MOLIŪGŲ DŽEMAS

... su apelsinais ir mangais.

Labai myliu rudenį tokį, koks yra pastaruoju metu. Įšilusį nuo jūros. Su gausybe išraiškingų debesų danguje. Su protarpiais lyjančiu lietumi ir vėl išlendančia saule. Myliu šlapiais lapais ir grybais kvepiantį mišką ir susivėlusią jūrą. Aronijomis pasistiprinti užsukančius migruojančius strazdus. Ir neįprastai didelį mėnulį. Pamažu raustančius klevus ir ąžuolus, barstančius giles. Bumpsinčius obuolius nuo medžių ir dar labai daug gerų dalykų!

Didžiuliai oranžiniai moliūgai - taip pat vienas iš rudeninių malonumų. Atgaiva akims, man jie labai gražūs. Jei rudenį lankysitės arčiau jūros, spalio pabaigoje būtinai užsukite į Švėkšną, kur vyksta puiki moliūgų šventė. Tūkstančiai gražuolių vienoje vietoje!

O aš verdu moliūgų džemą, kvepiantį citrusiniais. Praeitą rudenį įmaišiau dar ir gerai prisirpusių mangų. Džemas gavosi ne tik nuostabios aukso spalvos, bet ir nepakartojamai aromatingas ir gaivus. Jei nežinote, kur ir kaip suvartoti gausų moliūgų derlių, rekomenduoju!

Reikia:
800 g moliūgo (be odos ir sėklų)
2 gerai prisirpusių mangų
2 apelsinų
1 citrinos
500 g uogienių cukraus

Moliūgą sutarkuokite plonais šiaudeliais (jei neturite tokios tarkos, pjaustykite peiliu, nedideliais "skaniais" šiaudeliais ir virkite šiek tiek ilgiau).
Mangus nulupkite ir susmulkinkite (kaulą, žinoma, išimdami).
Apelsinus ir citriną gerai nušveiskite karštu vandeniu su soda. Išorinę citrusinių žievelių dalį (be baltosios dalies) plonai nutarkuokite. Apelsinus nulupkite ir džemui naudokite tik minkštimą, stengdamiesi atskirti nuo membranų (baltųjų jungiamųjų vaisiaus dalių).
Iš citrinos išspauskite sultis.
Į puodą suberkite tarkuotą ar pjaustytą moliūgą, mangų ir apelsinų minkštimą, apelsinų ir citrinų nutarkuotas žieveles, supilkite citrinos sultis ir užvirkite. Pradėjus kunkuliuoti, kaitrą sumažinkite ir pavirkite apie 15 minučių. Moliūgas gali likti truputėlį traškus, taip bus gardžiau.
Suberkite uogienių cukrų ir dar pavirkite apie 10 - 15 minučių.
Sukrėskite į sterilius stiklainius ir užsukite.

Skanaukite su baltu varškės sūriu ar minkštuoju sūriu, labai gardu su kietuoju sūriu (pvz., "Džiugas"). Šis skanėstas puikiai tiks su blyneliais, jogurtu, koše ar varške. Puikiai pagardins desertus (pvz., grietinėlės drebučius panna cotta). Jei mėgstate, įmaišykite šiek tiek šviežio imbiero, jis suteiks dar daugiau gaivumo...

Gražių rudens akimirkų!

PUSIAU DŽIOVINTI POMIDORAI

Visą birželį ir liepą kovodama su vėsuma, drėgme ir gaiviais jūriniais vėjais, rugpjūtį vasara triumfavo. Nors aš mėgstu gaivumą ir man didžioji šios vasaros dalis buvo daug mielesnė nei karšta ir sausa jos pabaiga, atsisveikinti su šiltomis dienomis, kai pusplikė ir basa gali vaikštinėti po nuosavą pušyną, vis vien truputį gaila.

Bet man labai patinka rugsėjis. Aš į jį žiūriu kaip į gaivią vasaros tąsą. Šį rudenį pasitinku su naujais vėjų gūsiais ir permainingomis nuotaikomis:)
Mūsų namuose nuo šiol nebebus moksleivių, tai nauja ir šiek tiek liūdina. Darosi dar liūdniau, kai suvoki, kaip greit bėga laikas ir apima dvigubas liūdesys, kai supranti, jog užaugo vaikai ir laikas jiems atverti duris į savarankišką gyvenimą.
Tačiau mokausi iš savo antrosios pusės ir žiūriu optimistiškai. Namai gerokai ištuštėjo, daugiau tylos ir ramybės, o tai aš labai mėgstu. Daugiau laiko apmąstymams, laiko sau, knygai, su savimi ir vienas kitu. O tuo pačiu ir nusiteikimo naujiems darbams, atradimams ir pomėgiams... Tenka žingsniuoti į kitokį gyvenimo etapą ir susitaikyti su tuo, kas natūralu ir neišvengiama...

