BUROKĖLIŲ SALOTOS SU ŠILAUOGĖMIS IR MARINUOTU VARŠKĖS SŪRIU

Praėjusį rudenį gaminau šilauogių salotas su kukurūzais, jos tikrai gaiviai puikios! O ar įsivaizduojate, kaip puikiai šios uogos dera su keptais burokėliais? Burokėlių visiškai nevalgo manoji vyriška draugija, o aš nei dienos neįsivaizduoju be šios daržovės, ypač vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį, kai pasirodo šviežūs. Pati gardžiausia daržovė, ypač su sūryme palaikytu ir aliejumi bei prieskoniais ir gausybe česnakų marinuotu lietuvišku varškės sūriu. Pridėkite čia dar saują kitą šilauogių, pagardinkite baltųjų (ar raudonųjų, o jei turite, juodųjų) serbentų drebučiais, apibarstykite linų sėmenų sėklomis ir vualia, puikios salotos paruoštos!
Maža subtilybė, varškės sūrį, parą ar dvi palaikytą sūriame vandenyje, nusunkite ir užpilkite ne bet kokiu, o moliūgų sėklų aliejumi, kuriuo vėliau galėsite šlakstyti salotas. Tik liežuvio nenusikąskite!

Reikia:
Salotų lapelių
2 nedidelių ilgųjų keptų burokėlių *
2 saujų šviežių šilauogių
1 valg. š. linų sėmenų
marinuoto varškės sūrio
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
baltųjų serbentų drebučių (jei turite, naudokite kitokių serbentų drebučius, svarainių džemą, o jei neturite, šlakstykite balzaminiu actu)
ypač tyro alyvuogių aliejaus (arba moliūgų sėklų, graikinių riešutų ar kitokio gardaus aliejaus)

*Burokėlius man labiau patinka kepti nei virti. Švariai nuplaunu, suvynioju į foliją (kiekvieną atskirai) ir iškepu 200 laipsnių kaitros orkaitėje. Atvėsinu, nulupu ir naudoju. Šioms salotoms renkuosi pailgus, jie saldesni ir patogūs pjaustymui.

Lėkštėje išdėliokite salotų lapelius. Burokėlius nulupkite ir supjaustykite griežinėliais, sudėkite ant salotų. Ant viršaus užberkite šilauogių, trupinto varškės sūrio, linų sėmenų. Pagal skonį gardinkite druska ir maltais pipirais. Mažais kauburėliais uždėkite serbentų drebučių ir apšlakstykite aliejumi nuo marinuoto sūrio. Skanaukite su baltos duonos skrebučiais!

MOLIŪGŲ SĖKLŲ - MEŠKINIŲ ČESNAKŲ UŽTEPAS

Nors pavasaris šaltas ir žvarbokas vėjas nuo jūros vis neleidžia skleistis žalumai, prisėsti ant suoliuko saulės atokaitoje čiulbant varnėnams, vis vien labai smagu. Pilnai pasiruošiau dviračių sezonui, jau nebesulaukiu šiltesnių dienų, važiuosiu į pajūrio mišką dilgėliauti.

Tačiau labiausiai pavasarį laukiu, kol turguje pasirodys pirmieji meškinių česnakų lapeliai, jauni lapeliai ypač gardūs. Jau ne pirmus metus pagal austrų žolininkės M. Treben receptą gaminu jų antpilą - gerą šūsnį šių lapų susmulkinu ir užpilu degtine, kad apsemtų ir palieku tamsioje vietoje dviems savaitėms. Nukošiu ir kasdien išgeriu po arbatinį šaukštelį su vandeniu. Anot žolininkės, toks antpilas valo kraujagysles, gerina žarnyno darbą ir stiprina visą organizmą.

Meškinio česnako lapus įprasta naudoti salotoms (ypač skanu su virtais kiaušiniais), omletams, susmulkintus skanu maišyti į bulvių košę, itališkų virtinukų gnocchi tešlą ar sriubas.
Aš jaunų lapelių įmaišiau gamindama moliūgų sėklų užtepą, kurį drąsiai būtų galima vadinti pikantišku moliūgų sėklų sviestu. Sodriai žalios spalvos užtepas puikia laikosi šaldytuve ir tinka beveik visur - tepimui ant duonos, skrebučio ar trapučio, virtiems kiaušiniams įdaryti, tirštoms sriuboms gardinti, žaliems "gnocchiams" gaminti, makaronams bei avinžirnių maltinukams "falafeliams" gardinti! Ši masė patiekalus natūraliai nudažo vaiskiai žalia spalva...

