GLOGAS arba baltas karštas vynas skandinaviškai

Sugrįžtu. Lyg tyčia, nurimus pajūrio audrai, kuri praėjusį savaitgalį negailestingai nušlavė paplūdimius, medinius suolus ir takus, o siautėjanti jūra pasiglemžė smėlį, išplovė kopas ir pakrantėje paliko krūvą nuolaužų ir pagalių.

Turėčiau pasisveikinti su Naujaisiais, tačiau jau beveik sausio vidurys, bet juk geriems palinkėjimams niekuomet nevėlu.
Norėčiau pasiteisinti, bet ar tikrai privalau?

Tenoriu pasakyti, būkite sveiki ir besišypsantys, tuomet būsite laimingi. Mylėkite Jus supančius žmones ir negailėkite jiems gražių žodžių. Gerbkite aplinkinius net sunkiausiomis akimirkomis. Džiaukitės gyvenimu ir stabdykite akimirkas, kad ir koks sūkurys belaikytų įtraukęs į patį verpeto vidurį...

Sveikinuosi ir keliu glogo taurę! Tai baltasis karštas vynas, populiarus Skandinavijoje, maišytas su natūraliomis obuolių sultimis, riešutais ir kvapniais prieskoniais. Pats tas tokią vėjuotą ir lietingą žiemą!

Reikia:
1 l natūralių obuolių sulčių
2 valg. š. rudojo cukraus
1 švariai nušveisto apelsino plonai nutarkuotos žievelės ir sulčių (aš naudojau 3 mandarinus)
50 g šviežio smulkinto imbiero arba sauja smulkintų cukruotų imbierų
sauja geltonųjų razinų
sauja blanširuotų migdolų
3 cinamono lazdelių
5 žvaigždinių anyžių
apie 15 gvazdikėlių
25 juodųjų pipirų žirnelių
1 butelio balto sauso vyno (rekomenduoju "Riesling")
100 ml baltojo romo (aš šliūkštelėjau brendžio)

Sultis supilkite į puodą, suberkite visus nurodytus pagardus (viską, išskyrus vyną ir romą) ir lėtai užvirkite. Virinkite ant mažos kaitros apie 10 - 15 minučių. Supilkite vyną ir vėl pakaitinkite iki užvirimo, tik šį kartą neužvirinkite. Galiausiai, supilkite romą ar brendį, jei naudosite ir supilstykite į stiklines taures. Patiekite kar, dar garuojantį, su apelsino ar mandarinų riekelėmis. Į sveikatą!

Tam, kad blanširuoti migdolus (nuimti jų odelę), užpilkite juos verdančiu vandeniu ir po minutės nupylę, užpilkite kuo šaltesniu. Migdolų odelę nulupkite pirštais. Aš juos palikau su luobelėmis, man jos visiškai netrukdo, o išbrinkę riešutai tikras skanumynas.
Jei glogo ragautojų nedaug, kiekius mažinkite. Tokį vyną labai tinka skanauti vėjuotą žiemą miške, iš termoso...

Šaltinis Modern Wifestyle

ŠERMUKŠNINĖ SALDŽIOJI

"Gerai pašalusias šermukšnių uogas iškepti krosnyje, saugant, kad nepridegtų. Paskui supilti saujomis į bonką ir vis perpilti cukrumi.Kilogramui uogų įspausti po vieną citriną. Užpildžius tris ketvirtadalius bonkos talpos uogomis su cukrum iki pilno užpilti paprasta degtine. Laikyti šiltoj vietoj porą mėnesių ar ilgiau, kol cukrus visai ištirps. Antpilą nupilti, uogas pertrinti, nusunkti, perfiltruoti ir sumaišyti su nupilta degtine. Gerai užkimštą laikyti sausame sandėliuky." N. Marcinkevičienė "Metai už stalo", Baltos lankos, 2009 m.

Pabandžiau, tik uogų nekepiau. Tiesiog, pašaldytos šaldiklyje, jos tampa minkštos, tad atitirpinau, patraiškiau, o toliau viskas, kaip aprašyta knygoje, tik su  gardžiomis improvizacijomis. Tikras lietuviškas netradicinis šildantis gardumynas! Jei manote taip, kaip mano vyras, jog vien pagalvojus apie šermukšnių uogas, traukia gomurį, klystate. Obuolių - šermukšnių džemas su čili pipiriukais, puikus skanumynas ne tik prie varškės sūrio, bet ir prie paukštienos, o ypač keptos kalakutienos. Pernai užraugiau šiek tiek šermukšnių vyno. Pabandymui. Gavosi toks delikatus, lengvai sutraukiantis, įdomaus skonio ir aromatingas :) Jei paukščiai nenulesė visų uogų, rekomenduoju!

