2011 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

NAMINIS POMIDORŲ PADAŽAS


Su paprikomis, obuoliais ir slyvomis. Su česnakais ir čili pipirais...


Ir aš pasidaviau atsargų ruošimo manijai. Pasigaminau keletą stiklainių saldžiarūgščiai aštrios pomidorų tyrės su vaisiais, puikaus pagardo prie paukštienos ar paukštienos marinavimui. Tiks ir prie makaronų, picų, žuvies ar kur tik norisi. Valgau tokį vieną, prie paprasčiausio sumuštinio su kaimišku rūkytu kumpiu... Svarbiausia, kad naminis, iš sezoninių gėrybių ir be jokių neteisingų priedų...

Gaminimui naudojau kietas, ne visai prisirpusias, rūgštenes slyvas ir todėl visai nepyliau acto. Rūgštumo pakako, skonį reguliavau tik druska ir cukrumi. Macnumui nepagailėjau česnako ir šviežių aitriųjų pipirų...

Reikia (apie 2,5 l gatavo padažo):
2 kg mėsingų, gerai prisirpusių naminių pomidorų (pvz., "jaučio širdies" veislės);
0,5 kg raudonųjų saldžiųjų pipirų;
1 kg kietesnių vengrinių slyvų;
0,5 kg obuolių (labai tiks alyviniai);
2 šaukštų druskos;
4 - 7 šaukštų cukraus (priklausomai nuo slyvų ir obuolių rūgštumo bei jūsų skonio);
2 vidutinių česnako galvučių;
2 šviežių čili pipirų.

Pomidorus stambiai supjaustome, paprikas išvalome ir taip pat susmulkiname. Obuolius nulupame, išsėkliname ir supjaustome skiltelėmis. Slyvas perpjauname pusiau ar ketvirčiais (kauliukus pašaliname).
Viską sudedame į puodą ir maišant katiname iki užvirimo (saugome, kad neprisviltų!). 
 Sumažiname kaitrą ir nuolat maišydami troškiname ant nedidelės kaitros apie valandą, kol daržovės ir vaisiai sukris ir virs tiršta mase.

Sutriname elektriniu smulkintuvu ir pertriname per sietą, kad neliktų odelių ir sėklelių.
Gautą tyrę vėl supilame į puodą ir dar šiek tiek paviriname. Pagardiname druska ir cukrumi.
Baigiant virti, įspaudžiame česnaką ir sudedame smulkiai kapotus aitriuosius pipirus. Paragaujame (druskos, cukraus ir aštrumo kiekį reguliuojame pagal savo skonį).
Karštą tyrę supilame į sterilius stiklainius ir užsukame dangteliais.
Laikome vėsiai...

2011 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis

MIGDOLINĖ OBUOLIŲ TARTA

Pasiilgau obuolinių pyragų, kaip ir "teisingų, tikrų" obuolių. Ne visai taisyklingų, saldžiarūgščių ir tų, kuriuos mėgsta kirmėlaitės, ne vien žmonės :) 
Trapios tešlos pyragas su alyviniais obuoliais gardus dar šiltas, su vaniliniais ledais ar plakta grietinėle. Dar puikesnis kitą dieną, kai obuolių sultys skaniai suminkština trapų pagrindą. Jei turite, į tešlą įpilkite kokio nors migdolinio likerio, pvz., "Amaretto". Kad paryškinti migdolų skonį. Tačiau tai nėra būtina. Ši tarta puiki ir taip...


Reikia:
pagrindui:
1,5 stiklinės miltų;
4 šaukštų cukraus;
šaukštelio kepimo miltelių;
100 g sviesto;
1 kiaušinio.

Įdarui:
50 g sviesto;
0,5 stiklinės cukraus (naudojau rudąjį);
2 šaukštelių cukraus su vanile;
2 kiaušinių;
150 g maltų migdolų;
500 g obuolių;
2 šaukštų migdolų likerio (jei tokio turime);
cinamoninio cukraus viršui.

