis, vyną, suberkite nurodytus prieskonius, traiškytus česnakus ir supjaustytus svogūnus. Sūryme panardinkite kalakutą (paukštis turi būti pilnai apsemtas) ir palikite parai šaltoje vietoje. Prieš kepdami gerai nusausinkite ir kepkite kaip įprastai.

Gražaus šv.Velykų laukimo!




2015 m. kovo 13 d., penktadienis

MORKŲ KEKSIUKAI SU MASKARPONĖS KEPURĖLĖMIS


Jaučiuosi lyg kokia meška, nubudusi po žiemos ir lendanti dienos švieson kartu su grįžusiais varnėnais ir kasdien būriais parskrendančiais paukščiais. Laukiu pavasario. Šilto pavasario.
Pritaupiau krūvą receptų ir šūsnį nuotraukų, prikaupiau užrašinę su pavadinimu "būtinai išbandyti"...

Džiaugiuosi virtuvės kampe besipuikuojančiu nauju vasariškai ryškiu pirkiniu, apie kurį man pasirodė, kad dar tik svarsčiau. Artimiausių žmonių ratas nusprendė, kad nėra ko svarstyti, reikia plakti, sukti ir maišyti... Dirba gerai! Tikrai geriau nei mano rankos, nes pyragus maišyti tenka mokytis iš naujo :)



Morkų keksiukus šią žiemą kepiau jau ne kartą, jie tikrai puikūs. Išgirti, apkalbėti ir suvalgyti iki paskutinio trupinio. Pasiklydo net šaltinis, padiktavęs idėją improvizacijoms... Nors morkų kepiniai daugiau tinka rudeniui, manau kad kol už lango pilkas pavasaris, ryškios spalvos akims ir skonio receptoriams tikra atgaiva. Su pavasariu!



Reikia:
50 g kokosų aliejaus
80 g minkšto sviesto
110 g nerafinuoto cukranendrių cukraus
2 kiaušinių
2 arb. š. vanilių esencijos
150 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
50 g cukruotų imbierų
3 morkų (235 g sutarkuotų smulkia burokine trintuve ir nuspaustų rankomis)
kremui:
200 g maskarponės sūrio
100 ml grietinėlės
1 arb. š. vanilių esencijos
miltinio cukraus pagal skonį (aš dėjau 1 šaukštą)

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Minkštą sviestą ir kokosų aliejų išsukite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius. Supilkite vanilių esenciją.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir švelniais judesiais (rankomis, o ne kombainu) įmaišykite į tešlą. Suberkite peiliu pasmulkintus cukruotus imbierus, sudėkite tarkuotas nuspaustas morkas ir švelniai permaišykite.
Sukrėskite tešlą į popierinėmis formelėmis išklotą keksiukų formą (2/3 duobutės tūrio) ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 30 - 35 minutes arba kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas. Atvėsinkite.
Kremui grietinėlę išplakite ir išsukite su maskarponės sūriu, vanilių esencija ir cukrumi.
Atvėsusiems keksiukams išskobkite duobutes ir konditeriniu maišu pripurkškite kremo. Puoškite uogomis, mėtų lapeliais ar pabarstukais. Skanaus!

Jei pastebėjote, mano kremas su rausvu ar melsvai rausvu atspalviu. Bandžiau įmaišyti kavamale iki miltelių sumaltų kinrožių. Tai suteikė spalvos ir švelnios rūgštelės :)