Reikia:
apie 60 g moliūgų sėklų
saujos jaunų meškinių česnakų lapelių
4 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus
druskos pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. klevų sirupo
1 valg. š. virinto vandens
ypač tyro alyvuogių aliejaus

Moliūgų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol ims traškėti, kvepėti ir truputėlį išsipūs. Stebėkite, kad nepradėtų degti. Atvėsinkite.

Viską, išskyrus vandenį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Jei masė per tiršta, įpilkite vandens. Paragaukite, jei reikia, dar pasūdykite ar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į sandariai uždaromą stiklainį, paviršių išlyginkite ir užpilkite šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, jis puikiai užkonservuos. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per 10 - 14 dienų.

KUKURŪZŲ ŠILAUOGIŲ SALOTOS

Neįtikėtinai šiltas ruduo pratęsė šilauogių derlių, tad džiugu, kad dar galiu pasidalinti šios vasaros pabaigos atradimu, puikiomis šilauogių - kukurūzų salotomis. Derinys labai netikėtas, bet tikrai puikus! Vos tris minutes virta kukurūzų burbuolė, sauja uogų, raudonasis svogūnas, egzotiškasis kuminas, čili paprikėlės, žalioji citrina, medus ir alyvuogių aliejus - tiek tereiks gardžiausioms salotoms, kuriomis aš mėgaujuosi nuo pat to meto, kai turguje pasirodė kukurūzai.
Jei nemėgstate kumino ar nedraugaujate su aštriaisiais pipirais ar kalendromis, tai jų ir nedėkite...

Reikia
250 g šviežių šilauogių
1 nedidelio šviežio agurko
2 kukurūzų burbuolių (pieninės brandos, saldžių)
1 mažo raudonojo svogūno
aštrios mažos čili paprikos
žiupsnis malto kumino
1/2 šaukšto skysto medaus (ypač gardu su grikių medumi)
1 - 2 šaukštų laimo (žaliųjų citrinų) sulčių
ypač tyro alyvuogių aliejaus
druskos pagal skonį
kapotų šviežių kalendrų ar petražolių

Pirmiausiai išvirkite kukurūzus. Burbuolėms nulupkite lapus ir visus plaušus, nupjaukite galus ir dėkite į verdantį, šiek tiek cukrumi pagardintą vandenį. Virkite ne ilgiau nei tris minutes. Išgriebkite ir atvėsinkite. Nuo atvėsusių burbuolių aštriu peiliu nupjaukite kukurūzus.
Į dubenį berkite šilauoges, smulkiai sukapotą svogūną, plonais griežinėliais supjaustytą nuluptą agurką, sukapotą čili, jei naudojate ir kukurūzus. Pagal skonį pagardinkite maltu kuminu, druska, užpilkite žaliųjų citrinų sulčių, medaus ir išmaišykite. Paragaukite, jei nieko nebetrūksta, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite žalumynais ir patiekite! Šios salotos puikiai dera prie paukštienos patiekalų ar tiesiog, su balta skrudinta duona, kaip lengvas ir sveikas užkandis...

Idėja iš Better Homes and Gardens

JUODŲJŲ RYŽIŲ SALOTOS SU TREŠNĖMIS

Šioms gaivioms ir be galo gardžioms salotoms tinka ir vyšnios, tačiau saldžios, sultingos ir didžiulės trešnės su vitaminų ir ląstelienos kupinais juodaisiais ryžiais, kurie išvirę pasidaro purpuriniai, dera nuostabiai. Tiesa, vietoj salotų, jei turite, naudokite kale, lapinius kopūstus, prieš dedant į salotas, šiek tiek juos pamasažavę rankomis su šlakeliu aliejaus ir žiupsniu druskos. Man nepavyksta jų užauginti, vis sukramto kokie nors daržo gyventojai. Salotų masažuoti nereikia. Vietoj fetos sūrio naudojau sūryme, o po to moliūgų aliejuje marinuotą lietuvišką varškės sūrį. Šios vasaros atradimas!

