2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

OBUOLIŲ - FIGŲ SŪRIS

 

Gal namuose jau turėtų sklaidyti cinamonų, gvazdikėlių ar citrusinių vaisių kvapai, o gal kepamo kalėdinio džiovintų vaisių ir riešutų pritvinkusio pyrago aromatai, tačiau aš, matydama, jog mano tinklaraštyje pirmaujančias pozicijas užima obuolių sūriai, prapjoviau šių metų improvizaciją - obuolių - figų sūrį ir noriu pasidalinti jo receptu. Ne paslaptis, kad obuolių sūrius galima virti tol, kol rūsiuose ir sandėliukuose, o gal turguje galima rasti tam tinkamų obuolių, nors sūriams geriausi mažiau subrendę vaisiai.  Gal kas verdate obuolių sūrį, tad labai rekomenduoju įmaišyti džiovintų figų, su kuriomis sūris gavosi labai gardus!
Dar viena maža paslaptis iš patirties - ne parą, o būtent dvi pjaustyti obuoliai laikyti su cukrumi suverda greičiau ir dalis lieka nesukritę. Be jokio vargo išverda taip vadinamas "marmurinis" sūris...



Reikia:
4 kg antaninių obuolių
700 g cukraus
400 g pusiau džiovintų figų (itin minkštų, tokių kartais randu p/c "Rimi", tačiau tikrai tiks ir kitokios, tik svarbu, kad būtų minkštesnės)
1 didelio gerai nušveisto apelsino plonai nutarkuotos geltonosios žievelės dalies

Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite skiltelėmis. Užpilkite cukrumi, gerai pakratykite ir palikite dviems paroms kur nors vėsesnėje vietoje.
Praėjus laikui, obuolius gerai nusunkite, kuo kruopščiau nupilkite susidariusį sirupą ir jį užvirkite. Virkite ant vidutinės kaitros, kol didžioji dalis nugaruos ir liks maždaug trečdalis. Suberkite obuolius ir nuolat maišydami mediniu šaukštu, virkite, kol obuolienė ims tirštėti. Virimo pabaigoje sudėkite pasmulkintas figas (joms būtinai nupjaustykite kotelius), suberkite apelsino žievelę ir virkite, kol obuolienę perbraukus per puodo vidurį, verdama masė nebesubėgs.
Sukrėskite į sviestiniu popieriumi išklotus dubenėlius ar formeles, paspauskite, išlyginkite ir palikite atvėsti ir sustingti, maždaug parai. Sustingusius sūriukus išimkite, nulupkite popierių ir džiovinkite orkaitėje ar laikykite suvyniotus ant radiatorių, prie židinio ir pan.



Manieji sūriukai ilsėjosi tai prie židinio, tai ant radiatorių. Dar reiktų padžiovinti, nes truputėlį lipnūs iš išorės, tačiau labai gardūs! 
Figos visiškai suvirė, sūriai liko išmarginti sėklytėmis. Jei norite jausti figų gabalėlius, berkite jas visiškai prieš sūriams suverdant, kad nespėtų suvirti.
Ir dar vienas patarimas dėl apelsino žievelės. Aš jos nenutarkuoju, o bulvių skustuku plonai nuskutu, stengdamasi užgriebti tik geltonąją dalį. Tas juosteles supjaustau plonyčiais šiaudeliais ir tokius sumetu baigiant virti sūrį. Tuomet žievelės taip nesuverda ir labiau jaučiamas jų skonis, kuris tikrai labai tinka sūrių gardinimui...

Daugiau apie obuolių sūrių virimo subtilybes skaitykite čia.
O apie obuolių - kriaušių sūrį čia. Ten rasite mano improvizacijas į verdamą sūrį įmaišyti truputėlį šokolado :)



2014 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

SVARAINIŲ ZEFYRAI


Nežinau, ar dar kur nors šaltojoj galima rasti paslėptų svarainių, ar visi jau supjaustyti ir pagaminti sirupai bei išdžiovintos skiltelės kramsnojimui. Sprendžiant iš to, kad turguje dar jų galima užtikti, laikosi jie puikiai. Ruduo buvo ilgas ir gražus, tad aš savuosius leidau patūnoti ant krūmo ilgiau, nei įprastai ir vos spėjau suskinti iki nors ir nedidelių šalnų. Vienintelis krūmas, kad ir gausiai apgenėtas pavasarį, šiemet vaisiais mane apdovanojo gausiau nei įprastai. Maniau priskinsiu kaip visuomet, gerą dubenį, o pririnkau visą krepšį...