Reikia:

0,5 l degtinės
7 - 10 valg. š. rudojo cukranendrių cukraus
apytikriai 5 gražių kekių šermukšnių (šaldytų)
5 - 6 karčiųjų migdolų
3 - 4 svarainių

Uogas atitirpinkite, patraiškykite ir sudėkite į butelį. Suberkite cukrų, skiltelėmis supjaustytus išvalytus svarainius, karčiuosius migdolus ir užpilkite degtine. Palikite šiltoje vietoje mėnesiui ar dviem, vis pakratykite. Praėjus laikui, nukoškite, uogas gerai nuspauskite ir supilkite į gėrimą. Palikite, kad nusistovėtų, o tuomet dar kartą perfiltruokite (jei norite, kad gėrimas būtų skaidrus). Laikykite gerai užkimštą ir skanaukite!

Aš savąjį gėrimą perfiltravau per popierinį kavos filtrą, kad būtų skaidrus. Tokį skaniau ragauti ir kitus vaišinti :)

ŠALAVIJŲ ŽIEDŲ TRAUKTINĖ

Labai myliu šalavijus, gaiviai kvepiančią žolę, gausiai žydinčią mėlynais žiedeliais. Kiekvieną vasarą gausiai prisidžiovinu šalavijų lapų, o patį krūmą, vešintį pas mane gal kokius ketvirtus ar penktus metus, apdengiu, mat žiemą linkęs apšalti, vis tik šiltų kraštų gyventojas!

Tikriausiai, visi žino, kad šalavijai labai praverčia peršalus, kosint, o ypač užkimus, kas dažniausiai aktualiausia man. Be to, jų visuomet turėtų būti moterų, vyresnių nei keturiasdešimties, namuose :) Šalavijai labai veiksmingai mažina prakaitavimą (ypač naktinį), stimuliuoja nervų sistemą ir atmintį, reguliuoja hormonų pusiausvyrą...
Žolininkas A. Vasiliauskas iš šalavijų žiedų, degtinės ir vandens pataria pasigaminti antpilo ir vartoti amžiui prailginti bei nervams gerinti :)

Karštą vasarą nepernešantiems karščių (tokiems kaip aš) siūloma ant šalavijų žiedų užpilti balto ar raudono vyno, mat toks gėrimas, geriant po keletą gurkšnelių, stimuliuoja kraujotaką :)
Aš vandens į trauktinę nepyliau, bet įbėriau papildomai rudojo cukraus. Žinokit, gavosi puikaus skonio trauktinė, į kurią dar įmaišius čiobrelių ir šiek tiek mėtų, būtų visiškai panašu į vokiškąjį Jagermeister. Gal gyvenimas ir nepailgės, bet nuotaika, tokio paskanavus, tai tikrai :)

Beje, žydint šalavijams visuomet plikau šalavijų žiedų arbatos. Nupešioju mėlynus žiedelius ir sumetu į puodelį, užpilu vandeniu ir po keletos minučių geriu kvapnią ir gardžią neįtikėtinos spalvos arbatą! 

Trauktinei reikia:
250 ml degtinės
šalavijų žiedų (tik mėlynų žiedlapių, be taurėlapių) tiek, kad degtinė juos apsemtų
2 - 3 valg. š. Demerara cukraus

Šalavijų žiedlapius suberkite į butelį, užpilkite degtine, suberkite cukrų ir gerai pakratykite. Palikite kur nors ant saulėtos palangės 7 - 10 dienų. Nukoškite ir ragaukite...

ŠEIVAMEDŽIO UOGŲ SIRUPAS

Ruduo lėtai, bet užtikrintai užsiima sau priklausančią vietą. Kartu atsinešdamas pirmuosius kosulius, čiaudulius ir galvos svaigulius. Ir tuojau pat priverčia pasirūpinti savimi - į šaldiklį įsimesti vieną kitą šermukšnių kekę, pasidžiovinti pusmaišį miškinių erškėčių ar šeivamedžio vaisių, išsivirti gardaus šeivamedžio uogų sirupo.

Jei išskrendantys paukščiai savimi nepasirūpino pirmiau, kviečiu suskubti. Skanus, nežinau, ar čia tik man vienai, vyšnių skonį primenantis tamsus ir sodrus sirupas gali praversti tuomet, kai antpuolį pradės virusai ir kiti panašūs nelabieji. Mat, šeivamedžio vaisiai, kaip ir kvapnūs žiedynai pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, priešuždegiminiu poveikiu ir gali pagelbėti mums ir mūsų vaikams peršalus, sergant gripu, bronchitu ar laringitu. O jei dar kaitindami pagardinsite šlakeliu svarainių sirupo - bus kvapnesnis, dar labiau pastiprins ir suteiks jėgų...