Reikia
50 g juodųjų ryžių
puodelio didelių trešnių
saujos jaunų salotų (arba kale lapų)
pusės mažo raudonojo svogūno
keletos mėtų lapelių
nedidelio žiupsnio šviežių petražolių
1 - 2 valg. š. raudonojo vyno acto
1 - 2 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
druskos ir traiškytų pipirų pagal skonį
gabalėlio fetos (arba sūryme, o po to aliejuje marinuoto varškės sūrio)

Trešnėms išimkite kauliukus.
Ryžius išvirkite šiek tiek pasūdytame vandenyje (santykiu 1:4), virkite vis paragaudami, ryžiai neturi sukristi ar sulipti, bet turėtų išlikti traškūs. Perliekite šaltu vandeniu ir gerai nusunkite.
Į lėkštę sudėkite salotų lapelius, ant jų suberkite ryžius, o ant šių - trešnes. Užbarstykite smulkiai kapoto svogūno, smulkintų mėtų ir petražolių, apšlakstykite actu, pagardinkite druska ir pipirais. Galiausiai, pabarstykite smulkintu sūriu ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Švelniai permaišykite ir skanaukite!

Idėja iš "Feasting at Home"

ANAKARDŽIŲ RIEŠUTŲ UŽTEPAS SU KRAPAIS

Kai net ir nedidelėj lysvėj krapai ima bujoti lyg išprotėję, vis galvoju, ką tokio gardaus ir įdomesnio su jais nuveikti, kol neperaugo. Įvairiausi žalumynų pesto - vienas būdų tai padaryti. Šį kart labai magėjo pabandyti su anakardžių riešutais. Iš šių riešutų veganai ir vegetarai gamina pieną, sviestą, grietinę, varškę, įvairiausius užtepus ir naudoja kaip pagrindą pyragams. Keletą valandų pamirkyti ir sutrinti į pastą, šie naudingų medžiagų pritvinkę riešutai kartu su didelių šūsniu šviežių ir sultingų krapų sukuria švelnios tekstūros gardų  ir gaivų kreminį užtepą, kurio paragavus, norisi spėlioti, iš ko gi čia pagaminta. Pestu tai galbūt ir negalėtų vadintis, nes tai pagardai, kurių pagrindą sudaro žalumynai. O čia pikantiškas riešutų užtepas su krapais, pagardintas česnaku ir tarkuotu Džiugo sūriu. Labai gardus ir netikėtas derinys!

Reikia
100 g anakardžių riešutų
1 česnako skiltelės
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinos sulčių
geras šūsnis šviežių krapų  (jei mėgstate krapus, jų tikrai negailėkite)
2 - 3 valg. š. tarkuoto sūrio Džiugas

Riešutus pamirkykite šaltame vandenyje apie 3 - 4 valandas. Ilgiau nereikia. Nusunkite ir suberkite į elektrinį trintuvą kartu su česnaku, šiek tiek pasmulkintais krapais ir citrinų sultimis. Sutrinkite iki tyrės. Suberkite tarkuotą sūrį ir dar šiek tiek patrinkite. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais pipirais, jei reikia, dar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į indelį ar nedidelį užsukamą stiklainį ir padėkite į šaldytuvą. Po valandėlės skanaukite su baltos duonos skrebučiais, trapučiais, sausučiais, duonos lazdelėmis, šviežiomis morkytėmis ir pan. Skanaus!

Šią vasarą džiaugiuosi dar nebandytomis auginti gėlėmis, skeltažiedžiais. Nuostabūs žiedeliai, savo forma primenantys orchidėjas, dar vadinami "vargšų orchidėjomis" arba "drugeliais". Žydi ilgai ir gali papuošti bet kurių vienmečių kompozicijas... Tikros gražuolės!

BULVIŲ SALOTOS SU RIDIKĖLIAIS, GRAŽGARSTĖMIS IR DŽIOVINTAIS POMIDORAIS

... bei žydėjimas!

Turguje pasirodžius pačioms ankstyviausioms šviežioms bulvytėms, purvinoms, žemėtoms ir mažytėms (tad didelė tikimybė, kad ne iš Egipto ir ne iš Kipro), suskubau jų šiek tiek prigriebti. Pačios skaniausios ir pilniausios vitaminų! Tokias valgau vienas, virtas su lupenomis, užgeriant kefyru arba su sviestu ir druska bei su trintomis kanapėmis. Apsivalgymas!
Bulvių salotų idėją man padiktavo Renatos knyga "Sezoninė virtuvė". Pavasarinės salotos, turėjusios būti su špinatais ir rūgštynėmis, šiek tiek pasikeitė. Kadangi jau vasara, mano mini darže špinatai bei rūgštynės iš po beržo sužydėjo, tad teko juos pakeisti gražgarstėmis, kurios labai dera su minkštais džiovintais pomidorais, o rūgštymėlio suteikia kaparėliai bei jų marinatas. Ir, žinoma, daug ridikėlių, jie čia puikiai dera. Taigi, kitokia Sezoninė virtuvės salotų variacija, labai gardi ir puikiai tinkanti pietums!