Pagrindui sumaišome miltus, cukrų ir kepimo miltelius. Pridedame minkšto sviesto, įmušame kiaušinį ir gerai išminkome. Minkštą tešlą įvyniojame į maistinę plėvelę ir pusvalandžiui patalpiname šaldytuvan.
Tešla užpildome 24 cm skersmens kepimo formą, kraštelius prispaudžiame prie indo sienelių. Subadome šakute.

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių kaitros.

Įdarui minkštą sviestą gerai ištriname su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Nuolat maišant po vieną įmušame kiaušinius. Įmaišome maltus migdolus ir likerį, jei naudojame.
Obuolius nulupame, išsėkliname ir supjaustome skiltelėmis.

Įdarą sukrečiame ant tešlos. Ant viršaus išdėliojame obuolių skilteles. Kepame apie 30 - 40 minučių.
Viršų pabarstome cinamoniniu cukrumi..


Šaltinis: "Obuolių pyragai",  2006 m.

2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis

STORI BLYNAI SU RŪGPIENIU...

... kurie knygelėje "Blynai ir vafliai" (2008 m.) kažkodėl buvo pavadinti plonais blynais su varške, nors nuotrauka - storų ir putlių blynukų. Maniau, apsiriko. Tačiau, varškės šiems blynams taip pat nereikia. Į tešlą pilamas rūgpienis arba kefyras... Supraskit, kaip norit, bet blynai pagal šį receptą stori, minkšti, lyg maži pyragėliai. Ir visai skanūs :) Ar būna neskanių blynų?



Tačiau prieš tai, apie geltonus žiedus. Ir vėl. Kažkaip net pati stebiuosi, kad dauguma mano augalų žydi geltonai. Visiškai nesąmoningai.
Antroje vasaros pusėje visuomet pakartotinai žiedus skleidžia kaktusai:


Geltoni opuntijų ausų žiedeliai šiemet varžosi su stipriai prisirpusiais vaisiais, kuriuos subrandino iš pernykščių žiedų ir kurie atrodo labai dekoratyviai. Kas su jais bus toliau - nežinau. Šie gražuoliai nuo balandžio pūpso lauke. Pasirodo, visai nebaisi jiems lietuviškai lietinga vasara...



Na, ir kas gi gali būti gražiau už rudenį pranašaujančias saulėgrąžas...


Vos subrendus kai kurių galvų sėkloms, tuoj ėmė darbuotis paukščiai. Kad matytumėt, kaip juos lesa akrobatės zylės...


Tai dar nepaskutiniai geltoni žiedeliai. Šiandien juos ypatingai drasko gūsingi vėjai. Bet labiausiai gaila, kad greit teks su jais atsisveikinti ilgai žiemai...


O dabar blynų receptas:
Reikia:
2 kiaušinių;
500 g miltų;
500 ml rūgpienio arba kefyro;
žiupsnelio druskos;
šaukštelio kepimo miltelių;
apie 50 g sviesto (arba keturių šaukštų tirpinto sviesto).

Kiaušinių baltymus atskiriame nuo trynių. Tirpintą sviestą sumaišome su tryniais ir supilame rūgpienį ar kefyrą.
Kitame inde sumaišome miltus su kepimo milteliais ir druska. Lėtai sukant supilame skystąjį mišinį. 
Standžiai išplaktus kiaušinių baltymus sukrečiame ant tešlos ir švelniai pamaišome šaukštu.
Gerai įkaitintame aliejuje iškepame nedidelius blynukus.
Patiekiame su aviečių uogiene, skystu medumi arba kaip kas mėgsta :)


2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

MAKARONŲ KRIAUKLĖS SU PAUKŠTIENA




Dar niekada anksčiau neteko gulėti ant kieto, lietaus ir audringos jūros suplūkto smėlio, kaitinant popietinei rugpjūčio saulei ir krapnojant lietui vienu metu. Įdomus jausmas, kai virš jūros dangus mėlynas ir saulės spinduliams netrukdo joks debesėlis, o virš galvos lyja, nors nelabai yra iš kur. Vanduo jūroje - lyg ežere. Ne tik šiltas, bet ir skaidrus...Et, kad taip sustabdžius šią akimirką žavingą...