Reikia:
1,5 kg uogų (svoris be šakelių)
1 puodelio (250 ml) verdančio vandens
cukraus (tiek, kiek gausis sulčių, o man gavosi 1,3 l, tad ir cukraus reikėjo 1,3 kg)
1 žvaigždinio anyžiaus (jei patinka, o jei ne, keiskite gvazdikėliais, natūralios vanilės ekstraktu, vyšnių ar juodųjų serbentų lapais)

Uogas reikia kruopščiai nuskabyti nuo šakelių ir perrinkti (išrenkant pagedusias ir neprisirpusias. Šeivamedžiai sirpsta nevienodai, vieni krūmai gali būti apkibę visiškai juodomis uogelėmis, o kiti dar pusiau žaliomis. Rinkitės kuo labiau prisirpusias, tokios lengvai skabysis, tiesiog pačios birs nuo šakelių ir bus skanesnės).
Švariai perplaukite po tekančiu vandeniu ir supilkite į puodą. Užpilkite puodeliu verdančio vandens, išmaišykite ir palikite, kol šiek tiek atvės. Sutraiškykite (aš tai dariau bulvių grūstuku) ir išspauskite sultis.
Pamatuokite, kiek gavosi sulčių, kad žinotumėte, kiek prireiks cukraus.
Šeivamedžių sultis supilkite į puodą, suberkite cukrų, įmeskite anyžių (galite pagal skonį įpilti svarainių sulčių, tik nepadauginkite) ir kaitinkite iki užvirimo. Sirupui užvirus, jei reikia, nugraibykite putas ir dar karštą iš kart supilstykite į sterilius užsukamus ar kitaip užkemšamus butelius. Sandariai užsukite ir palikite, kad atvėstų.

Laikykite šaldytuve ir prireikus, duokite po šaukštą ar kitą vaikams, gaminkite arbatą ar gaivų vėsų gėrimą. Labai tinkamas peršalus, kosint ir karščiuojant (vaistinėse toks gerumas nepigiai kainuoja :)

Būkite sveiki!

AGRASTŲ VYNAS

Tikriausiai pas ne vieną senesnės sodybos šeimininką agrastų krūmų šakelės svyra nuo uogų gausos, o džemų nėra kam valgyti. Aš agrastus jau seniai atradau iš naujo. Treti metai uogas marinuoju ir valgome kaip priedą prie vynų ir sūrių. Maišau tokias su pamarinuotomis alyvuogėmis. Labai netikėta ir skanu :) Kepu gardų agrastų pyragą, gaminu agrastų padažą prie blynų, išverdu keletą stiklainiukų standžių agrastų drebučių...
Agrastai turi ypač daug pektino. Kokį litrą ar kilogramą uogų pašutinus puode su šlakeliu vandens, o po to gerai pertrynus per sietą, gauta tyre galima tirštinti uogienes. Šiemet viriau abrikosų džemo, šiek tiek įmaišydama tokios tyrės.
Na, bet jei pas daugelį bujoja ne vienas, o keletas spygliuotų krūmelių ir visas uogas suvartoti tikrai sudėtinga, kviečiu pasigaminti naminio agrastų vyno. Rausvo. Sauso. Po metų, o dar geriau, po dviejų, turėsite progos paskanauti savito skonio kvapnaus gėrimo. Agrastų vynas skoninėmis savybėmis prilygsta vynuogių vynui ir gali būti geriamas kaip apetitą žadinantis aperityvas prieš sočius pietus ar vakarienę. Išbandyta!

Reikia:

10 kg agrastų

3,5 kg cukraus

5 g pektino fermento*

10 g maistingųjų medžiagų*

10 g vyno mielių

Agrastus perrinkite, nuplaukite, pašalinkite lapelius ir pagedusias uogas, nuskabykite kotelius ir ūselius. Sutraiškykite ir sudėkite į rauginimo indą. Užpilkite verdančiu vandeniu (kad uogas vos apsemtų) ir palikite atvėsti iki kambario temperatūros. Į atvėsusią masę suberkite pektino fermentą ir gerai išmaišykite. Supilkite nedideliame vandens kiekyje ištirpintas vyno mieles ir maistingąsias medžiagas. Indą užkimškite, įstatykite vandeniu pripildytą rauginimo vamzdelį ir palikite šiltoje patalpoje tris paras rūgti.