Dviems reikia:
5 mažų šviežių bulvių
apie 10 vnt. minkštų džiovintų pomidorų (ne aliejuje)

100 g ridikėlių

50 g svogūnų laiškų
didelės saujos gražgarsčių
1 - 2 valg. š. marinuotų kaparėlių
2 puskiečiai virtų kiaušinių

Padažui:
3 - 5 valg. š. lazdynų riešutų aliejaus
1 šaukšto kaparėlių marinato
1 arb. š. grūdėtųjų garstyčių
1 arb. š. medaus
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Bulves švariai ir kruopščiai nuplaukite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Tik nepervirkite, jos turi išlikti nesukritusios. Šiek tiek atvėsinkite, supjaustykite ir sudėkite į salotinę. Ant viršaus užberkite plonomis juostelėmis supjaustytus džiovintus pomidorus.
Padažui kaparėlių marinatą ištrinkite su medumi ir garstyčiomis, palaipsniui supilant lazdynų riešutų aliejų. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Daugiau nei pusę padažo užpilkite dar ant šiltų bulvių ir džiovintų pomidorų.
Į dubenį ant bulvių suberkite smulkintus ridikėlius, svogūnų laiškus, gražgarsčių lapelius, kaparėlius. Ant viršaus dėkite pjaustytus kiaušinius ir užpilkite likusiu užpilu.
Labai gardžios salotos!


Gražiausias metų laikas yra dabar, kai beveik viskas žydi vienu metu. Gamta pačiam pakilime!

MARINUOTI RABARBARAI

 Ir naujas, storas, spalvingas, vasara kvepiantis žurnalas "Debesys". Labai daug skanių idėjų, vartykit ir mėgaukitės!

Aš jau padariau išvadą, kad marinuoti galima viską. Marinuoti rabarbarai tik dar vienas netikėtas ir gardus atradimas į kompaniją prie marinuotų ridikėlių, agrastų, vynuogių, varškės sūrio ir kitokių skanėstų. Pirmąjį kartą jų paragavau jų praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai sudėjau į stiklainius ir užpyliau marinatu. Na tokie, dar kietoki, šiek tiek traukiantys, lyg ir nieko ypatingo. Sudėjau stiklainius į šaldytuvą ir pamiršau iki pat vėlyvos žiemos. O tuomet, dingo nuo stalo akimirksniu. Prisigėrę prieskonių aromato, su gaivia anyžių gaidele, minkšti ir švelnūs, puikiai tiko prie vyno, šalia minkšto sūrio ir alyvuogių. Pabandžiau pagaminti marinuotų silkių suktinukus - netikėtai gaivu ir labai gardu! Labai dera su sūdyta ar rūkyta lašiša, prie paukštienos kepsnių ir t.t. Rekomenduoju!

Reikia:

1 kg rabarbarų kotų

½ l vandens

250 ml obuolių acto

1 valg. š. druskos

8 valg. š. cukraus

1 valg. š. kalendrų sėklų

1 valg. š. garstyčių sėklų

2 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių

sėklos iš 3 kardamono ankščių

1 arb. š. rožinių pipirų

1 žvaigždinis anyžius

žiupsnis šviežių bazilikų (anyžių ar cinamono kvapo)

Rabarbarų kotus nulupkite, supjaustykite ir sudėkite į sterilius stiklainius. Ant viršaus užberkite po žiupsnį kalendrų, garstyčių, pipirų, kardamono sėklų, sulaužykite ir įmeskite po gabalėlį žvaigždinio anyžiaus, įdėkite po keletą bazilikų lapelių.

Vandenį, actą, cukrų ir druską suberkite į puodą ir kaitinkite iki užvirimo, kol cukrus ištirps. Karštą marinatą užpilkite ant rabarbarų ir sandariai užsukite dangteliais. Apgaubkite storu rankšluosčiu ir palikite, kol atvės.