Makaronų patiekalai nėra mano mėgstamiausi. Juos labiausiai mėgsta vaikai. Ir visai paprastai - išvirtus ir aplietus lydytu sviestu su žiupsneliu tarkuoto sūrio. Kartais leidžia aplieti bazilikų padažu. Bet tik kartais.
Gražuolės makaronų kriauklelės, pavadinimu "lumaconi", virtuvėje ant stalo gulėjo jau senokai. Neatsilaikiau jų grožiui, kažkada pamačiusi parduotuvėje :)


Tad, kai šį savaitgalį praplyšo jų maišelis, ir kriauklės garsiai subiro į puodą, išgirdau, "pagaliau!". Lumaconi su paukštiena ir pomidorų - paprikų padažu... :)

Reikia:
maždaug 200 g stambių makaronų kriauklių;
300 g paukštienos faršo (naudojau kalakutienos);
nedidelio poro;
skiltelės česnako;
kiaušinio;
2 šaukštų sviesto;
4 šaukštų tarkuoto kietojo sūrio (naudojau "Džiugą");
2 šaukštų riebios grietinėlės;
žiuosnelio maltų kmynų (naudojau sveikus);
saldžiųjų paprikų miltelių;
druskos.

padažui:
2 saldžiųjų paprikų;
8 šaukštų grietinės;
4 šaukštų pomidorų tyrės;
žiupsnelio druskos, maltų juodųjų pipirų.

Į faršą sudedame pjaustytą porą, traiškytą česnaką, kiaušinį, supilame grietinėlę, įberiame 2 šaukštus tarkuoto sūrio, kmynų, saldžiųjų paprikų miltelių ir gerai išmaišome.
Makaronus paverdame dideliame kiekyje pasūdyto vandens (maždaug puse nurodyto virimo laiko), nukošiame ir perliejame šaltu vandeniu. Prikemšame paruošto faršo.

Padažui paprikas perpjauname, išimame sėklas, suvyniojame į foliją ir iškepame orkaitėje. Dar karštas pertriname per sietą. Į gautą tyrę įdedame pomidorų tyrės, grietinės, druskos ir pipirų.

Į kepimo formą, išteptą šaukštu sviesto, supilame puse padažo. Sudedame paruoštus makaronus ir apliejame likusiu padažu. Viršų apdėliojame likusio sviesto gabalėliais, apibarstome likusiu tarkuotu sūriu ir kepame 200 laipnsių kaitros orkaitėje apie pusvalandį. Jei makaronai per daug skrunda, viršų uždengiame folijos lakštu.


Sočių pietų!

Šaltinis "Moters savaitgalio virtuvė: makaronų patiekalai", 2007 m. Nr. 3.

2011 m. rugpjūčio 9 d., antradienis

SKREBUČIAI "KAI NORISI KAŽKO SALDAUS"

Kai net giliausiam užkampy nebėra užslėptų skanėstų, o pyragų kepėja paskelbia atostogas... :)


Saldūs, cinamoniniai skrebučiai prie kavos ar arbatos. Beveik kaip sausainiai, traškūs, su skaniai apsilydžiusiu cukrumi ir kvepiantys cinamonais. Tokius gamindavo mano mičiutė. Tokiais greit pavaišinsite ir nustebinsite netikėtus svečius. Tokie greit dings nuo stalo, kai pabos įmantrūs pyragai. Su tokiais pavyko netikėtai laimėti  mūsų kaimo gimtadienio metu rengtą konkursą šeimininkėms, tema "viskas iš duonos". Vis dar galioja nerašyta taisyklė, jog genialumas paprastume...

Reikia:
baltos forminės duonos (gali būti ir ne visai šviežia);
cukraus;
cinamono;
grietinėlės (apie 400 ml kepalui baltos duonos).

Duonos riekeles supjaustome puselėmis arba trikampiais. Į lėkštę įberiame cukraus ir pagal skonį įberiame malto cinamono (aš jo beriu negailėdama). Į kitą, gilesnę lėkštę įpilame grietinėlės.

Orkaitę įkaitiname iki 190 laipsnių (labai tiktų griliaus režimas ar kaitinimas tik iš viršaus, bet jei tokio nėra, padėklą su duonele įstatome aukščiau).