Šiemet daug nekonservuoju, nors mane šioje srityje, kaip ir kitose, visuomet vilioja kažkas neįprasta ir įdomesnio. Mano negausiose žiemos atsargų lentynose mažai tradicinių uogienių, niekuomet nerastumėt cukraus pritvinkusių kompotų. Pvz., šiuo metu mano atsargų lentynoje puikuojasi po keletą stiklainėlių baltųjų ir raudonųjų serbentų drebučių, "agurkų griežinėliai žiemai", marinuoti agrastai. Dar ketinu pašokti aplink laužą ir užsitaisyti marinuotų dūminių paprikų bei išvirti keletą stiklainių rudeninių aviečių džemo, kurį labai mėgsta mano šeimos vyrai.
Dar vienas kitas netikėtas pabandymas - stiklainėlis kriaušių - mangų džemo su imbierais, labai tinkančio prie sūrių ir paukštienos bei žiemą, iš švarių ir labai gardžių apelsinų, skintų tiesiai nuo medžių, virtas standus citrusinių džemas, kurį saugau šaldytuve obuolių sūrių virimui. Naujiems ekperimentams...

O šį kart noriu pasidalinti praėjusių metų rudens atradimu - pusiau džiovintų pomidorų idėja.
Kad orkaitėje galima džiovinti pomidorus, o paskui juos užpylus karštu aliejumi, mėgautis žiemą, ne naujiena. Ilgas procesas, nemažai elektros ir laiko.
Man dar gardesni pasirodė pusiau džiovinti pomidorai. Minkštesni, sultingesni ir gerokai saldesni. Mat dalinis drėgmės nugarinimas šiems vaisiams padeda atskleisti puikų jų skonį. Labai skanūs ant paprasčiausios duonos riekės su fetos sūriu, o dar geriau - su marinuotu lietuvišku varškės sūriu. Tokios pomidorų riekelės puikiai tinka į sriubas, salotas, omletus ir kiaušinienes, ant skrebučio su ožkų sūriu, prie kepsnių, ant picų, su makaronų patiekalais ir pan. Jei šiltnamiai ir daržai svyra nuo pomidorų gausos, rekomenduoju, tai užtruks gerokai trumpiau ir prireiks mažiau pastangų...

Reikia:
apie 2 kg pomidorų (aš renkuosi slyvinius, bet tikrai tiks ir kitokie)
rupios jūros druskos
ypač tyro alyvuogių aliejaus šlakstymui
nuluptų česnakų skiltelių
šviežių ar džiovintų čiobrelių
juodųjų, kvapiųjų ir čili pipirų pagal skonį
aliejaus pomidorams užpilti

Orkaitę įkaitinkite iki 120 laipsnių kaitros.
Pomidorus supjaustykite puselėmis ar ketvirčiais, priklausomai nuo dydžio (didesnius ketvirčiais, mažesnius puselėmis) ir sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Pabarstykite druska, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pašaukite į orkaitę 2 - 4 valandoms (priklausomai nuo orkaitės ypatumų, pomidorų veislės ir storumo). Orkaitės dureles aš palieku vos pravertas, kad greičiau išgaruotų besikaupianti drėgmė. Pomidorai turėtų apvysti, tačiau išlikti minkšti ir sultingi.

Paruoštus sudėkite į sterilius stiklainius, į kuriuos įmeskite traiškytų česnakų skiltelių, pipirų žirnelių, čili, jei mėgstate, čiobrelių (ar kitų mėgstamų prieskoninių žolių) ir užpilkite aliejumi. Jei aliejų gerai pakaitinsite (neužvirinant), tokie pomidorai laikysis ilgiau, iki 3 - 4 mėnesių. Galite užpilti nekaitintu, tik tuomet suvartoti teks per keletą savaičių. Abiem atvejais laikykite šaldytuve!

Idėją pagavau:
BBC Good Food

OBUOLIŲ - FIGŲ SŪRIS

 

Gal namuose jau turėtų sklaidyti cinamonų, gvazdikėlių ar citrusinių vaisių kvapai, o gal kepamo kalėdinio džiovintų vaisių ir riešutų pritvinkusio pyrago aromatai, tačiau aš, matydama, jog mano tinklaraštyje pirmaujančias pozicijas užima obuolių sūriai, prapjoviau šių metų improvizaciją - obuolių - figų sūrį ir noriu pasidalinti jo receptu. Ne paslaptis, kad obuolių sūrius galima virti tol, kol rūsiuose ir sandėliukuose, o gal turguje galima rasti tam tinkamų obuolių, nors sūriams geriausi mažiau subrendę vaisiai.  Gal kas verdate obuolių sūrį, tad labai rekomenduoju įmaišyti džiovintų figų, su kuriomis sūris gavosi labai gardus!
Dar viena maža paslaptis iš patirties - ne parą, o būtent dvi pjaustyti obuoliai laikyti su cukrumi suverda greičiau ir dalis lieka nesukritę. Be jokio vargo išverda taip vadinamas "marmurinis" sūris...