Ką jūs veikiate su svarainiais, ypač jei turite daugiau nei vieną krūmelį? Vaisių rūgštybė neišpasakyta, tačiau man labai patinka neprilygstamas jų aromatas. Krepšys, pilnas svarainių, namie ilgokai pūpsėjo ne tik dėl grožio, bet ir dėl dieviško kvapo, apyžaliai vaisiai spėjo pilnai sunokti. Žinoma, gardžiausias ir tikriausiai, greičiausiai pagaminamas dalykas, daug nekvaršinant galvos, yra svarainių sirupas, pjaustytus obuoliukus sluoksniuojant su cukrumi ir paskui džiovinant dieviškai gardžias cukruotas skiltelės. Sirupu man patinka gardinti ne vien arbatą, šlakelį pilu net į kavą ir gardinu šviežių kopūstų salotas...
Kadangi ruduo pasirodė dosnus, dalį svarainių palikau kvapniam džemui ir svarainių zefyrams. Žinodama, kad šie vaisiai itin gausūs pektino, jau seniai norėjau pabandyti. Džemas ypač gardus su sūriais ir manau, turėtų tikti gardžių pyragų ar tortų pertepimui, kai reikia rūgštelės. Šaukštais nekabinamas, ta svarainių rūgštelė vis vien ima viršų, kad ir kiek cukraus bebertum, bet vat zefyrams ši rūgštelė kaip tik. Tikras skanėstas!



Svarainių džemui reikia:

1 kg svarainių
1 puodelis (250 ml) obuolių sulčių
cukraus tiek, kiek gausis tyrės

Svarainiams išpjaukite sėklalizdžius ir sutarkuokite burokine trintuve. Užpilkite obuolių sultimis ir virkite, kol suminkštės ir sukris, apie 10 - 15 min.

Sutrinkite elektrine trintuve, pertrinkite per sietą ir pamatuokite gautos tyrės kiekį. Supilkite į storadugnį puodą, įberkite cukraus (tiek, kie gavote tyrės, pvz., 300 ml tyrės reikia 300 g cukraus) ir nuolat maišydami virkite ant vidutinės kaitros, kol sutirštės (apie 30 - 45 min.). Sukrėskite į sterilius indelius ir uždarykite.

Iš šio kiekio man gavosi keturi nedidukai (gal po 150 ml) indeliai džemo. 
Kuo ilgiau virsite, tuo standesnis bus jūsų džemas, beveik pjaunamas peiliu ir labai panašus į sūrį :)



Svarainių zefyrams reikia:

125 g svarainių tyrės*
125 g cukraus
1 mažo kiaušinio baltymo
vienos vanilės ankšties

sirupui:
240 g cukraus
80 g vandens
4 g agaro miltelių

Pasiruoškite dvi kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi ir konditerinį maišą su antgaliu.

*Svarainių tyrei maždaug 300 g svarainių, jau išvalytų ir supjaustytų suberkite į puodą, užpilkite 100 ml obuolių sulčių ar vandens ir virkite, kol sukris. Sutrinkite ir pertrinkite per sietą. Pamatuokite reikiamą kiekį ir dar karštą tyrę sumaišykite su cukrumi, kol ištirps. Palikite, kad atvėstų.

Agaro miltelius užpilkite nurodytu kiekiu vandens.

Atvėsusią svarainių tyrę gerai išmaišykite su vienos vanilės ankšties minkštimu. Elektriniu plakikliu pradėkite plakti kiaušinio baltymą. Šiam pradėjus standėti, po šaukštą sudėkite svarainių tyrę. Plakite, kol masė pabals ir ims tirštėti. Sukrėskite į kelis kart didesnį dubenį, nes plakant su sirupu, masės tūris kelis kart padidės.

Išvirkite sirupą, agarą su vandeniu statykite ant viryklės, suberkite visą cukraus kiekį ir užvirkite. Virkite ant nedidelės kaitros (verdama masė turi kunkuliuoti burbulais, tačiau nesvilti prie dugno)  nuolat maišant apie 5 - 8 minutes, kol sirupas, pasėmus jį šaukštu ir nupylus lašelį, ims tįsti siūlais. Jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą. Nukelkite akimirkai nuo kaitros.

Vėl pradėkite plakti svarainių - baltymo masę ir nenustodami plakti, labai plona srovele pamažu pilkite karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite, masė turi gautis puri ir standi. 

Išplaktą masę dalimis sudėkite į konditerinį maišą ir ant skardų spauskite nedidukus zefyriukus. Palikite stingti kambario temperatūroje vienai, o geriausiai - dviems paroms.
Sustingusius suklijuokite po du (zefyrų dugneliai lieka lipnūs ir lengvai susiklijuoja) ir apiberkite miltiniu cukrumi.



Zefyrų galite nespausti konditeriniu maišu. Išplaktą masę galite sukrėsti į gilesnę skardą nelabai storu sluoksniu, išlyginti paviršių ir palikti stingti. Sustingusią supjaustykite kvadratėliais ir apibarstykite miltiniu cukrumi.



Šaltinis, kaip ir anksčiau gamintų, iš obuolių ir agrastųChadeyka. Ten rasite ir iliustracijas pažingsniui.