Po trijų parų raugą iškoškite, minkštimą gerai išspauskite ir, jei trūksta, iki 25 litrų pripildykite virintu vandeniu. Nupilkite maždaug tris litrus gauto skysčio ir jį kaitindami ištirpinkite cukrų. Sirupą atvėsinkite ir supilkite į raugą. Indą vėl užkimškite, įstatykite vandeniu pripildytą rauginimo vamzdelį ir pastatykite šiltoje vietoje rūgti.

Kai pro rauginimo vamzdelį tepraeis vos vienas ar du burbuliukai per minutę, maždaug po 3 – 4 savaičių, atskirkite ant dugno susidariusias nuosėdas. Iškoštą vyną išvėdinkite - keletą valandų palikite stovėti atvirame inde nuolat intensyviai pamaišydami, o po to vėl supilkite į rauginimo indą, užkimškite, įstatykite rauginimo vamzdelį ir palikite vėsesnėje vietoje savaiminiam skaidrėjimui.

Kai vynas visiškai nuskaidrės, dar kartą kruopščiai atskirkite likusias nuosėdas, o vyną vėl išvėdinkite. Išpilstykite į butelius, užkimškite ir suguldę palikite vėsesnėje vietoje, kad subręstų.

Šių uogų vynas rūgsta ir bręsta ilgiau nei kiti vynai. Geriausias skonis ir aromatas atsiskleidžia po metų, pusantrų ar dviejų. Su metais sodrėja ir spalva.

Jei šį vyną gaminsite iš nepilnai prisirpusių agrastų, gėrimas lengviau skaidrės ir bus daug skanesnis.

*Agrastai – uogos, turinčios nemažai pektinų, kurie apsunkina vyno rūgimą ir skaidrėjimą, todėl šiam vynui būtinai reikia pektiną ardančių fermentų. Kai šie fermentai atliks savo darbą, išspausti sultis iš uogų tirščių bus vieni juokai :)

*Maistingosios medžiagos – vitaminai ir mikroelementai, reikalingi mielių aktyvumui didinti. Jas naudojant kartu su vyno mielėmis, vynas rūgsta aktyviau, greičiau ir kokybiškiau.

Pektino fermento, vyno mielių ir maistingųjų medžiagų galite įsigyti vyndarystės prekių parduotuvėse. 

Receptas ruoštas  maisto tinklaraštininkų žurnalo "Debesys" 2013 m. vasaros numeriui.

MEDAUS GIRA SU NATŪRALIU DUONOS RAUGU

Šiandien tegul bus pagerbtas šv. Antanas, linkėjimai visiems Antanams ir Antanukams!
Pagarba ir kaimo žmonėms, kuriems tenka darbuotis laukuose, birželio tryliktoji - šienapjūtės pradžia...
Niekad neturėjau jokių giminių kaime, tad jokios ir patirties apie šienapjūtę. Tesu vieną vienintelį kartą smagiai šokinėjusi ant  labai didelės šieno kupetos - per smagias pusseserės vaikų krikštynas :)
Užtat vyresni žmonės kalba, kad šienapjūtės metu jaunimas turėdavo daug smagaus laiko. Na ir kas, kad dienomis sunkūs darbai, užtat naktimis - šėlionės prie laužų, lašinių kepimas, vėžių gaudymas ir daug vėsaus naminio alučio... Juk reikia džiaugtis ilgiausiomis ir šviesiausiomis naktimis :)

Aš karštai vasaros dienai siūlau naminės medaus giros, be mielių, su natūraliu raugu, tokios, kokią gamindavo  žmonės kaimuose anksčiau...

Reikia: (~ 3 litrams)

3 l vandens

0,5 kg juodos ruginės duonos

300 g medaus

2 žaliųjų citrinų

100 g ruginio duonos raugo*

100 g razinų

saujos razinų 

Duoną supjaustykite riekelėmis ir išdžiovinkite orkaitėje, kol patamsės. Užpilkite trimis litrais verdančio vandens ir palikite per naktį. Ryte skystį nukoškite ir jei trūksta, papildykite virintu vandeniu (kad susidarytų trys litrai). Litrą gauto skysčio supilkite į puodą, sudėkite medų ir pakaitinkite, kol medus ištirps (tik

neužvirkite!). Supilkite į molinį indą, sumaišykite su likusiais 2 litrais skysčio ir atvėsinkite iki kambario temperatūros. Įdėkite aktyvaus ruginio duonos raugo ir išmaišykite. Įberkite 100 g razinų, išspauskite dviejų žaliųjų citrinų sultis (išspaustas citrinas su visomis žievelėmis susmulkinkite ir taip pat sumeskite į girą), pridenkite drobiniu audiniu ir pastatykite šiltai, kad įrūgtų. Laikykite šiltoje vietoje apie parą, kol suputos. Susidariusias putas nugraibykite, girą iškoškite ir supilstykite į plastikinius butelius. Prieš užsukdami, į kiekvieną butelį įmeskite po keletą razinų. Užsuktus butelius suguldykite šaldytuve. Skanaukite po 2 - 3 parų.