Atvėsusius stiklainius sudėkite į šaldytuvą. Palaikykite bent savaitę, kad įsiskonėtų, tik tuomet ragaukite. Kuo ilgiau laikysite, tuo rabarbarai bus minkštesni ir sodresnio skonio. Patys gardžiausi patį viduržiemy!

Prieskonius marinatui rinkitės pagal savo skonį.

Receptas ruoštas maisto tinklaraštininkų žurnalui "Debesys", 2014 m. vasaros numeriui.

PUPELIŲ UŽTEPĖLĖ SU SILKĖMIS

... ir raudonųjų palmių aliejumi.

Man labai patiko šis paprastas ir lengvai pagaminamas užtepas, kurį pomidorų pasta, o dar geriau - saulėje džiovinti pomidorai ir raudonasis palmių aliejus nudažė ryškia spalva. Tikra puošmena! Mes tokį valgėme gal kiek ir neįprastai, tepėme ant keptos juodos duonos su saulėgrąžomis, bet būtent taip buvo skaniausiai. Bet jūs galite rinktis baltos duonos skrebučius, nenusivilsite. Žinau, obuoliams laikas jau baigėsi. Vietoj jų rekomenduoju agurką, nesvarbu, šviežią ar marinuotą, o gal pabandykite su gabalėliu kivio, kuris su silke labai dera...

Reikia:

1 svogūno

1 skiltelės česnako

4 valg. š. raudonųjų palmių aliejaus

250 g virtų (arba konservuotų) baltųjų pupelių

1 valg. š. pomidorų pastos

200 g aliejuje marinuotos silkės

1 – 2 saldžiarūgščių obuolių

šviežiai maltų žaliųjų pipirų pagal skonį

druskos pagal skonį

juodos ruginės duonos su saulėgrąžomis

aliejaus duonos kepimui

druskos pagal skonį

1 – 2 česnako skiltelių duonai įtrinti

žalumynų papuošimui

Svogūną ir česnaką nulupkite ir smulkiai sukapokite.

Keptuvėje įkaitinkite raudonųjų palmių aliejų ir pakepinkite svogūną bei česnaką, kol suminkštės.

Virtas pupeles sutrinkite elektriniu trintuvu iki tyrės kartu su pakepintomis daržovėmis (jei užtepas atrodo per tirštas, įpilkite šiek tiek virinto vandens). Įmaišykite pomidorų pastos, pagal skonį pagardinkite maltais pipirais ir druska.

Silkę supjaustykite nedideliais gabaliukais. Obuolius perpjaukite pusiau, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite plonomis skiltelėmis (žievelės nenulupkite).

Duoną supjaustykite riekelėmis ir pakepinkite kol apskrus ant nedidelio kiekio aliejaus. Pabarstykite druska, įtrinkite česnaku.

Ruoškite skrebučius – ant kiekvienos duonos riekės užtepkite trintų pupelių. Uždėkite po du gabalėlius silkės, o ant viršaus – po skiltelę obuolio. Paviršių pabarstykite šviežiai maltais pipirais, papuoškite žalumynais ir patiekite.

Vietoj pomidorų pastos naudokite saują saulėje džiovintų pomidorų, labai rekomenduoju. Jei sausi, pamirkykite juos karštame vandenyje, sutrinkite ir įmaišykite į pupelių užtepą. Pomidorus aliejuje tereiks tik sutrinti.

Gražaus laisvadienio!

Receptas ruoštas Debesų žurnalo 2013 m. žiemos numeriui.

SVOGŪNŲ PICA

Prieš rašydama pamačiau, kad būsiu ne pirmoji, pagaminusi svogūnų picą iš puikiosios Renatos knygos "Sezoninė virtuvė". Tačiau, šiuo metu, turėdama daugiau laiko kočioti, maišyti ir kitaip medituoti (kol vėl stiprėja mano vargšė koja, atsikračiusi tuzino metalinių tvirtinimų po lūžio :) vis žvilgčiojant pro didžiulį virtuvės langą į pavasarinės saulės nutviekstus medžius, ant lesyklų besisupančias zyles, sprogstančius katinėlius ir danguj būriais sugrįžtančias gerves (o grožis, grožis ir tas pavasario artėjimas!), šitą picą kepiau jau kelis kart. Tai tik įrodymas, kad pats gerumas visiškame paprastume. O gal tai vienas populiariausių receptų iš knygos žiemos skyrelio?
Tikrai labai gardus ir svarbiausiai, greit ir nesunkiai pagaminamas užkandis prie taurės naminio vyno ar alaus :) Be jokių įmantrybių...