2014 m. spalio 22 d., trečiadienis

MINIATIŪRINIAI MOLIŪGŲ KEKSIUKAI



Puikūs keksiukai mažyliai, ne tik minkšti ir gardūs, bet ir labai žavūs! Maniau, kad dailiai jų iškrapštyti iš minkštų silikoninių formelių nepavyks, tačiau didelių įgūdžių tam tikrai neprireikė :)


Man patinka netradicinės formos pyragų ir keksiukų formos ir šiaip įvairūs konditeriniai niekalai, jei tenka kur nors važiuoti, visuomet užeinu į konditerijos reikmenų parduotuvę ir ieškau ko nors įdomaus ir neįprasto. Galėčiau neišeiti iš tokių parduotuvių valandų valandas! Kavos pupelės formelių net važiuoti niekur nereikėjo, atradau netyčiom, visai kitais reikalais naršydama interneto platybėse...


Keksiukų tešlai minkštumo suteikia moliūgų tyrė. Moliūgų pyragams, kad pavyktų be priekaištų, rekomenduoju naudoti kvapųjį moliūgą, angliškai geriau žinomą pavadinimu "winter squash". Šios rūšies moliūgų oda storesnė, o minkštimas ryškiai oranžinis, kietesnis ir mažiau vandeningas nei įprasto moliūgo, kurį dažnai iškepus ir sutrynus būtina nuvarvinti, antraip tešla gausis per skysta, o pyragas pakankamai neiškils.
Vietoj kokosų pieno galite naudoti tirštą jogurtą arba grietinę, tačiau labai rekomenduoju kvapnų bei gardų graikinių riešutų aliejų, jis suteikia kepiniams riešutų skonio ir aromato...


Reikia
125 ml moliūgų tyrės*
30 ml graikinių riešutų aliejaus (ar kitokio augalinio aliejaus)
90 g rudojo cukraus
1 kiaušinio
100 ml tiršto kokosų pieno
200 g miltų
1 arb. š. vanilių esencijos arba cukraus su natūralia vanile
1 arb. š. kepimo miltelių
malto cinamono pagal skonį
cukraus pudros ir nesaldintų kakavos miltelių apibarstymui

Moliūgų tyrei moliūgą nulupkite, išpjaukite sėklas ir supjaustę nedideliais gabalais, sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Apšlakstykite aliejumi ir kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 15 - 20 min., kol suminkštės. Atvėsinkite ir sutrinkite iki tyrės.

Kiaušinį išplakite su aliejumi ir cukrumi. Sudėkite moliūgo tyrę, supilkite kokosų pieną ir gerai išplakite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi (jei naudojate esenciją, supilkite ją plakdami tešlą) ir cinamonu. Švelniais judesiais įmaišykite į tešlą.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Keksiukų formeles išklokite popierinėmis formelėmis ir kiekvieną dėkite tešlos (2/3 tūrio). Kepkite apie 20 min. (jei naudosite mažesnes formeles, kepti prireiks trumpiau, apie 10 - 12 min.).
Išimkite iš formelių, atvėsinkite ir apibarstykite miltinio cukraus ir nesaldintos kakavos mišiniu.






Adaptuota pagal ankstesnį receptą  Garuose virti moliūgų keksiukai

2014 m. spalio 14 d., antradienis

ŠERMUKŠNINĖ SALDŽIOJI


"Gerai pašalusias šermukšnių uogas iškepti krosnyje, saugant, kad nepridegtų. Paskui supilti saujomis į bonką ir vis perpilti cukrumi.Kilogramui uogų įspausti po vieną citriną. Užpildžius tris ketvirtadalius bonkos talpos uogomis su cukrum iki pilno užpilti paprasta degtine. Laikyti šiltoj vietoj porą mėnesių ar ilgiau, kol cukrus visai ištirps. Antpilą nupilti, uogas pertrinti, nusunkti, perfiltruoti ir sumaišyti su nupilta degtine. Gerai užkimštą laikyti sausame sandėliuky." N. Marcinkevičienė "Metai už stalo", Baltos lankos, 2009 m.


Pabandžiau, tik uogų nekepiau. Tiesiog, pašaldytos šaldiklyje, jos tampa minkštos, tad atitirpinau, patraiškiau, o toliau viskas, kaip aprašyta knygoje, tik su  gardžiomis improvizacijomis. Tikras lietuviškas netradicinis šildantis gardumynas! Jei manote taip, kaip mano vyras, jog vien pagalvojus apie šermukšnių uogas, traukia gomurį, klystate. Obuolių - šermukšnių džemas su čili pipiriukais, puikus skanumynas ne tik prie varškės sūrio, bet ir prie paukštienos, o ypač keptos kalakutienos. Pernai užraugiau šiek tiek šermukšnių vyno. Pabandymui. Gavosi toks delikatus, lengvai sutraukiantis, įdomaus skonio ir aromatingas :) Jei paukščiai nenulesė visų uogų, rekomenduoju!