Jei neturite duonos raugo, girai rauginti naudokite 20 g šviežių mielių, tik prieš supildami į girą, ištrinkite jas iki tyrės su trupučiu cukraus.

Girą laikykite šaltai, geriausia suguldytuose buteliuose. Patiekite šaltą.

* Raugas prieš naudojant girai turėtų būti gerai suaktyvintas, t.y., pamaitintas vandeniu ir miltais du - tris kartus. Geras ir aktyvus raugas yra toks, kai lygiomis dalimis pamaitinus (100 g raugo + 100 g vandens ir 100 g ruginių viso grūdo miltų), per 6 - 12 valandų pakyla beveik dvigubai.

Gaivi ir labai skani, gal šiek tiek neįprasto skonio gira. Kupina vitaminų. Skonis priklausys dar ir nuo to, kokį medų rinksitės. Geriausiai tiktų šviežias pavasarinis, neutralaus skonio.

Receptas ruoštas DEBESŲ žurnalo 2013 m. vasaros numeriui.

Kaip ir kasmet džiaugiuosi vis gausėjančiais mylimiausiais bijūnų žiedais. Geltonieji dar tik skleidžia žiedus, jau turiu du krūmus, tuščiaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. O šiuo metu baigia nužydėti rausvieji, nevienodai pereinančių spalvų. Gražuolis krūmas, pavadinimu "Coral Sunset". Kol pradeda skleistis, žiedų spalva ryškiai rožinė, žiedams vis labiau skleidžiantis, spalva šviesėja. Kol nužydi, visiškai išblunka. Nuo lašišinių, koralinių atspalvių, gelsvos iki beveik baltos. Žiedai didžiuliai, nors ir tuščiaviduriai, bet nuostabūs...

RABARBARŲ VYNAS

Tikriausiai, niekas nepaneigs mano meilės rabarbarams :) Puikus didžiulis raukšlėtų lapų krūmas man labai gražus. Didžiulis prižiūrimas keras gali būti tikra sodo ar daržo puošmena, ypač antrąją vasaros pusę, kai kotai pilni nelabai draugiškos žmogaus organizmui oksalo rūgšties. Rabarbarų lapus, kuriais aš negaliu atsigrožėti, galima įamžinti - pasidaryti puikų cementinių vazonų su jų atspaudais, mat šitų lapų raukšlėtumas ir gilios gyslos palieka gražius raštus. Ankstyvą pavasarį jauni, dar visai nedideli lapai tinka balandėliams. Šito dar neišbandžiau. Užtat praėjusią vasarą užraugiau labai skanaus rabarbarų vyno ir nespėjau užslėpti nei vieno butelaičio :) Labai nustebino!

Jei pabodo kepti trupiniuočius, apverstus ir neverstus pyragus, gaminti kremus, tartas ir pagardus, o sodo pakrašty ar patvory (nes dažniausiai tokia nelabai garbinga vieta skiriama rabarbarams) vis vien pūpso dramblio ausų dydžio lapų krūmas, nenupjaukite nei vieno kotelio. Paprašykite dar ir kaimynų, kurie tikriausiai padėkos, kad pasiimate ir surizikuokite. Turėsite beveik saldaus, kvapnaus ir stebinančio rausvo vyno... 

Reikia: (~ 8 - 10 butelių vyno)
3,3 kg šviežių rabarbarų kotų
2,5 kg cukraus
1 l stiprios geros juodos arbatos
2,5 g vynuogių mielių
vandens

Rabarbarų kotus nuplaukite ir supjaustykite kuo smulkiau (0,6 - 1 cm dydžio kubeliais). Suberkite į švarų, sterilų indą ir užpilkite cukrumi. Gerai išmaišykite. Indą uždenkite švaria skepeta, rankšluosčiu arba maistine plėvele ir palikite šilčiausioje vietoje trims paroms.

