2013 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis

TOSKANIETIŠKAS OBUOLIŲ PYRAGAS



Pajūry rudenėja. Labai pamažu. Oras dar labai gražus, jūra šilta, ramios naktys. Nors lizduose dar klega tuoj pradėsiantys skraidyti kregždžiukai, gandrų jau nebėra. Užtat, nepaisydami trumpėjančių dienų, dar žydi kaktusai,



... bazilikų vazone tebegyvena varlė ir visai nesijaudina, kai iš laistytuvo pasipila vanduo,


... dangų remia ryškiaspalvės saulėgrąžos,



... serenčius lanko labai gražūs drugeliai, prie aplinkos priderinę savo sparnų spalvas,


... o didelį gėlių vazoną prie pat įėjimo apraizgė retas svečias - dėl šiltėjančio klimato ne taip seniai pas mus sutinkamas vienas didžiausių ir spalvingiausių vorų Europoje - vapsvavoris, mintantis tikrai ne vapsvomis, o žiogais ir skėriais. Vazono nejudinu, tik atsargiai palaistau gėles. Noriu sulaukti, kol susuks nemažą kokoną...


Nenuilstamai žydi kosmėjos, daug kam sukeliančios nostalgiją...


O aš giliai atsidūstu. Mano jaunėliui šį mėnesį suėjo septyniolika...


Vis važiuoju dviračiu, tai labai patinka mano kojai, patyrusiai rimtą lūžį žiemą.
Esu visiškai priklausoma nuo skylėtų akmenų.


Džiovinu pomidorus (palankūs orai leido pabandyti džiovinimą saulėje, pavyko puikiai :)


... valgau keistos formos cukinijas,


... džiaugiuosi besibaigiančia vasara. Nuotaika tokia, kad klausausi klasikinės muzikos.


Laukiu gražaus rudens ir kepu obuolių pyragus. Nors jų receptų mano tinklaraštyje jau dvidešimt, bet ar gali būti per daug obuolių pyragų artėjant rudeniui?
Šis - minkštas ir purus, su alyviniais obuoliukais ir migdolų drožlių pluta. Puikus...



 Reikia:
2 kiaušinių
120 g cukraus
50 g sviesto
60 ml pieno
200 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
500 g rūgštesnių obuolių
šaukštelio malto cinamono

ant viršaus:

75 g sviesto
120 g cukraus (aš dėjau du kupinus šaukštus medaus)
2 šaukštų miltų
100 g migdolų drožlių

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais.
Sviestą ištirpinkite.
Kiaušinius suplakite su cukrumi iki purumo. Įpilkite ištirpintą sviestą, pieną, suberkite miltų mišinį. Viską gerai išmaišykite.
Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros.
Apvalią kepimo formą (22 - 24 cm skersmens) išklokite kepimo popieriumi ir sukrėskite tešlą. Išlyginkite paviršių.
Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius, supjaustykite skiltelėmis, sumaišykite su cinamonu ir sudėkite ant tešlos. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 20 minučių.

Paruoškite viršų. Puode ištirpinkite sviestą. Suberkite cukrų (ar medų), miltus ir migdolų drožles. Gerai išmaišykite. Mišinį užpilkite ant pyrago ir kepkite dar 10 - 15 minučių, kol viršus dailiai pagels.

Pjaustykite atvėsusį.

Šaltinis knyga "Obuolių pyragai, žurnalo ManoNamai receptai", 2006 m.


2013 m. rugpjūčio 12 d., pirmadienis

DVISLUOKSNIS VARŠKĖS PYRAGAS...

... Su mėlynėmis, šių puikių uogų sezono, o gal net vasaros pabaigai...


Šiam pyragui iškepti prireiks laiko ir pastangų, tačiau jis vertas kiekvienos, su meile praleistos akimirkos virtuvėje. Kad ir kaip bebūtų gaila, baigiasi mėlynės (gal tik dzūkai dar kažkiek džiaugsis šiomis uogomis), į pabaigą ir vasara, kuri šiemet tikrai buvo nuostabi. Šiemet šeimos vyrų prašymu, išviriau keletą stiklainiukų mėlynių džemo, tokios uogienės nebuvau virusi jau labai daug metų.
Nesu tradicinių sūrio pyrago mėgėjų. Pamačiusi šį, neatsilaikiau pyrago sluoksnelių žavesiui ir minties, kad varškė labai dera su mėlynėmis. Apskritai, man labiau patinka tradicinės lietuviškos varškės skanėstai, todėl ir šį pyrago receptą šiek tiek adaptavau, pritaikiau lietuviškai rinkai :)