Reikia:
4 kg antaninių obuolių
700 g cukraus
400 g pusiau džiovintų figų (itin minkštų, tokių kartais randu p/c "Rimi", tačiau tikrai tiks ir kitokios, tik svarbu, kad būtų minkštesnės)
1 didelio gerai nušveisto apelsino plonai nutarkuotos geltonosios žievelės dalies

Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite skiltelėmis. Užpilkite cukrumi, gerai pakratykite ir palikite dviems paroms kur nors vėsesnėje vietoje.
Praėjus laikui, obuolius gerai nusunkite, kuo kruopščiau nupilkite susidariusį sirupą ir jį užvirkite. Virkite ant vidutinės kaitros, kol didžioji dalis nugaruos ir liks maždaug trečdalis. Suberkite obuolius ir nuolat maišydami mediniu šaukštu, virkite, kol obuolienė ims tirštėti. Virimo pabaigoje sudėkite pasmulkintas figas (joms būtinai nupjaustykite kotelius), suberkite apelsino žievelę ir virkite, kol obuolienę perbraukus per puodo vidurį, verdama masė nebesubėgs.
Sukrėskite į sviestiniu popieriumi išklotus dubenėlius ar formeles, paspauskite, išlyginkite ir palikite atvėsti ir sustingti, maždaug parai. Sustingusius sūriukus išimkite, nulupkite popierių ir džiovinkite orkaitėje ar laikykite suvyniotus ant radiatorių, prie židinio ir pan.

Manieji sūriukai ilsėjosi tai prie židinio, tai ant radiatorių. Dar reiktų padžiovinti, nes truputėlį lipnūs iš išorės, tačiau labai gardūs! 
Figos visiškai suvirė, sūriai liko išmarginti sėklytėmis. Jei norite jausti figų gabalėlius, berkite jas visiškai prieš sūriams suverdant, kad nespėtų suvirti.
Ir dar vienas patarimas dėl apelsino žievelės. Aš jos nenutarkuoju, o bulvių skustuku plonai nuskutu, stengdamasi užgriebti tik geltonąją dalį. Tas juosteles supjaustau plonyčiais šiaudeliais ir tokius sumetu baigiant virti sūrį. Tuomet žievelės taip nesuverda ir labiau jaučiamas jų skonis, kuris tikrai labai tinka sūrių gardinimui...

Daugiau apie obuolių sūrių virimo subtilybes skaitykite čia.
O apie obuolių - kriaušių sūrį čia. Ten rasite mano improvizacijas į verdamą sūrį įmaišyti truputėlį šokolado :)

SVARAINIŲ ZEFYRAI

Nežinau, ar dar kur nors šaltojoj galima rasti paslėptų svarainių, ar visi jau supjaustyti ir pagaminti sirupai bei išdžiovintos skiltelės kramsnojimui. Sprendžiant iš to, kad turguje dar jų galima užtikti, laikosi jie puikiai. Ruduo buvo ilgas ir gražus, tad aš savuosius leidau patūnoti ant krūmo ilgiau, nei įprastai ir vos spėjau suskinti iki nors ir nedidelių šalnų. Vienintelis krūmas, kad ir gausiai apgenėtas pavasarį, šiemet vaisiais mane apdovanojo gausiau nei įprastai. Maniau priskinsiu kaip visuomet, gerą dubenį, o pririnkau visą krepšį...

Ką jūs veikiate su svarainiais, ypač jei turite daugiau nei vieną krūmelį? Vaisių rūgštybė neišpasakyta, tačiau man labai patinka neprilygstamas jų aromatas. Krepšys, pilnas svarainių, namie ilgokai pūpsėjo ne tik dėl grožio, bet ir dėl dieviško kvapo, apyžaliai vaisiai spėjo pilnai sunokti. Žinoma, gardžiausias ir tikriausiai, greičiausiai pagaminamas dalykas, daug nekvaršinant galvos, yra svarainių sirupas, pjaustytus obuoliukus sluoksniuojant su cukrumi ir paskui džiovinant dieviškai gardžias cukruotas skiltelės. Sirupu man patinka gardinti ne vien arbatą, šlakelį pilu net į kavą ir gardinu šviežių kopūstų salotas...
Kadangi ruduo pasirodė dosnus, dalį svarainių palikau kvapniam džemui ir svarainių zefyrams. Žinodama, kad šie vaisiai itin gausūs pektino, jau seniai norėjau pabandyti. Džemas ypač gardus su sūriais ir manau, turėtų tikti gardžių pyragų ar tortų pertepimui, kai reikia rūgštelės. Šaukštais nekabinamas, ta svarainių rūgštelė vis vien ima viršų, kad ir kiek cukraus bebertum, bet vat zefyrams ši rūgštelė kaip tik. Tikras skanėstas!