Reikia:

0,5 l degtinės
7 - 10 valg. š. rudojo cukranendrių cukraus
apytikriai 5 gražių kekių šermukšnių (šaldytų)
5 - 6 karčiųjų migdolų
3 - 4 svarainių

Uogas atitirpinkite, patraiškykite ir sudėkite į butelį. Suberkite cukrų, skiltelėmis supjaustytus išvalytus svarainius, karčiuosius migdolus ir užpilkite degtine. Palikite šiltoje vietoje mėnesiui ar dviem, vis pakratykite. Praėjus laikui, nukoškite, uogas gerai nuspauskite ir supilkite į gėrimą. Palikite, kad nusistovėtų, o tuomet dar kartą perfiltruokite (jei norite, kad gėrimas būtų skaidrus). Laikykite gerai užkimštą ir skanaukite!

Aš savąjį gėrimą perfiltravau per popierinį kavos filtrą, kad būtų skaidrus. Tokį skaniau ragauti ir kitus vaišinti :)




2014 m. spalio 9 d., ketvirtadienis

PAPRASTAS, BET LABAI NEPRASTAS OBUOLIŲ PYRAGAS


Pasigirsiu, per trumpas atostogas padariau gerą darbą - Kretingos žiemos sodui padovanojau didžiąją dalį savo kaktusų kolekcijos. Suskaičiavome apie 40 vazonėlių. Viskas šiame gyvenime turi pradžią ir pabaigą. Net nebūčiau pagalvojusi, kad suteiksiu tiek džiaugsmo, pelnysiu gerų žodžių vietinėje spaudoje ir net atskiros vietos su vardine lentute žiemos sode. Tad jei lankysitės Kretingoje, užsukite, dabar mano kaktusynas viešas :)
Žinoma, kad keletą vazonėlių pasilikau, palangės neliko plikai tuščios. Ant palangių liko puikuotis kaktusai veteranai, sukeliantys tam tikrų sentimentų arba tie, kurie atsiradus daugiau vietos, tikrai dar džiugins nuostabiais žiedais ne tik mane, bet ir mano tinklaraštį...

Spėjau pasidžiaugti ir šviežių obuolių "malonumais". Priviriau visą tuziną "pamandrintų" obuolių sūrių ir užraugiau kvapnaus naminio vyno. Be jo jau mūsų žiemos neįsivaizduojamos. Vis nenustoju improvizuoti ir atrandu kažką naujo :)
Tokį paprastą ir tikrai neprastą obuolių pyragą kepiau jau keliskart. Minkštas, purus ir sultingas, su nuostabia traškia rudojo cukraus plutele. Tikras rudens gardumynas!

Reikia
100 g sviesto (kambario temperatūros)
100 g kokosų aliejaus (arba vynuogių kauliukų aliejaus)
100 g cukraus
2 kiaušinių
125 ml tiršto natūralaus graikiško arba turkiško jogurto*
150 g miltų
žiupsnio druskos
1 arb. š. vanilės esencijos (arba cukraus su natūralia vanile)
1 arb. š. kepimo miltelių
1 citrinos žievelės (tik plonai nutarkuotos geltonosios dalies)
2 - 3 saldžiarūgščių obuolių
apie 70 g rudojo cukraus viršui

* graikiško ar turkiško stiliaus jogurto būna pirkti didžiuosiuose prekybos centruose. Tai iš tikrųjų tiršti, sakyčiau, kieti jogurtai, pyragus paverčiantys itin puriais ir minkštais. Tokį pakeisti rekomenduočiau tik riebia grietine.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklas ir supjaustykite skiltelėmis. Kad neruduotų, apšlakstykite citrinų sultimis.
Minkštą sviestą kartu su kokosų aliejumi ištrinkite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami. Įmaišykite jogurtą.
Miltus sumaišykite su druska, kepimo milteliais, cinamonu ir citrinos žievele. Švelniais judesiais miltų mišinį įmaišykite į tešlą. Sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą (manoji apvali, 25 cm skersmens) ir išlyginkite. Ant viršaus sudėliokite kaip įmanoma daugiau obuolių skiltelių, jas šiek tiek įspaudžiant į tešlą. Paviršių gausiai pabarstykite ruduoju cukrumi ir pašaukite kepti. Kepkite apie 30 - 40 min. arba kol į vidurį įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas, o viršuje susidarys ruda cukraus plutelė. Patiekite šiltą, su ledais arba šaltą, su pusrytine kava. Skanaus!

Tokį pyragą išbandžiau su rudeninių vaisių asorti. Į tešlą ratu susmaigsčiau vieno obuolio, kriaušės, keletos slyvų skilteles, o viduriuką papuošiau šviežių figų skiltelėmis. Apibarsčiau cukrumi ir į orkaitę... Nuostabiai sultingas ir gardus rudeninis desertas, rekomenduoju!