Per tiek laiko iš rabarbarų turėtų išsiskirti nemažai sirupo. Nukoškite, labai kruopščiai nuvarvindami ir nuspausdami (negalite prarasti nei vieno lašo!). Pačius rabarbarus gerai "išgręžkite" (aš perleidau per sulčiaspaudę) ir viską supilkite į sterilų indą, kuriame rauginsite vyną.
Užvirinkite 4 litrus vandens ir dar karštu užpilkite sirupą. Ten pat supilkite ir stiprią juodąją arbatą, gerai išmaišykite ir palikite, kad atvėstų iki kambario temperatūros.
Į atvėsusį mišinį supilkite trečdalyje puodelio virinto kambario temperatūros vandens ištirpintas vynuogių mieles, dar kartą gerai išmaišykite ir užtaisykite rūgti (įstatykite rauginimo vamzdelį su vandeniu). Pastatykite šilton vieton ir palikite trims - keturioms savaitėms, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Nuolat stebėkite rūgimo procesą, jei reikia, vis papildykite vamzdelį vandeniu.

Kai pro rauginimo vamzdelį per minutę teiškils vos vienas ar du burbuliukai, vyną laikas nukošti. Atskirkite nuosėdas (geriausiai tai daryti vamzdeliu) ir gerai išvėdinkite (supilkite į didesnį puodą ar kitokį atvirą turimą indą ir palikite keletui valandų; vis pamaišykite mediniu šaukštu). Supilkite atgal į rauginimo indą, įstatykite rauginimo vamzdelį su vandeniu ir palikite dar kuriam laikui, kad nuskaidrėtų. Kai vynas atrodo skaidrus, teks vėl iškošti ir nuvėdinti (šį procesą gali tekti pakartoti dar kartą, priklausomai nuo rūgimo, skaidrėjimo proceso kokybės ir nuo to, kaip kruopščiai iškošiate).

Beliko sulaukti, kol vynas šiek tiek subręs ir supilstyti į butelius ilgesniam laikymui :)

Aš savuosius vynus palieku buteliuose, kuriuose rūgsta, kad galėčiau vis prižiūrėti. Brandinti reiktų bent jau pusmetį (iš kart po rūgimo vynas gali pasirodyti nelabai skanus) ir jei viskas tvarkoj, tuomet galima supilstyti į butelius ir gerai užkimšus, paslėpti. Ilgėliau laikomi atskleidžia vis daugiau gerų skoninių savybių. 

Šio vyno nespėjau pabrandinti, tikriausiai dėl to, kad per greit supilsčiau į butelius (nebuvo pasibaigusi fermentacija, o stabilizatorių vengiu), vynas šiek tiek vėl "užburbuliavo", t.y, pasidarė lengvai natūraliai šampanizuotas ir be galo gardus, ypač vėsus :) Teko suguldyti į šaldytuvą  ir greit suvartoti... Norėčiau, kad pavyktų šitą procesą pakartoti :)

Idėjos iš: Lovely Greens ir The Guardian


Skaičiau, kad Ventės ragą užpuolė laumžirgiai. Ne blogąją prasme, tiesiog, jų labai daug, kaip ir karkvabalių šiemet. Pas mus jų taip pat netrūksta, ypač gražu stebėti būriais skrendančius vabzdžius važiuojant automobiliu. Nutūpę pušų ūglius, matyt randa ko nors saldaus. Labai dailūs spalvingi vabzdžiai, blizgiais sparnais, grakštūs ir visai neįkyrūs. Mielai pozuoja fotografuojami :) Beje, mintantys pagrinde uodais, tad tikri geruliai...
O ar žinojot, kad laumžirgio gyvenimas tetrunka vos mėnesį? Kol sudils jų blizgūs plonyčiai sparneliai, o tuomet - akmeniu į žemę ir maisto šaltinis kitiems padarams. Per trumpai, nemanot?

MĖTŲ IR CITRINŲ ŽIEVELIŲ TRAUKTINĖ

Pastarosiomis dienomis pajūrio dangų raižo kariniai lėktuvai, o paukščių čiulbėjimą stelbia baisus jų gausmas. Didžiulės tarptautinės karinės pratybos paplūdimį ties Nemirseta pavertė karine baze. Karo policijos patruliai, saugantys smėlėtas kopas, paplūdimiu važinėjantis karinis transportas, jūroje nardantys neįprasti akiai laivai, - visa tai dvelkia kažkuo nežinomu, nors labai smalsu net ir viena akimi pamatyti kas ir kaip. Svarbiausia, kad tai amžinai tebūtų tik spektaklis, kad ir kupinas paslapčių ir traukiantis minias smalsuolių...

O aš gyvenu čia ir dabar, tarp savo augalų ir skubu fiksuoti trumputės vasaros žiedų, kvapų ir skonių...