Duonos riekę viena puse greit merkiame į grietinėlę, o tuomet - į cukraus ir cinamono mišinį ir lengvai paspaudžiame. Sumirkusi pusė turi gerai aplipti cukrumi.


Sausąja puse riekelę dedame ant švarios ir sausos skardos. Taip pat padarome su likusiomis duonos riekėmis.


Kepame, kol cukruotas paviršius aptirpsta ir išdžiūva, o duona lengvai suskrunda. Ne mažiau skanu, kai duona lieka šiek tiek minkšta (kepimo laiką reguliuojame išimdami vieną riekelę ir paragaudami. Tai priklauso ir nuo duonos šviežumo)... 

2011 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

AGURKŲ - SVOGŪNŲ SALOTOS ŽIEMAI


Su peletrūnais. Šiek tiek panašios į skaitytojų labai pamėgtus agurkų griežinėlius žiemai ir tikrai ne mažiau puikios.


Labai mėgstu marinuotus, raugintus ir visaip kitaip "užtaisytus" agurkus. Tačiau jau seniai neruošiu cielų agurkų trilitriniuose. Dėl to, kad praimtas stiklainis užima labai daug vietos šaldytuve ir trukdo, o vyriškoji pusė kniaukia iš nepasitenkinimo, nes neišima agurkų iš stiklainio. Netelpa didelė vyriška letena :)
Todėl mėgaujamės įvairiomis agurkų griežinėlių improvizacijomis, kurios vargiai sulaukia žiemos švenčių..


Šios salotos gali būti ruošiamos iš stambių, peraugusių agurkų arba iš įprastų. Labiau peraugusiems reiktų nuskusti žievę ir išimti sėklas. Ypač gardžios, pagamintos iš tradicinių, skanių ir labai traškių "rodničiok" veislės agurkėlių. Pats skanumėlis tas, kad kartu pasimarinuoja ir traškūs, macnūs svogūnai, ypač jei jauni, šių metų derliaus. Tad jų galima dėti puse agurkų kiekio ar net lygiomis dalimis.
O peletrūnai priduoda šiek tiek savito ir kitokio aromato. Peletrūno arba vaistinio kiečio žolės arbata labai tinka virškinimui gerinti, o kulinarijoje ši žolė ypač naudojama ne tik actui gardinti, bet ir agurkų marinavimui - rauginimui. Jei peletrūno neturite, dėkite petražolių ar kitų mėgstamų prieskonių.

Reikia:
3 kg agurkų;
1,5 - 3 kg šviežių svogūnų;
smulkintų krapų žiedynų;
šiek tiek šviežios peletrūno žolės (svarbu nepadauginti);
kelerių pipirų mišinio žirneliais;
lauro lapų;
maltų čili (aš naudoju piri piri);
3 nubrauktų šaukštų druskos;
3 - 5 kupinų šaukštų cukraus;
1 l vandens;
1,5 stiklinės acto (9%);
0,5 stiklinės aliejaus.

Agurkus švariai nuplauname, nupjaustome galiukus ir supjaustome nestoromis riekelėmis. 
Nuvalytus svogūnus, priklausomai nuo dydžio, supjaustome žiedais ar pusžiedžiais.
Viską sudedame į puodą, suberiame prieskonius...


... smulkintus krapų žiedynus ir kapotus peletrūnus.


Įberiame druskos, cukraus ir gerai, bet švelniai išmaišome. Įpilame vandens, acto ir išmaišę paragaujame. Skonio intrensyvumą reguliuojame pagal save, tad, jei reikia, papildomai pasaldiname - parūgštiname.

Užpilame aliejaus ir toliau elgiamės trejopai:

jei norime šviežesnių agurkų skonio, puodo turinį iš kart sudedame į sterilius stiklainius, kuriuos pridengtus (tik ne gatavai užsuktus!) statome į kitą, didesnį puodą su vandeniu (vandens turi būti tiek, kad įstatytą stiklainį su agurkais apsemtų beveik iki kakliuko) ir kaitiname iki užvirimo. Tuomet, išimame ir užsukame steriliais dangteliais bei paliekame aušti;

jei norime labiau marinuotų agurkų skonio (taip, kaip, pvz., aš), puodą su agurkų salotomis uždengiame ir paliekame per naktį. Kitą dieną puodą pakaitiname iki užvirimo, karštas salotas sudedame į sterilius stiklainius ir greit užsukame švariais dangteliais. Paliekame aušti, pageidautina "aukštyn kojomis";

o jei nenorime šių salotų saugoti žiemai, bet namie laukia alkanų svečių būrys ir ant žarijų čirškia kvepiantys kepsniai, agurkėlius palaikome nuo 6 iki 24 valandų ir nešame ant stalo... :) 

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

VAFLIAI SU VARŠKE...