Svarainių džemui reikia:

1 kg svarainių
1 puodelis (250 ml) obuolių sulčių
cukraus tiek, kiek gausis tyrės

Svarainiams išpjaukite sėklalizdžius ir sutarkuokite burokine trintuve. Užpilkite obuolių sultimis ir virkite, kol suminkštės ir sukris, apie 10 - 15 min.

Sutrinkite elektrine trintuve, pertrinkite per sietą ir pamatuokite gautos tyrės kiekį. Supilkite į storadugnį puodą, įberkite cukraus (tiek, kie gavote tyrės, pvz., 300 ml tyrės reikia 300 g cukraus) ir nuolat maišydami virkite ant vidutinės kaitros, kol sutirštės (apie 30 - 45 min.). Sukrėskite į sterilius indelius ir uždarykite.

Iš šio kiekio man gavosi keturi nedidukai (gal po 150 ml) indeliai džemo. 
Kuo ilgiau virsite, tuo standesnis bus jūsų džemas, beveik pjaunamas peiliu ir labai panašus į sūrį :)

Svarainių zefyrams reikia:

125 g svarainių tyrės*
125 g cukraus
1 mažo kiaušinio baltymo
vienos vanilės ankšties

sirupui:
240 g cukraus
80 g vandens
4 g agaro miltelių

Pasiruoškite dvi kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi ir konditerinį maišą su antgaliu.

*Svarainių tyrei maždaug 300 g svarainių, jau išvalytų ir supjaustytų suberkite į puodą, užpilkite 100 ml obuolių sulčių ar vandens ir virkite, kol sukris. Sutrinkite ir pertrinkite per sietą. Pamatuokite reikiamą kiekį ir dar karštą tyrę sumaišykite su cukrumi, kol ištirps. Palikite, kad atvėstų.

Agaro miltelius užpilkite nurodytu kiekiu vandens.

Atvėsusią svarainių tyrę gerai išmaišykite su vienos vanilės ankšties minkštimu. Elektriniu plakikliu pradėkite plakti kiaušinio baltymą. Šiam pradėjus standėti, po šaukštą sudėkite svarainių tyrę. Plakite, kol masė pabals ir ims tirštėti. Sukrėskite į kelis kart didesnį dubenį, nes plakant su sirupu, masės tūris kelis kart padidės.

Išvirkite sirupą, agarą su vandeniu statykite ant viryklės, suberkite visą cukraus kiekį ir užvirkite. Virkite ant nedidelės kaitros (verdama masė turi kunkuliuoti burbulais, tačiau nesvilti prie dugno)  nuolat maišant apie 5 - 8 minutes, kol sirupas, pasėmus jį šaukštu ir nupylus lašelį, ims tįsti siūlais. Jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą. Nukelkite akimirkai nuo kaitros.

Vėl pradėkite plakti svarainių - baltymo masę ir nenustodami plakti, labai plona srovele pamažu pilkite karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite, masė turi gautis puri ir standi. 

Išplaktą masę dalimis sudėkite į konditerinį maišą ir ant skardų spauskite nedidukus zefyriukus. Palikite stingti kambario temperatūroje vienai, o geriausiai - dviems paroms.
Sustingusius suklijuokite po du (zefyrų dugneliai lieka lipnūs ir lengvai susiklijuoja) ir apiberkite miltiniu cukrumi.

Zefyrų galite nespausti konditeriniu maišu. Išplaktą masę galite sukrėsti į gilesnę skardą nelabai storu sluoksniu, išlyginti paviršių ir palikti stingti. Sustingusią supjaustykite kvadratėliais ir apibarstykite miltiniu cukrumi.

Šaltinis, kaip ir anksčiau gamintų, iš obuolių ir agrastų - Chadeyka. Ten rasite ir iliustracijas pažingsniui.

SLYVŲ PASTILĖS

Atostogauju, tačiau prisėsti prie tinklaraščio vis vien neturiu kada. Džiaugiuosi puikiomis vasariško rudens dienomis. Minu dviračiu prie jūros, šiomis dienomis ypač gražūs saulėlydžiai. Nuostabūs Žemaitijos miškai šiemet padovanojo visą glėbį baravykų ir raudonviršių, o gaivus Platelių ežero vanduo puikių akimirkų... 
Namai kvepia aviečių džemu ir obuolių bei slyvų pyragais. Savaitgalį ketinu obuoliauti, raugsiu naminio vyno ir virsiu obuolių sūrius. Dar labai noriu aplankyti mieluosius krikštatėvius, nuvažiuoti į Druskininkus, pasidalinti su jumis šermukšnių ir šeivamedžiais kvepiančio obuolių vyno receptais, gal net paskutinį kartą išsimaudyti jūroje...

O šį kart pasakosiu apie slyvų gardumynus, kuriuos gaminau dvejopai - tik iš slyvų bei slyvas maišydama su persikais. Iš esmės tai slyvų ar slyvų - persikų sūris, tik plonu sluoksniu paskleistas kepimo skardoje, o sustingęs supjaustytas, padžiovintas ir pavoliotas cukruje. Lyg marmeladiniai saldainiai, kuriuos galima sudėti į didžiulį indą ir skanauti visą žiemą. O gal pakuoti kaip skanią Kalėdinę dovaną...