Reikia: (keturiems)
tešlai:
250 g miltų
160 ml drungno vandens
1 valg. š. alyvuogių aliejaus
0,5 arb. š. druskos
0,5 arb. š. cukraus
4 g sausų mielių

viršui:
2 raudonųjų svogūnų
2 ropinių svogūnų
1 didelio poro
2 arb. š. rudojo cukraus
2 valg. š. balzaminio acto
šlakelio aliejaus su trinto česnako skiltele
kelių saujų tarkuoto sūrio (naudojau "Džiugą")
aliejaus svogūnams kepti
žiupsnio džiovintų čiobrelių
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Tešlai miltus sumaišykite su druska, drungname vandenyje ištirpintu cukrumi ir mielėmis, įpilkite aliejaus ir užminkykite glotnią, minkštą tešlą. Pridenkite ir palikite valandai, kol pakils dvigubai.

Svogūnus ir porą nulupkite, supjaustykite pusžiedžiais ir kepkite ant vidutinės kaitros, kol suminkštės (apie 15 - 20 min.). Įberkite cukraus, užpilkite balzaminio acto ir dar šiek tiek pakepkite. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais.

Pakilusią tešlą paminkykite ir padalinkite į keturias dalis, iš kiekvienos suformuokite norimos formos paplotėlius. Patepkite juos išspaustu česnaku pagardintu aliejumi, ant viršaus uždėkite keptų svogūnų ir pabarstykite džiovintais čiobreliais bei sūriu.
Pašaukite kepti į 250 laipsnių kaitros orkaitę. Kepkite apie 5 - 10 minučių, kol apskrus.

Aš picos padą prieš kepdama patepu pomidorų pasta ir apšlakstau aliejumi, o šitokia labai gardi dar pabarstyta marinuotais kaparėliais...

MARINUOTOS VYNUOGĖS

Marinuoti, tikriausiai, galima viską. Beveik viską. Net ir tai, ko nebūtume net pagalvoję :) 
Aš marinuoju ne vien agurkų griežinėlius, lauže keptas paprikas, bet ir agrastus, ridikėlius, varškės sūrį, net rabarbarus. Apie pastaruosius papasakosiu pavasarį, kai mėgausimės jų derliumi. O šį kart - apie marinuotas vynuoges. Tokiomis, kvapniomis ir saldžiai rūgščiomis, su "cinkeliu", kaip ir agrastais, paįvairinsite užkandžių stalą, pavaišinsite puikiu priedu prie vynų, pagardinsite salotas, nustebinsite draugus ir svečius. Bėda tik tame, kad marinuotos vynuogės ilgai nesilaiko. Pradeda rūgti, gesti, todėl reikia suvartoti greičiau nei per mėnesį. Bet išbandyti tikrai įdomu!

Reikia (apytikriai, trims puslitriniams stiklainiams):

850 g vynuogių (per puse, mėlynųjų ir žaliųjų)

200 ml obuolių acto

40 ml balzaminio acto

80 g rudojo cukraus

80 g cukraus (įprasto, baltojo)

400 ml vandens

gabalėlis šviežio imbiero (apie 3 cm ilgio šaknies)

3 žvaigždinių anyžių

1 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių

2 arb. š. rudųjų garstyčių žirnelių

3 nedidelių cinamono lazdelių

3 mažų laurų lapų

3 mažų šviežių ar džiovintų čili (jei mėgstate aštriai)

Puode sumaišykite nurodytas acto rūšis, cukrų ir vandenį. Pakaitinkite iki užvirimo, kol ištirps cukrus.

Vynuoges ir prieskonius išdalinkite į tris stiklainius. Užpilkite karštu marinatu ir palikite, kol atvės. Užsukite dangteliais ir padėkite į šaldytuvą. Kuo ilgiau laikysite, tuo labiau prieskoniai įsigers į vynuoges.
Laikykite šaldytuve ir suvartokite per mėnesį...

Receptas ruoštas DEBESŲ žurnalo 2013 m. rudens numeriui.


Puikusis ruduo, rudenėlis... Miškas kvepia drėgme, lapais ir bekrašte ramybe. Juodkrantėje ji ypatinga, nuo jos pailsi ir protas, ir siela...