Adaptuota pagal Kitchen Heals Soul


Paskutiniai šių metų žiedai...



2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

KUKURŪZŲ ŠILAUOGIŲ SALOTOS


Neįtikėtinai šiltas ruduo pratęsė šilauogių derlių, tad džiugu, kad dar galiu pasidalinti šios vasaros pabaigos atradimu, puikiomis šilauogių - kukurūzų salotomis. Derinys labai netikėtas, bet tikrai puikus! Vos tris minutes virta kukurūzų burbuolė, sauja uogų, raudonasis svogūnas, egzotiškasis kuminas, čili paprikėlės, žalioji citrina, medus ir alyvuogių aliejus - tiek tereiks gardžiausioms salotoms, kuriomis aš mėgaujuosi nuo pat to meto, kai turguje pasirodė kukurūzai.
Jei nemėgstate kumino ar nedraugaujate su aštriaisiais pipirais ar kalendromis, tai jų ir nedėkite...


Reikia
250 g šviežių šilauogių
1 nedidelio šviežio agurko
2 kukurūzų burbuolių (pieninės brandos, saldžių)
1 mažo raudonojo svogūno
aštrios mažos čili paprikos
žiupsnis malto kumino
1/2 šaukšto skysto medaus (ypač gardu su grikių medumi)
1 - 2 šaukštų laimo (žaliųjų citrinų) sulčių
ypač tyro alyvuogių aliejaus
druskos pagal skonį
kapotų šviežių kalendrų ar petražolių

Pirmiausiai išvirkite kukurūzus. Burbuolėms nulupkite lapus ir visus plaušus, nupjaukite galus ir dėkite į verdantį, šiek tiek cukrumi pagardintą vandenį. Virkite ne ilgiau nei tris minutes. Išgriebkite ir atvėsinkite. Nuo atvėsusių burbuolių aštriu peiliu nupjaukite kukurūzus.
Į dubenį berkite šilauoges, smulkiai sukapotą svogūną, plonais griežinėliais supjaustytą nuluptą agurką, sukapotą čili, jei naudojate ir kukurūzus. Pagal skonį pagardinkite maltu kuminu, druska, užpilkite žaliųjų citrinų sulčių, medaus ir išmaišykite. Paragaukite, jei nieko nebetrūksta, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite žalumynais ir patiekite! Šios salotos puikiai dera prie paukštienos patiekalų ar tiesiog, su balta skrudinta duona, kaip lengvas ir sveikas užkandis...


Idėja iš Better Homes and Gardens

2014 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

SLYVŲ PASTILĖS


Atostogauju, tačiau prisėsti prie tinklaraščio vis vien neturiu kada. Džiaugiuosi puikiomis vasariško rudens dienomis. Minu dviračiu prie jūros, šiomis dienomis ypač gražūs saulėlydžiai. Nuostabūs Žemaitijos miškai šiemet padovanojo visą glėbį baravykų ir raudonviršių, o gaivus Platelių ežero vanduo puikių akimirkų... 
Namai kvepia aviečių džemu ir obuolių bei slyvų pyragais. Savaitgalį ketinu obuoliauti, raugsiu naminio vyno ir virsiu obuolių sūrius. Dar labai noriu aplankyti mieluosius krikštatėvius, nuvažiuoti į Druskininkus, pasidalinti su jumis šermukšnių ir šeivamedžiais kvepiančio obuolių vyno receptais, gal net paskutinį kartą išsimaudyti jūroje...


O šį kart pasakosiu apie slyvų gardumynus, kuriuos gaminau dvejopai - tik iš slyvų bei slyvas maišydama su persikais. Iš esmės tai slyvų ar slyvų - persikų sūris, tik plonu sluoksniu paskleistas kepimo skardoje, o sustingęs supjaustytas, padžiovintas ir pavoliotas cukruje. Lyg marmeladiniai saldainiai, kuriuos galima sudėti į didžiulį indą ir skanauti visą žiemą. O gal pakuoti kaip skanią Kalėdinę dovaną...


Reikia:
2,5 kg vengrinių slyvų (svoris su kauliukais)
cukraus (1 kg keptos slyvų masės reikia 0,5 kg cukraus)
Pagardinimui pagal skonį - vanilių esencijos, cinamono, kakavos pupelių drožlių, cukruotų apelsino žievelių ar cukruoto imbiero, rinkitės, kas patinka ar ko randate.