Pyrago pagrindui naudojau ne sausainius, kaip įprasta, bet trupintą šakotį. 
Varškės masei maišiau įprastą lietuvišką naminę drėgną, kreminės tekstūros varškę (tokią perku pas ūkininką) su maskarponės sūriu. Puikiai tiks kreminė varškė, skirta sūrpyragiams arba įprasta riebesnė pertrinta varškė...
Na, ir žinoma, puikiajam mėlynių sluoksniui reikia naudoti šviežias trintas mėlynes. Aš sunaudojau ką tik išvirto džemo likutį ir įmaišiau gerą saują stambių šilauogių...


Reikia:
pagrindui:
170 g sviestinių sausainių (naudojau tiek pat šakočio)
60 g lydyto sviesto

varškės sluoksniui:
500 g pertrintos varškės (arba kreminės varškės)
380 g (du indeliai po 190 g) maskarponės
puodelio šviežių mėlynių + 2 valg. š. cukraus (naudojau 4 kupinus šaukštus tiršto mėlynių džemo)
180 g cukraus
2 arb. š. cukraus su vanile
4 kiaušinių
3 valg. š. miltų
didelės saujos šviežių šilauogių (galima keisti mėlynėmis arba iš vis nedėti)

viršui:
5 valg. š. tirštos grietinės
3 valg. š. cukraus

Pagrindui sausainius sutrinkite elektriniu trintuvu arba sumalkite, sumaišykite su lydytu sviestu ir paskleiskite kvadratinėje kepimo formoje, išklotoje kepimo popieriumi (kepimo formos kraštinė 20 cm).
Jei naudosite šakotį, jį sutarkuokite burokine trintuve, taip pat sumaišykite su lydytu sviestu ir paskleidę formoje, išlyginkite paviršių šiek tiek paspausdami šaukštu.

Uogas sutrinkite su cukrumi.
Varškę sumaišykite su maskarponės sūriu ir gerai išsukite su vaniliniu cukrumi ir cukrumi. Nuolat maišydami, po vieną įmuškite kiaušinius. Įmaišykite du šaukštus miltų (vieną palikite).
Varškės masę padalinkite pusiau. Vieną pusę sumaišykite su trintomis uogomis (arba mėlynių džemu) ir likusiu šaukštu miltų. Suberkite šilauoges.



Kitą pusę palikite baltą.

Orkaitę įkaitinkite iki 250 laipsnių kaitros.

Ant sausainių pagrindo šaukštu paskleiskite baltąją varškės dalį. Paviršių išlyginkite.
Švelniai, per daug neužkabindami baltojo sluoksnio, ant viršaus paskleiskite mėlynąją masę. Paviršių taip pat išlyginkite. Pašaukite į orkaitę ir kepkite 10 minučių. Tuomet kaitrą sumažinkite iki 100 laipsnių ir kepkite dar apie valandą.
Kepimo laikui artėjant prie pabaigos, grietinę ištrinkite su cukrumi. Pyragą išimkite iš orkaitės (orkaitę išjunkite) ir paviršių lygiu sluoksneliu aptepkite grietine. Vėl greit pašaukite į dar šiltą orkaitę ir palikite valandai, kol atvės. Orkaitės dureles palikite praviras.

Išimkite pyragą iš orkaitės ir jei dar šiltas, gerai atvėsinkite. Padėkite keletui valandų (visų geriausia - nakčiai) į šaldytuvą.
Atšalusį supjaustykite norimo dydžio gabalėliais... Skanaus!



Adaptuota pagal Cucina della Felicita

2013 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

KREMINĖ PUPŲ SRIUBA




Dailiai žalios spalvos didžiulių pupų kreminei sriubai labai tinka draugystė su mėtomis, kepta šonine, jauno saldaus svogūno traškumu bei maskarponės sūriu. Nieko sudėtingo, nieko "mandraus", tiesiog, dabar daržuose noksta pupos, o už lango vasaros lietus. Kodėl gi neišvirus sočios, maistingos, kupinos baltymų sriubos? :)


Reikia:
450 g iš ankščių išlukštentų šviežių pupų (sunaudojau 1,5 kg pupų su ankštimis, deja, išlukštentų nepasvėriau)
1 svogūno
3 skiltelių česnako
2 vidutinių bulvių
sultinio arba vandens, kad apsemtų
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
120 g maskarponės
saujos šviežių mėtų
poros mažų raudonų svogūnėlių
5 juostelių plonai atpjautos rūkytos šoninės
druskos ir pipirų pagal skonį
keletos riekelių ilgo batono skrebučiams