Reikia:
2,5 kg vengrinių slyvų (svoris su kauliukais)
cukraus (1 kg keptos slyvų masės reikia 0,5 kg cukraus)
Pagardinimui pagal skonį - vanilių esencijos, cinamono, kakavos pupelių drožlių, cukruotų apelsino žievelių ar cukruoto imbiero, rinkitės, kas patinka ar ko randate.

Slyvoms išimkite kauliukus ir susmulkinkite. Suberkite į storadugnį puodą, kuris atsparus orkaitės karščiui ir pašaukite į 200 laipsnių kaitros orkaitę. Kepkite, kol slyvos sukris (vis praverkite orkaitės dureles ir mediniu šaukštu pamaišykite).
Gautą masę gerai nukoškite ir pamatuokite, kiek gavote svorio (kad žinotumėt, kiek dėti cukraus), o gautą skystimą supilkite į kitą puodą ir dabar jau statykite ant viryklės. Virkite ant vidutinės kaitros vis pamaišant, kol liks pusė tūrio. Suberkite reikiamą kiekį cukraus, sudėkite slyvų košę ir virkite, kol sutirštės ir per puodo dugną perbraukus mediniu šaukštu, likęs pėdsakas nesubėgs. Virimo pabaigoje įpilkite vanilės esencijos, įberkite cinamono ar kitų norimų pagardų - prieskonių.
Išvirtą masę sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kad būtų ne daugiau kaip 2 - 3 cm storio sluoksnis, paviršių išlyginkite ir palikite, kad atvėstų. Atvėsusią ir sustingusią slyvų plokštę išimkite iš skardos, nulupkite popierių ir džiovinkite šiltoje, sausoje vietoje (orkaitėje, saulėkaitoje ar ant pečiaus :). Padžiovintą supjaustykite kvadratėliais, pavoliokite cukruje ir dar palikite atvirai, kad padžiūtų, o tuomet jau sudėkite į indą ir skanaukite!

Slyvų - persikų pastilėms naudokite 1,5 vengrinių slyvų ir 1 kg persikų (vaisių svoris su kauliukais). Persikams išimkite kauliukus, nulupkite ir susmulkinkite bei sudėkite kartu su slyvomis. Toliau darykite, kaip nurodyta recepte.

Gražaus rudens!

ABRIKOSŲ DŽEMAS

Abrikosų džemas man gardžiausias su pačiais įvairiausiais sūriais. Dar naudoju pyragams pertepti ar gardinti. Kartais valgau vieną, su arbata, kai norisi kažko skanaus arba maišau su labai mažu kiekiu aitrios adžikos ir valgau prie paukštienos ar su lietuvišku varškės sūriu. Tai džemas, kurio niekuomet netepu ant baltos duonos ar skrebučio, man jis nedera net su blynais, visuomet norisi kažkaip kitaip.

Šiemet prie puodų nestovėjau ir šio džemo neviriau, nes kai šitaip karšta, kaip ir daugeliui, tikriausiai, gaminti nesinori nieko. Abrikosų džemą viriau praeitą vasarą, receptas taip ir liko juodraštyje.
Džemas su cinkeliu, mat vietoj vandens pyliau šlakelį balto ir kvapnaus vokiško Riesling vyno. Prieš sukrėsdama į stiklainius, įmečiau keletą sutraiškytų abrikosų kauliukų, taip kaip rekomendavo recepto autorius, dėl aromato ir skonio...

Reikia (3 - 4 pusės litro stiklainiukams):
1 kg šviežių abrikosų
60 ml vandens (arba balto Riesling vyno)
600 g cukraus
1 arb. š. citrinų sulčių
Abrikosus perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus (jei dėsite į stiklainius, keletą jų sutraiškykite ir pasilikite) ir sudėkite į storadugnį puodą.
Supilkite vandenį arba vyną ir užvirkite. Vis pamaišydami virkite kol šiek tiek suminkštės, bet išliks tvirti.
Mažą lėkštutę įdėkite į šaldiklį (džemo testavimui).
Į puodą su abrikosais supilkite cukrų ir virkite ant vidutinės kaitros atvirame puode nenustojant maišyti, kol sutirštės, o verdamos masės tūris šiek tiek sumažės. Stebėkite, kad nesviltų prie dugno.
Kai džemas atrodys pakankamai tirštas, patikrinkite, ar išvirė, nedidelį kiekį įdėkite į atšaldytą lėkštę ir vėl padėkite į šaldiklį. Po poros minučių pažiūrėkite, jei džemo kauburėlis nepraras formos ir liks standus, toks lyg susiraukšlėjęs, džemas išvirė, jei ne, dar šiek tiek pavirkite ir testą vėl pakartokite.
Džemui išvirus, įmaišykite citrinų sultis ir sukrėtę į sterilius stiklainius (jei norite, įmeskite po vieną - du traiškytus kauliukus), sandariai užsukite. Apverskite dugnais į viršų ir palikite, kol atvės. Laikosi puikiai.