Slyvoms išimkite kauliukus ir susmulkinkite. Suberkite į storadugnį puodą, kuris atsparus orkaitės karščiui ir pašaukite į 200 laipsnių kaitros orkaitę. Kepkite, kol slyvos sukris (vis praverkite orkaitės dureles ir mediniu šaukštu pamaišykite).
Gautą masę gerai nukoškite ir pamatuokite, kiek gavote svorio (kad žinotumėt, kiek dėti cukraus), o gautą skystimą supilkite į kitą puodą ir dabar jau statykite ant viryklės. Virkite ant vidutinės kaitros vis pamaišant, kol liks pusė tūrio. Suberkite reikiamą kiekį cukraus, sudėkite slyvų košę ir virkite, kol sutirštės ir per puodo dugną perbraukus mediniu šaukštu, likęs pėdsakas nesubėgs. Virimo pabaigoje įpilkite vanilės esencijos, įberkite cinamono ar kitų norimų pagardų - prieskonių.
Išvirtą masę sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kad būtų ne daugiau kaip 2 - 3 cm storio sluoksnis, paviršių išlyginkite ir palikite, kad atvėstų. Atvėsusią ir sustingusią slyvų plokštę išimkite iš skardos, nulupkite popierių ir džiovinkite šiltoje, sausoje vietoje (orkaitėje, saulėkaitoje ar ant pečiaus :). Padžiovintą supjaustykite kvadratėliais, pavoliokite cukruje ir dar palikite atvirai, kad padžiūtų, o tuomet jau sudėkite į indą ir skanaukite!


Slyvų - persikų pastilėms naudokite 1,5 vengrinių slyvų ir 1 kg persikų (vaisių svoris su kauliukais). Persikams išimkite kauliukus, nulupkite ir susmulkinkite bei sudėkite kartu su slyvomis. Toliau darykite, kaip nurodyta recepte.

Gražaus rudens!


2014 m. rugpjūčio 6 d., trečiadienis

ABRIKOSŲ DŽEMAS


Abrikosų džemas man gardžiausias su pačiais įvairiausiais sūriais. Dar naudoju pyragams pertepti ar gardinti. Kartais valgau vieną, su arbata, kai norisi kažko skanaus arba maišau su labai mažu kiekiu aitrios adžikos ir valgau prie paukštienos ar su lietuvišku varškės sūriu. Tai džemas, kurio niekuomet netepu ant baltos duonos ar skrebučio, man jis nedera net su blynais, visuomet norisi kažkaip kitaip.

Šiemet prie puodų nestovėjau ir šio džemo neviriau, nes kai šitaip karšta, kaip ir daugeliui, tikriausiai, gaminti nesinori nieko. Abrikosų džemą viriau praeitą vasarą, receptas taip ir liko juodraštyje.
Džemas su cinkeliu, mat vietoj vandens pyliau šlakelį balto ir kvapnaus vokiško Riesling vyno. Prieš sukrėsdama į stiklainius, įmečiau keletą sutraiškytų abrikosų kauliukų, taip kaip rekomendavo recepto autorius, dėl aromato ir skonio...



Reikia (3 - 4 pusės litro stiklainiukams):
1 kg šviežių abrikosų
60 ml vandens (arba balto Riesling vyno)
600 g cukraus
1 arb. š. citrinų sulčių
Abrikosus perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus (jei dėsite į stiklainius, keletą jų sutraiškykite ir pasilikite) ir sudėkite į storadugnį puodą.
Supilkite vandenį arba vyną ir užvirkite. Vis pamaišydami virkite kol šiek tiek suminkštės, bet išliks tvirti.
Mažą lėkštutę įdėkite į šaldiklį (džemo testavimui).
Į puodą su abrikosais supilkite cukrų ir virkite ant vidutinės kaitros atvirame puode nenustojant maišyti, kol sutirštės, o verdamos masės tūris šiek tiek sumažės. Stebėkite, kad nesviltų prie dugno.
Kai džemas atrodys pakankamai tirštas, patikrinkite, ar išvirė, nedidelį kiekį įdėkite į atšaldytą lėkštę ir vėl padėkite į šaldiklį. Po poros minučių pažiūrėkite, jei džemo kauburėlis nepraras formos ir liks standus, toks lyg susiraukšlėjęs, džemas išvirė, jei ne, dar šiek tiek pavirkite ir testą vėl pakartokite.
Džemui išvirus, įmaišykite citrinų sultis ir sukrėtę į sterilius stiklainius (jei norite, įmeskite po vieną - du traiškytus kauliukus), sandariai užsukite. Apverskite dugnais į viršų ir palikite, kol atvės. Laikosi puikiai.


Šaltiniai:
David Lebovitz ir Simply Recipes

2014 m. liepos 22 d., antradienis

JUODŲJŲ RYŽIŲ SALOTOS SU TREŠNĖMIS


Šioms gaivioms ir be galo gardžioms salotoms tinka ir vyšnios, tačiau saldžios, sultingos ir didžiulės trešnės su vitaminų ir ląstelienos kupinais juodaisiais ryžiais, kurie išvirę pasidaro purpuriniai, dera nuostabiai. Tiesa, vietoj salotų, jei turite, naudokite kale, lapinius kopūstus, prieš dedant į salotas, šiek tiek juos pamasažavę rankomis su šlakeliu aliejaus ir žiupsniu druskos. Man nepavyksta jų užauginti, vis sukramto kokie nors daržo gyventojai. Salotų masažuoti nereikia. Vietoj fetos sūrio naudojau sūryme, o po to moliūgų aliejuje marinuotą lietuvišką varškės sūrį. Šios vasaros atradimas!