... ir agrastų padažas. Arba vafliniai varškės blynai su agrastų padažu.


Štai ir rugpjūtis. Pats gražiausias vasaros mėnuo. Pati šilčiausia jūra, daugiausia saulėtų ir nebe taip kaitrių dienų, šilčiausias vėjas, žvaigždėtos naktys, grybų pilni miškai... Ką jau bekalbėti apie uogų, vaisių ir daržovių derlių... Tinkamiausias metas atostogauti lietuviškam pajūry! Liūdna tik dėl to, kad vakarai nebe tokie šviesūs...

Rugpjūtis - ežiuolių žydėjimo metas.  Apie jų gydomąsias galias pasakoti net nereikia. Aš jas auginu dėl nuostabių žiedų, kuriuos labai mėgsta lankyti drugeliai. Daugybė nuostabių drugelių :)



O pas mus vis dar yra agrastų. Kaip visuomet, Lietuvos vakaruose viskas vėluoja. Tačiau jau visai pabaiga, todėl skubu dalintis agrastų padažo receptu. Jei žinote, kas yra "lemon curd", tai čia panašus. Labai skanus, saldžiarūgštis, tinkamas tartoms įdaryti, trupiniuočiams kepti, kaip užpilas ant pyragų ar pyragų pertepimui, o taip pat prie putlių ir minkštų varškinių vaflių, kurie manajai šeimynai taip patiko, kad per kelis kartus spėjau prikepti jų didžiulį tuntą... Beje, vaflinė turi būti nebūtinai širdelių formos, tiks ir tokia, kokią galima rasti namie :)


Reikia:
vafliams:
2 kiaušinių;
2 pakelių varškės (360 g);
300 ml pieno;
250 g miltų;
šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos;
šaukšto cukraus;
šaukštelio vanilinio cukraus;
75 g tirpinto sviesto.

agrastų kremui:
100 - 150 g cukraus (priklausomai nuo agrastų rūgštumo);
250 g agrastų;
100 ml vandens;
50 g sviesto;
2 didelių kiaušinių.

Vafliams kiaušinius išplakame su cukrumi, pridedame su pienu sumaišytos varškės, supilame lydytą sviestą.
Suberiame miltų, kepimo miltelių, druskos ir vanilinio cukraus mišinį ir gerai išmaišome. Jei tešla atrodo per tiršta (ji turėtų gautis maždaug grietinės tirštumo), įpilame dar šiek tiek pieno.
Paliekame 15 minučių pabrinkti ir įkaitintoje vaflinėje iškepame blynus.


Agrastų kremui nuvalytus agrastus suberiame į puodą kartu su vandeniu ir ant nedidelės kaitros, maišant ir patrinant mediniu šaukštu, paviriname, kol agrastai subliūkšta ir sukrenta. Pertriname per sietą.
Vandens garų vonelėje (ant puodo su nestipriai verdančiu vandeniu pastatome dubenį) ištirpiname sviestą su cukrumi ir maišant kaitiname, kol cukrus ištirps. Įmaišome pertrintą agrastų tyrę ir dar pakaitiname. Kiaušinius nestipriai paplakame ir rankiniu plakikliu nuolat maišant supilame į agrastų tyrės dubenį. Kaitiname, kol masė lengvai sutirštėja (atvėsusi sutirštėja dar labiau).
Kremą supilame į stiklainį ir, ataušinus, patalpiname šaldytuvan.



Patiekiame prie vaflinių blynų.. :)


Šaltiniai:
"Blynai ir vafliai", žurnalo Mano Namai receptai, 2008 m.
Jamie Oliver forumas.