Pupas išlukštenkite iš jų luobelių.
Storadugniame puode ant aliejaus pakepinkite smulkintą svogūną ir česnakus. Šiems suminkštėjus, suberkite pupas ir smulkintas bulves. Nuolat maišant pakepinkite dar pora minučių. Įpilkite sultinio arba vandens, kad apsemtų daržoves, užvirinkite ir sumažinę kaitrą, virinkite apie 15 - 20 minučių arba kol suminkštės bulvės. Pagardinkite druska, nukelkite nuo kaitros ir sutrinkite.

Šoninę pakepinkite, kol apskrus.
Duoną supjaustykite riekelėmis ir paskrudinkite orkaitėje. Sutrupinkite.
Raudonuosius svogūnėlius ir mėtas sukapokite kuo smulkiau.
Pasmulkinkite ir šoninės skrebučius.
Maskarponės sūrį sumaišykite su dviem šaukšteliais kapotų mėtų.

Smulkintą svogūną, skrebučius ir šoninę suberkite į dubenėlius ar lėkštes, kuriose tieksite sriubą (išdalinkite kiekvienam valgytojui). Užpilkite sriubos (jei reikia, sriubą prieš pildami dar kartą pakaitinkite). Įdėkite po šaukštelį maskarponės, apiberkite likusiais mėtų lapeliais ir pabarstykite maltais pipirais.



Sriuba labai tiršta, man gavosi daugiau kreminė tyrė. Tirštumą galite visuomet pareguliuoti sultiniu pagal savo skonį. Labai gardi paskaninta ne vien maskarponės sūriu. Įtrupinkite gabalėlį brinzos, bus ne mažiau gardu...

Šaltinis: Manger









2013 m. rugpjūčio 8 d., ketvirtadienis

KALMARŲ SALOTOS SU POMIDORAIS



Vakar parsivežiau krepšį puikių naminių pomidorų. Žemaitiškų :) Nuo pačių brangiausių žmonių, iš mieliausio širdžiai kampelio - Žemaitijos. Svečiavausi pas savo krikšto tėvus. Mano krikšto tėvas, mūsų kraštuose kūminu vadinamas, pomidorų augintojas su solidžiu patyrimu. Tuo užsiima jau daugiau kaip trisdešimt metų ir žino visas plonybes, kaip užauginti gerą šių daržovių derlių. Tikriausiai, naktį iš miegų prikeltas papasakotų visas subtilybes nuo pat sėklytės panardinimo į žemę iki pat pomidorų nokinimo. Kad tik galėčiau perteikti kūmino užaugintų pomidorų kvapą!
Papasakojo ir tai, kad šiuo metu, kai pats pomidorų sirpimas, kas rytą valgo sumuštinius su duona, pomidorais ir lašiša. Su puodeliu kavos, žinoma. 
Mano atmintyje tik patys šviesiausi ir gražiausi prisiminimai nuo pat vaikystės, kai pagalvoju apie šiuos mylimus žmones. Linkiu jiems labai daug sveikatos, stiprybės, geros nuotaikos ir dar daug metų, kurie padovanotų gausų kvapnių, saldžių ir sultingų pomidorų derlių....




Pomidorų sezonui siūlau gardžias salotas. Su kalmarais ir krevetėmis, labai tinkančias tokiems karštiems vakarams, kaip šiuo metu. Tik joms prireiks mažų, vyšninių pomidorėlių. Didžiuosius, tuos iš krepšio pasigardžiuodama suvalgysiu vienus...

Reikia:
350 g šviežių išvalytų kalmarų
300 g virtų krevečių
250 g vyšninių pomidorų
4 konservuotų ančiuvių filė
2 česnako skiltelių
2 valg. š. žaliųjų citrinų sulčių
4 – 5 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
saujos mažų juodųjų alyvuogių
saujos šviežių petražolių lapų

maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Kalmarus sudėkite į pasūdytą verdantį vandenį ir virkite ne ilgiau kaip tris minutes. Išėmę atvėsinkite ir supjaustykite plonais žiedais.
Paruoškite marinatą. Ančiuvių filė gabalėlius sutrinkite šakute iki tyrės, įdėkite išspausto česnako, supilkite žaliųjų citrinų sultis, aliejų ir viską gerai išmaišykite.
Į dubenį sudėkite kalmarus, krevetes ir viską užpilkite paruoštu marinatu. Švelniai išmaišykite ir palikite pasimarinuoti 15 min.
Į indą, kuriame tieksite salotas, sudėkite puselėmis supjaustytus pomidorus. Ant viršaus išdėliokite kalmarų žiedelius, krevetes ir alyvuoges (marinatą pasilikite). Viršų pabarstykite kapotomis petražolėmis, maltais juodaisiais pipirais ir apšlakstykite likusiu marinatu. Skanaus!