Reikia
50 g juodųjų ryžių
puodelio didelių trešnių
saujos jaunų salotų (arba kale lapų)
pusės mažo raudonojo svogūno
keletos mėtų lapelių
nedidelio žiupsnio šviežių petražolių
1 - 2 valg. š. raudonojo vyno acto
1 - 2 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
druskos ir traiškytų pipirų pagal skonį
gabalėlio fetos (arba sūryme, o po to aliejuje marinuoto varškės sūrio)

Trešnėms išimkite kauliukus.
Ryžius išvirkite šiek tiek pasūdytame vandenyje (santykiu 1:4), virkite vis paragaudami, ryžiai neturi sukristi ar sulipti, bet turėtų išlikti traškūs. Perliekite šaltu vandeniu ir gerai nusunkite.
Į lėkštę sudėkite salotų lapelius, ant jų suberkite ryžius, o ant šių - trešnes. Užbarstykite smulkiai kapoto svogūno, smulkintų mėtų ir petražolių, apšlakstykite actu, pagardinkite druska ir pipirais. Galiausiai, pabarstykite smulkintu sūriu ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Švelniai permaišykite ir skanaukite!

Idėja iš "Feasting at Home"








2014 m. liepos 16 d., trečiadienis

ŠOKOLADINIAI KEKSIUKAI SU VARŠKĖS KREMO ĮDARU


Puikūs, minkštučiai ir labai gardūs šokoladiniai keksiukai su nepasakomai švelniu varškės - grietinėlės kremo įdaru.
Kažkada nusipirkau tokį mažą daikčiuką - plastikinį gremžtuką keksiukų viduriukams išimti, net nustebau, kad būna tokių primityvių reikmenų, bet geras daiktas!


Tokio neturint, galima panaudoti sausainių formelę aukštesniais kraštais ar nedidelę plonesnio stiklo taurelę, tai visiškai nereikšminga smulkmena, tačiau keksiukai su įdaru kur kas gardesni nei paprasti... Ir kaip nesugebėjau prisiruošti tokių pabandyti!


Reikia (12 keksiukų):
150 g minkšto sviesto
150 g cukraus
3 kiaušinių
200 g juodojo šokolado
1 kupino valgomojo šaukšto riebios grietinės
120 g miltų

įdarui:
200 ml plakamosios grietinėlės
150 g varškės
1 šaukštelio vanilės ekstrakto arba cukraus su natūralia vanile
2  valg. š. miltinio cukraus (pagal skonį)

uogų ir mėtų lapelių papuošimui
miltinio cukraus pabarstymui


Šokoladą ištirpinkite vandens garų vonelėje ir palikite, kad šiek tiek atvėstų.
Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Keksiukų kepimo formą išklokite popierinėmis formelėmis.
Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių.
Tešlai minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi ir tryniais iki purumo. Sudėkite grietinę, supilkite lydytą šokoladą ir vėl gerai išmaišykite.
Baltymus išplakite iki standžių putų.
Į tešlą įmaišykite miltus. Galiausiai, švelniais judesiais įmaišykite plaktus baltymus.
Tešlą iš kart sukrėskite į popierinėmis formelėmis išklotą kepimo formą (pripildant 2/3 tūrio) ir pašaukite kepti. Kepkite apie 20 - 25 minutes, kol dailiai pakils. Išimkite iš orkaitės ir atvėsinkite.
Įdarui grietinėlę išplakite su miltiniu cukrumi ir vanilės ekstraktu. Švelniai įmaišykite varškę ir sudėkite į konditerinį maišą didesniu antgaliu.
Atvėsusių keksiukų viduriukuose atsargiai išpjaukite nedidelę ertmę (o jei turite, pasinaudokite specialiu gremžtuku ar paprasčiausia taurele) ir pripildykite įdaro, šiek tiek jo užpurkšdami ir ant viršaus. Papuoškite uogomis, mėtų lapais ir pabarstykite miltiniu cukrumi...