Šaltiniai:
David Lebovitz ir Simply Recipes

MARINUOTI RABARBARAI

 Ir naujas, storas, spalvingas, vasara kvepiantis žurnalas "Debesys". Labai daug skanių idėjų, vartykit ir mėgaukitės!

Aš jau padariau išvadą, kad marinuoti galima viską. Marinuoti rabarbarai tik dar vienas netikėtas ir gardus atradimas į kompaniją prie marinuotų ridikėlių, agrastų, vynuogių, varškės sūrio ir kitokių skanėstų. Pirmąjį kartą jų paragavau jų praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai sudėjau į stiklainius ir užpyliau marinatu. Na tokie, dar kietoki, šiek tiek traukiantys, lyg ir nieko ypatingo. Sudėjau stiklainius į šaldytuvą ir pamiršau iki pat vėlyvos žiemos. O tuomet, dingo nuo stalo akimirksniu. Prisigėrę prieskonių aromato, su gaivia anyžių gaidele, minkšti ir švelnūs, puikiai tiko prie vyno, šalia minkšto sūrio ir alyvuogių. Pabandžiau pagaminti marinuotų silkių suktinukus - netikėtai gaivu ir labai gardu! Labai dera su sūdyta ar rūkyta lašiša, prie paukštienos kepsnių ir t.t. Rekomenduoju!

Reikia:

1 kg rabarbarų kotų

½ l vandens

250 ml obuolių acto

1 valg. š. druskos

8 valg. š. cukraus

1 valg. š. kalendrų sėklų

1 valg. š. garstyčių sėklų

2 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių

sėklos iš 3 kardamono ankščių

1 arb. š. rožinių pipirų

1 žvaigždinis anyžius

žiupsnis šviežių bazilikų (anyžių ar cinamono kvapo)

Rabarbarų kotus nulupkite, supjaustykite ir sudėkite į sterilius stiklainius. Ant viršaus užberkite po žiupsnį kalendrų, garstyčių, pipirų, kardamono sėklų, sulaužykite ir įmeskite po gabalėlį žvaigždinio anyžiaus, įdėkite po keletą bazilikų lapelių.

Vandenį, actą, cukrų ir druską suberkite į puodą ir kaitinkite iki užvirimo, kol cukrus ištirps. Karštą marinatą užpilkite ant rabarbarų ir sandariai užsukite dangteliais. Apgaubkite storu rankšluosčiu ir palikite, kol atvės.

Atvėsusius stiklainius sudėkite į šaldytuvą. Palaikykite bent savaitę, kad įsiskonėtų, tik tuomet ragaukite. Kuo ilgiau laikysite, tuo rabarbarai bus minkštesni ir sodresnio skonio. Patys gardžiausi patį viduržiemy!

Prieskonius marinatui rinkitės pagal savo skonį.

Receptas ruoštas maisto tinklaraštininkų žurnalui "Debesys", 2014 m. vasaros numeriui.

MARINUOTOS VYNUOGĖS

Marinuoti, tikriausiai, galima viską. Beveik viską. Net ir tai, ko nebūtume net pagalvoję :) 
Aš marinuoju ne vien agurkų griežinėlius, lauže keptas paprikas, bet ir agrastus, ridikėlius, varškės sūrį, net rabarbarus. Apie pastaruosius papasakosiu pavasarį, kai mėgausimės jų derliumi. O šį kart - apie marinuotas vynuoges. Tokiomis, kvapniomis ir saldžiai rūgščiomis, su "cinkeliu", kaip ir agrastais, paįvairinsite užkandžių stalą, pavaišinsite puikiu priedu prie vynų, pagardinsite salotas, nustebinsite draugus ir svečius. Bėda tik tame, kad marinuotos vynuogės ilgai nesilaiko. Pradeda rūgti, gesti, todėl reikia suvartoti greičiau nei per mėnesį. Bet išbandyti tikrai įdomu!

Reikia (apytikriai, trims puslitriniams stiklainiams):

850 g vynuogių (per puse, mėlynųjų ir žaliųjų)

200 ml obuolių acto

40 ml balzaminio acto

80 g rudojo cukraus

80 g cukraus (įprasto, baltojo)

400 ml vandens

gabalėlis šviežio imbiero (apie 3 cm ilgio šaknies)

3 žvaigždinių anyžių

1 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių

2 arb. š. rudųjų garstyčių žirnelių

3 nedidelių cinamono lazdelių

3 mažų laurų lapų

3 mažų šviežių ar džiovintų čili (jei mėgstate aštriai)

Puode sumaišykite nurodytas acto rūšis, cukrų ir vandenį. Pakaitinkite iki užvirimo, kol ištirps cukrus.