Receptą ruošiau tinklaraštininkų žurnalui "Debesys", 2013 m. vasaros numeriui.

2013 m. rugpjūčio 6 d., antradienis

AGRASTŲ ZEFYRAI



Bijau, kad bėgdama koja kojon kartu su puikiąja vasarėle, nebespėsiu laiku pasidalinti viskuo, kuo norėčiau. Čia aš apie agrastus, kurie tikriausiai, jau į pabaigą.
Agrastų tyrė gali pasitarnauti kaip puikiausias natūralus pektinas, įmaišant šiek tiek į uogienes, jau minėjau, kad išbandžiau su abrikosais. Išviriau puikaus labai standaus džemo be jokių sintetinių standiklių. Įsitikinau, kad pektino agrastuose gerokai daugiau nei obuoliuose, todėl dalį drebučių paslėpiau šaldytuvo tamsiausiame kampe, rudenį ketinu sunaudoti verdant obuolių sūrius. O šį kart - apie naminius zefyrus, kuriuos jau esu gaminusi su obuoliais, mat jiems taip pat reikia pektino. Sumaniau obuolius pakeisti agrastų drebučiais ir rezultatas nudžiugino :) Vos rausvi, su vos juntama rūgštele, minkšti viduje ir standūs savo išore zefyrai. Puikūs!


Reikia:

agrastų drebučiams: (puslitriniam indeliui drebučių)
2 l švarių agrastų (geriausiai kuo mažiau prisirpusių)
0,5 kg cukraus
apie 100 ml vandens

zefyrams:
250 g agrastų drebučių
1 arb. š. cukraus su vanile
1 M dydžio kiaušinio baltymo

sirupui:
240 g cukraus
130 g vandens
4 g agaro (1 kupino šaukštelio)

miltinio cukraus apibarstymui

Agrastų drebučiai:
Agrastus suberkite į puodą, supilkite vandenį ir užvirinkite. Kai uogos ims trūkinėti ir bliūkšti, sutrinkite jas bulvių grūstuku ir visą masę kruopščiai pertrinkite per sietą. Gautą tyrę vėl supilkite į puodą, užvirinkite ir ant vidutinės kaitros virkite, kol jos tūris sumažės per pus. Tuomet supilkite cukrų ir dar pavirinkite, kol šaukštas tyrės, užlašintas ant lėkštės ims stingti. Karštą tyrę supilkite į sterilų stiklainį, užsukite ir apverskite aukštyn dugnu.


Drebučius vartokite pagal pageidavimą - prie blynų, pyragams, ant baltos duonos arba maišykite su uogomis ar vaisiais, kurie neturi arba turi mažiau pektino verdant džemus, gaminkite zefyrus arba įmaišykite į obuolių masę verdant obuolių sūrius, masė greičiau suvirs, sustandės ir įgaus kitokio skoninio atspalvio :)


Zefyrai:
Agaro miltelius sumaišykite su vandeniu ir palikite, kad išbrinktų.
Pasiruoškite dvi kepimo skardas, išklokite jas kepimo popieriumi.
Šalia pasidėkite konditerinį maišą su žvaigždutės antgaliu.

Kiaušinio baltymą išplakite iki standžių putų (dirbkite elektriniu plakikliu), baigiant plakti, po šaukštą sudėkite agrastų drebučius, suberkite vanilinį cukrų. Turite gauti standžią, purią masę. Sukrėskite ją į didelį dubenį, nes kai plaksite pilant sirupą, masės tūris padidės daugiau nei dvigubai.

Į storadugnį puodą supilkite agarą ir užvirinkite. Pradėjus virti supilkite visą cukrų. Pasirodys, kad jo per daug, bet taip turi būti. Kaitrą šiek tiek sumažinkite ir nuolat maišant virkite apie 5 - 8 minutes, kol sirupas, pasėmus jį šaukštu ir nupylus lašelį, ims tįsti siūlais. Jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą. Nukelkite akimirkai nuo kaitros.