2014 m. liepos 10 d., ketvirtadienis

AVIEČIŲ ŠERBETAS


Vakar vakare, kol aš gaminau ledus, vyresnysis sūnus studijavo D. Lebovitz knygą "The Perfect Scoop". Jam buvo naujiena, kiek daug yra ledų rūšių. Pasirodė, kad lietuviškai teturim vos keletą apibūdinimų - ledai (t.y., grietininiai arba pieniški) ir vaisiniai ledai arba šerbetai, kuriais vadiname beveik bet kokius gaivesnius, taip vadinamus vandeninius ledus, o ypač tą pusiau skystą, saldžią ryškių spalvų pliurę, primenančią šlapią sniegą ir geriamą per storą šiaudelį. Vakar studentas sužinojo, jog šerbetai, sorbetai arba granitos - gaivių ir lengvų vaisinių ledų rūšys. Šerbetai - tai ledai iš vaisių ar uogų su pienu ar pasukomis,  sorbetai - vaisiniai ledai, vien tik iš vaisių ar uogų, o granitos - sicilietiški ledai, paprasčiausiai sušaldyta vaisių, sulčių ar kitokio saldaus skysčio rupi kristalinė keletą kartų supurenta - išmaišyta masė. Dar egzistuoja kreminiai ledai, pagaminti iš grietinėlės, pieno ir kiaušinių trynių, tiesiog ledai, gaminami iš pieno, grietinėlės ar grietinės, bet be kiaušinių ir šaldytas jogurtas, su uogomis, vaisiais ar kitais priedais. Tokia tad buvo skanių atradimų akimirka...

Kai taip karšta, tikrai, norisi gaivesnių ledų, ypač vaisinių. Aviečių šerbetas geras tuo, kad pagamintas iš pirmųjų aviečių, yra natūraliai ryškios spalvos, lengvas ir gaivinantis, aromatingas ir sodraus skonio, labai gardus be jokių papildomų priemaišų ir greit pagaminamas, nors šaldyti vis vien tenka per naktį....


Reikia (apytikriai 1 litrui ledų)
450 g šviežių aviečių
500 ml riebaus pieno
200 g cukraus
1 1/2 arb. š. šviežiai spaustų citrinos sulčių

Uogas kartu su cukrumi suberkite į elektrinį trintuvą ir gerai sutrinkite iki tyrės. Supilkite pieną ir dar paplakite. Iškoškite, kad neliktų sėklyčių, supilkite citrinos sultis ir supylę į ledų mašiną, išsukite. Sukrėskite į indelius ir atšaldykite šaldiklyje.
Toks lengvas skanėstas labai gaivina šiomis karščiu alsuojančiomis dienomis, taip pat nuostabiai dera su riebesniais, pvz., vaniliniais kreminiais ledais...

Šaltinis D. Lebovitz "The Perfect Scoop"

2014 m. liepos 9 d., trečiadienis

ANAKARDŽIŲ RIEŠUTŲ UŽTEPAS SU KRAPAIS


Kai net ir nedidelėj lysvėj krapai ima bujoti lyg išprotėję, vis galvoju, ką tokio gardaus ir įdomesnio su jais nuveikti, kol neperaugo. Įvairiausi žalumynų pesto - vienas būdų tai padaryti. Šį kart labai magėjo pabandyti su anakardžių riešutais. Iš šių riešutų veganai ir vegetarai gamina pieną, sviestą, grietinę, varškę, įvairiausius užtepus ir naudoja kaip pagrindą pyragams. Keletą valandų pamirkyti ir sutrinti į pastą, šie naudingų medžiagų pritvinkę riešutai kartu su didelių šūsniu šviežių ir sultingų krapų sukuria švelnios tekstūros gardų  ir gaivų kreminį užtepą, kurio paragavus, norisi spėlioti, iš ko gi čia pagaminta. Pestu tai galbūt ir negalėtų vadintis, nes tai pagardai, kurių pagrindą sudaro žalumynai. O čia pikantiškas riešutų užtepas su krapais, pagardintas česnaku ir tarkuotu Džiugo sūriu. Labai gardus ir netikėtas derinys!



Reikia
100 g anakardžių riešutų
1 česnako skiltelės
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinos sulčių
geras šūsnis šviežių krapų  (jei mėgstate krapus, jų tikrai negailėkite)
2 - 3 valg. š. tarkuoto sūrio Džiugas

Riešutus pamirkykite šaltame vandenyje apie 3 - 4 valandas. Ilgiau nereikia. Nusunkite ir suberkite į elektrinį trintuvą kartu su česnaku, šiek tiek pasmulkintais krapais ir citrinų sultimis. Sutrinkite iki tyrės. Suberkite tarkuotą sūrį ir dar šiek tiek patrinkite. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais pipirais, jei reikia, dar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į indelį ar nedidelį užsukamą stiklainį ir padėkite į šaldytuvą. Po valandėlės skanaukite su baltos duonos skrebučiais, trapučiais, sausučiais, duonos lazdelėmis, šviežiomis morkytėmis ir pan. Skanaus!




Šią vasarą džiaugiuosi dar nebandytomis auginti gėlėmis, skeltažiedžiais. Nuostabūs žiedeliai, savo forma primenantys orchidėjas, dar vadinami "vargšų orchidėjomis" arba "drugeliais". Žydi ilgai ir gali papuošti bet kurių vienmečių kompozicijas... Tikros gražuolės!