Ar kada nors pagalvojote, kad galima išvirti uogienę iš bijūnų žiedų? Ir violetinių bazilikų sirupą? Užraugti vyną ne tik iš burokėlių, erškėtuogių, pienių, šermukšnių, bet ir iš gudobelių žiedų?
O kad pasigaminus levandų druskos galima ja pagardinti rankų darbo juodojo šokolado saldainius?


Receptai, kaip visa tai pasigaminti, slypi puikioje knygoje "Kaupiame atsargas", kurią prieš keletą dienų gavau dovanų. Tai tikrai ne šiaip sau knyga vien apie uogienių virimą. Sakyčiau knyga - žinynas, kuriame gausu ne tik tradicinių, įdomių bei negirdėtų ir neįprastų receptų, bet ir patarimų. Ją pavarčiusi panorau išbandyti labai daug dalykų. Pavyzdžiui, pati pasigaminti vytintos dešros, užsūdyti lašinių, šoninės ar nugarinės. Net nebūčiau pagalvojusi, kad rauginti galima net baklažanus...
O gal kur nors sodyboje ar kaime turite rūkyklą? Knygoje puikuojasi receptai, kaip pasigaminti naminio skilandžio, išsirūkyti antį arba žąsį, kaip pasigaminti šaltai rūkytos lašišos su konjaku. Juk tai, kas pagaminta namie ir su meile, tūkstančius kartų skaniau!


O gal dar nebandėte patys gaminti natūralaus jogurto, varškės, naminės rikotos ar maskarponės? Nežinote, ko reikia Provanso žolelių mišiniui ar prieskonių mišiniui Chmeli - suneli? 
Turėdami po ranka knygą "Kaupiame atsargas", išbandysite šiuos ir dar labai daug kitokių puikių skanėstų... Lietuvos kulinarai ir ekspertai pamokys, kaip prigaminti gardžių naminių pusgaminių atsargų, jei esate labai užsiėmę ir nuolat skubate; sužinosite, kaip šaldyti, džiovinti, rauginti, marinuoti ir apsaugoti, kad atsargos kuo ilgiau išliktų tinkamos vartojimui.


Man gražiausiai skambantis knygos skyrelis "Gėlių konservavimas"... :)


O dabar kviečiu pasigaminti naminės mėtų trauktinės su su citrinų žievelėmis. Ja pagardinsite arbatą, desertą ar kokteilį. Maža taurelė po sočių pietų, pasitarnaus kaip vaistas - pagerins virškinimą...

Reikia:
150 g šviežių mėtų
1 l degtinės
2 citrinų

Citrinas gerai nuplauname ir plonai nuskutame ar nupjauname geltonąjį žievelės sluoksnį.
Mėtas nuplauname ir gerai nusausiname.
Žieveles ir mėtas sudedame į stiklinį indą ir užpilame degtine. Sandariai uždarome ir paliekame tamsioje vietoje 5 dienas. Kasdien pakratome.
Trauktinę perkošiame ir supilstome į butelius.

Šaltinis "Kaupiame atsargas", 2012 m.

EGZOTINIS RŪGŠTYNIŲ GĖRIMAS

Ananasų, kivių ir rūgštynių glotnutis. Tirštas, kabinamas šaukšteliu, gražiai žalias ir kupinas vitaminų. Labai skanus!

Rūgštynes įprasta naudoti žaliesiems kokteiliams su agurkais, lapiniais burokėliais ir kitokiomis, dažniausiai, daržovėmis. Pabandykite desertinį, saldžiarūgštį ir gaiviai žalią vitaminų kokteilį.
Naudojant gerai prisirpusį šviežią ananasą bei geltonuosius kivius, kurie saldesni už žaliuosius, papildomai saldinti nebūtina, ypač jei gyvenime saldumo netrūksta :) Rūgštynės suteikia nuostabiai žalią spalvą ir saikingos rūgštelės. Tačiau naudojant laukines, pievų rūgštynes, kurios gerokai aitresnės nei iš daržo, šaukštas medaus šį gėrimą tik pagerins...
Natūralus vitaminų šaltinis virškinimo, kraujo apykaitos bei širdies darbo gerinimui. Vitamino C šaltinis..

Reikia:
300 - 400 g šviežio, gerai prisirpusio ananaso;
4 - 5 minkštų, prisirpusių kivių;
apie 100 g šviežių švarių rūgštynių lapų;
šaukšto medaus (pagal skonį).

Viską sutrinkite plaktuvu iki tyrės ir skanaukite.

Mes į tokį skanėstą dar šiek tiek įmaišome daržinio builio žolės, nuo kurios glotnutis įgauna labai švelnų ir gaivų anyžių skonį ir aromatą...