Vėl pradėkite plakti agrastų masę ir nenustodami plakti, labai plona srovele pamažu pilkite karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite, masė turi gautis puri ir standi.

Išplaktą masę dalimis sudėkite į konditerinį maišą ir ant skardų spauskite nedidukus zefyriukus (kuo didesnius spausite, tuo ilgiau teks laukti, kol sustings).


Palikite stingti kambario temperatūroje mažiausiai parą. Skaniausi po dviejų, nebent gaminsite visiškai miniatiūrinius. Prieš skanaudami, galite suklijuoti po du. Ir gausiai apibarstykite miltiniu cukrumi... :)


Iš šio kiekio prigaminau pusantros skardos zefyrų, minkštų viduje, su lengva rūgštele ir labai žavių...


Dar norėjau pasigirti ir pasidžiaugti naujais virtuvės gyventojais. Dubenėliai ir lėkštė tiesiai iš Ernestos rankų ir akimirką trukusi pažintis. Indai, dvelkiantys šiluma, nugludinti keramikės delnų, nubaksnoti pirštų galiukais. Dėkoju už ilgai lauktą saulę, kvepiančias pušis ir jūrą :)





2013 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienis

KAIMYNIŠKAS ŠMAKALAS



Tas pats žemaitiškas šmakalas, t.y., kefyrinė silksriubė, tik ant laužo. Smagus reportažas iš mūsų gyvenimo arba eilinės darbo dienos vasariška vakarienė kieme, būryje puikių žmonių...

Žinau, kad patiekalas, jei jį taip galima būtų pavadinti, daug kam atrodo neįprastas, o gal visiška nesąmonė. Kviečiu pabandyti, abejingų tikrai neliks :) O kai gamtoje gamina keliolika darbščių rankų, su klegesiu, juokais ir pablevyzgojimais, ne tik smagiau, bet ir dar skaniau...

Dešimčiai žmonių reikia:
5 l skanaus kefyro arba rūgpienio
10 - 14 sūdytų silkių
svogūnų laiškų ir šviežių krapų, kiek negaila
3 - 5 jaunų svogūnų galvučių
maltų pipirų pagal skonį (druskos nereikia)
daug šviežių bulvyčių
folijos bulvėms vynioti
kepimo popieriaus silkei vynioti
dviejų šašlykinių ir daug malkų žarijoms
geros kompanijos

Būdamos kultūringos ir šiuolaikinės moteriškės, silkę išdorojome, pasilikome tik filė, tačiau tai nėra būtina. Galima kepti ir "cielą". Taip dar skaniau, taip žmonės kepdavo ir anksčiau.


Kol vyrai kuria malkas šašlykinėse, mes kefyrą supilame į didelį puodą.
Silkės filė arba visą silkę vyniojame į kepimo popierių. Kiekvieną atskirai.



Bulvytes suvyniojame į foliją, o svogūnų laiškus, galvutes ir krapus smulkiai supjaustome, suberiame į kefyrą ir gurkšnodamos vyną laukiame žarijų...


Kai viena iš šašlykinių čirška nuo anglių gausos, vyrai suverčia bulves ir kastuvu kruopščiai paslepia jas po žarijomis.


Ant kitos šašlykinės dedame groteles ir suguldome suvyniotas silkes. Deja, įsitikinome, kad kepimo popierius šiuo atveju nelabai tinka, mat virš karštų žarijų ima tuoj degti. Seniau silkę vyniodavo į du popieriaus (laikraščio) lakštus, vieną sudrėkintą, kitą, išorinį - sausą. Žinoma, į laikraštį vynioti tikrai nesinori, tačiau tą patį padaryti su kepimo ar kitokiu, storesniu popieriumi tikrai būtų galima. Pabandykite. Silkė turėtų gerai iškepti, bet nesušusti.



Mums teko kepti tol, kol popierius visiškai pajuodo, o po to silkes išvynioti ir dar šiek tiek paskrudinti ant grotelių. Gavosi puikiai, sūri kepta silkė, tirpstanti burnoje... Dėl paskutinės teko kautis - į puodą ar į pilvą...


Keptą silkę sutriname šakute (jei "ciela", nuimame nuo kaulų)...


... ir sudedame į puodą. Išmaišome ir pagardiname maltais pipirais.


Belieka sulaukti bulvyčių, kurios po akimirkos puikiai iškepusios keliauja ant stalo...


Puikių puikiausia vasariška pavakario puota...




Vat taip mes ir gyvenam :)