Vynuoges ir prieskonius išdalinkite į tris stiklainius. Užpilkite karštu marinatu ir palikite, kol atvės. Užsukite dangteliais ir padėkite į šaldytuvą. Kuo ilgiau laikysite, tuo labiau prieskoniai įsigers į vynuoges.
Laikykite šaldytuve ir suvartokite per mėnesį...

Receptas ruoštas DEBESŲ žurnalo 2013 m. rudens numeriui.


Puikusis ruduo, rudenėlis... Miškas kvepia drėgme, lapais ir bekrašte ramybe. Juodkrantėje ji ypatinga, nuo jos pailsi ir protas, ir siela...

IMBIERŲ DŽEMAS

Šaltą ir žvarbų rudens vakarą, kai ima šalti rankų ir kojų pirštai arba kai nei iš šio nei iš to ima perštėti gerklę, mane gelbsti imbierų džemas, kurį atradau visai neseniai. Tokį kabinu šaukšteliais ir užgeriu nesaldinta kava. Dedu puodelin kartu su griežinėliu citrinos ir užpilu karštu vandeniu - turiu puikios arbatos, atbaidančios pačius įvairiausius virusus. Tepu ant baltos duonos. Maišau į marinuojamus vištienos sparnelius. Gardinu obuolių pyragus... Macnus ir skanus, tokio bent mažą stiklainėlį būtina turėti po ranka darbe. Rekomenduoju!

Reikia:
1 kg imbiero šaknų (nenuluptų)
1 l šviežiai spaustų obuolių sulčių
uogienių cukraus (per pus mažiau nei gausite imbierų tyrės. Man, naudojant nurodytą kiekį imbierų, jo prireikė 650 g)
pusės citrinos sulčių
50 ml brendžio

Imbierus plonai nulupkite ir smulkiai supjaustykite. Suberkite į puodą, užpilkite obuolių sultimis ir užvirinkite. Užvirus, kaitrą sumažinkite iki vidutinės ir virkite apie pusvalandį (jei reikia, vis nugraibykite susidariusias putas). Kaitrą išjunkite, o imbierus sultyse palikite per naktį.

Kitą dieną imbierus nusunkite ir sutrinkite elektriniu trintuvu. Sumaišykite su nusunktomis sultimis ir gautą tyrę pasverkite. Vienam kilogramui tyrės imkite pusę kilogramo uogienių cukraus. Manoji tyrė svėrė 1,3 kg, tad prireikė 650 g uogienių cukraus.
Imbierų masę vėl supilkite į puodą ir užvirinkite. Pavirkite ant vidutinės kaitros apie 15 minučių, tuomet supilkite uogienių cukrų, citrinos sultis ir dar šiek tiek pakaitinkite. Supilkite brendį, gerai išmaišykite ir supilstykite į sterilius stiklainius....

Nepamatavau tikslaus kiekio, kiek gavosi šio kvapnaus džemo, supilsčiau į mažesnius stiklainius, manau, bus kažkur apie litrą...

Adaptuota pagal "Moters savaitė", 2012 m. rugsėjo 18 d.

ŠEIVAMEDŽIO UOGŲ SIRUPAS

Ruduo lėtai, bet užtikrintai užsiima sau priklausančią vietą. Kartu atsinešdamas pirmuosius kosulius, čiaudulius ir galvos svaigulius. Ir tuojau pat priverčia pasirūpinti savimi - į šaldiklį įsimesti vieną kitą šermukšnių kekę, pasidžiovinti pusmaišį miškinių erškėčių ar šeivamedžio vaisių, išsivirti gardaus šeivamedžio uogų sirupo.

Jei išskrendantys paukščiai savimi nepasirūpino pirmiau, kviečiu suskubti. Skanus, nežinau, ar čia tik man vienai, vyšnių skonį primenantis tamsus ir sodrus sirupas gali praversti tuomet, kai antpuolį pradės virusai ir kiti panašūs nelabieji. Mat, šeivamedžio vaisiai, kaip ir kvapnūs žiedynai pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, priešuždegiminiu poveikiu ir gali pagelbėti mums ir mūsų vaikams peršalus, sergant gripu, bronchitu ar laringitu. O jei dar kaitindami pagardinsite šlakeliu svarainių sirupo - bus kvapnesnis, dar labiau pastiprins ir suteiks jėgų...