Adaptuota pagal alfa.lt




Ir vėl žydi echinopsis "Tondelayo". Ir vėl du žiedai, vėl tokie pat dideli, dvispalviai ir nepakartojami... Svarbiausia, kad kaip augalai lauke, taip ir namie, dėl vėsumos šis puikuolis žydėjo šiek tiek ilgėliau, beveik dvi paras :)

BLINDĖS KAČIUKŲ ARBATA

Mįslė: "po vandenį braido, kitiems kosulį baido, kas?", o gi blindė! Medis arba krūmas, priklausantis gluosnių giminei. Liaudiškai kalbant, kačiukai, vieni pirmųjų pranašaujantys pavasarį. Kodėl po vandenį braido? O todėl, kad šių gluosnių rūšis auga žemesnėse, užmirkusiose vietose, kur susirenka sniego tirpsmo vandenys. Dabar pats jų žydėjimas, bent jau pajūryje. Didžiausias gamtos gėris slypi blindės žievėje, bet ar žinojot, kokia kvapni ir skani blindės pražydusių kačiukų arbata?

Žolininkai siūlo pavasarį, sužydėjus blindės kačiukams, jų prisiskinti. Blindės žiedų arbata gali pagelbėti peršalusiems, karščiuojantiems arba kosintiems. Sakoma, jog tai natūralus gamtos aspirinas, gali būti puiki profilaktinė priemonė nuo infarkto ar insulto, nes skystina kraują. Puodeliui verdančio vandens pakanka penkių "kačiukų". Per dieną reiktų išgerti du puodelius šios arbatos ir taip tris savaites.
Kačiukus galima džiovinti ir vartoti vasarą ar rudenį. Dabar tinkamas metas pasiskinti žydinčių katinėlių arbatai, o gal keletą sukramtyti... Tik tai daryti geriau miške, sodyboje ar ten, kur švaru, kur čiulba paukščiai, kur tylu nuo miesto gausmo...


Išbandžiau. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad žydintys katinėliai taip gaiviai kvepia! O medelis svyrančiomis šakomis jau keleri metai auga ir po mano langu bei vilioja milijonus bičių ir kamanių. Tikrai! Kad matytumėt, kas darosi saulėtą dieną..
Arbata, užpylus kačiukus verdančiu vandeniu, tuoj pasidarė saulės geltonumo ir tokia pat kvapni. Labai gardi, ypač su medumi. 
Sakoma, kad iš ankstyvą pavasarį žydinčių augalų blindė bitininkui yra brangiausias augalas, nes bitėms duoda daug nektaro, duonos, pikio, o vasarą - lipčiaus. Ten, kur daug blindžių, bitės labai greitai stiprėja po žiemos. Per dieną stipresnė bičių šeima iš blindžių gali parnešti vieną - du kilogramus medaus, įsivaizduojat?


Kai vaikščiosit po mišką, prisiminkit... nors tuoj bus per vėlu, atėjus šiltiems orams, kačiukai tuoj nužydės ir išsibarstys...

Šaltiniai:
Žolinčių akademija
forest.lt
bitininkas.lt


O dabar apie pirmuosius rimtesnius žiedus kaktusyne. Esu kaktusų genties, pavadinimu "echinopsis" mylėtoja, kaktusų mėgėjai tokius žino. Suskaičiavau, jog turiu šešiolika šios rūšies hibridų, žydinčių skirtingų atspalvių žiedais. Lygiai pusė, aštuoni, savo spalvas jau parodė. Kitų laukiu su nekantrumu, mat jie tam jau pilnai pasiruošę :)
Lengviausia pražydinti kaktusą vardu "echinopsis oxygona", kurį augantį kelmais galima pamatyti ant daugybės palangių. Močiučių kaktusas, kuris nesunkiai "vaikuojasi" ir žydi vos rausvai. Jį žino bet kuris, nors šiek tiek gyvenime susitikęs su kaktusais.
Nesunkiai žydi dideliais, pieno baltumo žiedais ir echinopsis, vardu "subdenudata", taip pat daugelio žinomas ir mėgstamas. Tokių šiuo metu galima įsigyti daugelyje prekybos centrų. Šis prie mano saulėtojo lango visuomet pavasarį pražysta pirmasis ir žydi iki pat rugsėjo su neilga pertrauka poilsiui vidury vasaros, išskleisdamas tai po vieną, tai po du, tai po tris žiedus vienu metu. Kaktusas senelis, mano užaugintas nuo mažučio kamuoliuko dydžio.
Visada gėriuosi jų žiedais, kad ir kiek trumpai bežydėtų...