Reikia:
1,5 kg uogų (svoris be šakelių)
1 puodelio (250 ml) verdančio vandens
cukraus (tiek, kiek gausis sulčių, o man gavosi 1,3 l, tad ir cukraus reikėjo 1,3 kg)
1 žvaigždinio anyžiaus (jei patinka, o jei ne, keiskite gvazdikėliais, natūralios vanilės ekstraktu, vyšnių ar juodųjų serbentų lapais)

Uogas reikia kruopščiai nuskabyti nuo šakelių ir perrinkti (išrenkant pagedusias ir neprisirpusias. Šeivamedžiai sirpsta nevienodai, vieni krūmai gali būti apkibę visiškai juodomis uogelėmis, o kiti dar pusiau žaliomis. Rinkitės kuo labiau prisirpusias, tokios lengvai skabysis, tiesiog pačios birs nuo šakelių ir bus skanesnės).
Švariai perplaukite po tekančiu vandeniu ir supilkite į puodą. Užpilkite puodeliu verdančio vandens, išmaišykite ir palikite, kol šiek tiek atvės. Sutraiškykite (aš tai dariau bulvių grūstuku) ir išspauskite sultis.
Pamatuokite, kiek gavosi sulčių, kad žinotumėte, kiek prireiks cukraus.
Šeivamedžių sultis supilkite į puodą, suberkite cukrų, įmeskite anyžių (galite pagal skonį įpilti svarainių sulčių, tik nepadauginkite) ir kaitinkite iki užvirimo. Sirupui užvirus, jei reikia, nugraibykite putas ir dar karštą iš kart supilstykite į sterilius užsukamus ar kitaip užkemšamus butelius. Sandariai užsukite ir palikite, kad atvėstų.

Laikykite šaldytuve ir prireikus, duokite po šaukštą ar kitą vaikams, gaminkite arbatą ar gaivų vėsų gėrimą. Labai tinkamas peršalus, kosint ir karščiuojant (vaistinėse toks gerumas nepigiai kainuoja :)

Būkite sveiki!

NASTURČIŲ ŽIEDŲ IR BAZILIKŲ PESTO

Kur dedate bazilikus, kai vasara padovanoja puikų jų derlių? Šią vasarą man šie prieskoniai dera kaip niekad gerai. Vazonuose, loveliuose, namie ant palangės, lauke, tik ne darže. Matyt, dėl nuolatinių vėjų ir šilumos trūkumo, atviroje dirvoje bazilikų užauginti man nepavyksta. 
Aš bazilikų visuomet šiek tiek sušaldau. Šiek tiek sudžiovinu, kad galėčiau maišyti su kitomis prieskoninėmis žolėmis žiemą.

Šiemet pabandžiau pasidaryti bazilikų druskos ir cukraus. Puiki spalva! Ypač druska su violetiniais bazilikais. 

O gaminau paprastai, tiesiog, lygiomis dalimis sumaišiau druskos ir bazilikų lapelių (pvz., stiklinė druskos ir vidutiniškai prikimšta stiklinė lapų), sutryniau rankiniu elektriniu trintuvu iki vientisos masės ir šiek tiek padžiovinau 90 laipsnių kaitros orkaitėje. Tuomet dar šiek tiek palaikiau saulės atokaitoje, kad gerai išdžiūtų ir subėriau į indelius. Toks pat žaidimas ir su cukrumi, tik cukrui sunaudojau žaliosios citrinos ir cinamono kvapo turinčius bazilikus.
Nežinau, kiek ilgai išsilaikys aromatas, manau, kad suvartoti teks kuo greičiau, kadangi spalva laikant šviesoje jau blunka, bet kol kas tai labai puikus pagardas beveik viskam, vietoj įprastos druskos ar cukraus.

Šios vasaros atradimas - bazilikų pesto su nasturčių žiedais, kurie suteikia skanaus aitrumo (tikriausiai, žinote, kad valgomi tiek nasturčių žiedai, tiek lapai, tiek pumpurai, kurie turi liežuvį kandančio aitrumo, šiek tiek primenančio garstyčias ar gražgarstes, be to, tai kalnas vitaminų!). Tad, jei daržo pakrašty ant tvoros ar gėlyno vidury raitosi švarus, nepurškiamas nasturčių krūmas, rekomenduoju pabandyti. Puikus užtepas ant itališkos baltos duonos skrebučio, su pomidoro griežinėliu ir mоcarelos rutuliuku arba pagardas makaronams, picai, o gal vištienos marinatui...

Reikia:
50 g bazilikų lapelių
20 g nasturčių žiedų (apie 30 - 40 žiedų)
2 skiltelių česnako
30 g tarkuoto sūrio "Džiugas"
apie 70 ml tyro alyvuogių aliejaus
2 valg. š. kedro riešutų (migdolai ar saulėgrąžos taip pat tiks)
druskos, maltų pipirų ir citrinos sulčių pagal skonį

Bazilikus kartu su nasturčių žiedais ir aliejumi sutrinkite elektriniu trintuvu iki tyrės. Trinant sumeskite česnaką, sūrį ir riešutus. Tirštumą reguliuokite aliejumi.
Pagal skonį pagardinkite druska, citrinos sultimis ir maltais pipirais. Sukrėskite į užsukamą indelį ir paviršių užpylę šlakeliu alyvuogių aliejaus, sandariai uždarykite. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per keletą dienų...

Pagardui vartokite ne vien žiedus, bet ir nasturčių lapus. Jaunesnius, švaresnius ir nepažeistus kenkėjų. Lapai turi daugiau aitrumo nei žiedai.