ANAKARDŽIŲ RIEŠUTŲ UŽTEPAS SU KRAPAIS

Kai net ir nedidelėj lysvėj krapai ima bujoti lyg išprotėję, vis galvoju, ką tokio gardaus ir įdomesnio su jais nuveikti, kol neperaugo. Įvairiausi žalumynų pesto - vienas būdų tai padaryti. Šį kart labai magėjo pabandyti su anakardžių riešutais. Iš šių riešutų veganai ir vegetarai gamina pieną, sviestą, grietinę, varškę, įvairiausius užtepus ir naudoja kaip pagrindą pyragams. Keletą valandų pamirkyti ir sutrinti į pastą, šie naudingų medžiagų pritvinkę riešutai kartu su didelių šūsniu šviežių ir sultingų krapų sukuria švelnios tekstūros gardų  ir gaivų kreminį užtepą, kurio paragavus, norisi spėlioti, iš ko gi čia pagaminta. Pestu tai galbūt ir negalėtų vadintis, nes tai pagardai, kurių pagrindą sudaro žalumynai. O čia pikantiškas riešutų užtepas su krapais, pagardintas česnaku ir tarkuotu Džiugo sūriu. Labai gardus ir netikėtas derinys!

Reikia
100 g anakardžių riešutų
1 česnako skiltelės
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinos sulčių
geras šūsnis šviežių krapų  (jei mėgstate krapus, jų tikrai negailėkite)
2 - 3 valg. š. tarkuoto sūrio Džiugas

Riešutus pamirkykite šaltame vandenyje apie 3 - 4 valandas. Ilgiau nereikia. Nusunkite ir suberkite į elektrinį trintuvą kartu su česnaku, šiek tiek pasmulkintais krapais ir citrinų sultimis. Sutrinkite iki tyrės. Suberkite tarkuotą sūrį ir dar šiek tiek patrinkite. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais pipirais, jei reikia, dar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į indelį ar nedidelį užsukamą stiklainį ir padėkite į šaldytuvą. Po valandėlės skanaukite su baltos duonos skrebučiais, trapučiais, sausučiais, duonos lazdelėmis, šviežiomis morkytėmis ir pan. Skanaus!

Šią vasarą džiaugiuosi dar nebandytomis auginti gėlėmis, skeltažiedžiais. Nuostabūs žiedeliai, savo forma primenantys orchidėjas, dar vadinami "vargšų orchidėjomis" arba "drugeliais". Žydi ilgai ir gali papuošti bet kurių vienmečių kompozicijas... Tikros gražuolės!

BULVIŲ SALOTOS SU RIDIKĖLIAIS, GRAŽGARSTĖMIS IR DŽIOVINTAIS POMIDORAIS

... bei žydėjimas!

Turguje pasirodžius pačioms ankstyviausioms šviežioms bulvytėms, purvinoms, žemėtoms ir mažytėms (tad didelė tikimybė, kad ne iš Egipto ir ne iš Kipro), suskubau jų šiek tiek prigriebti. Pačios skaniausios ir pilniausios vitaminų! Tokias valgau vienas, virtas su lupenomis, užgeriant kefyru arba su sviestu ir druska bei su trintomis kanapėmis. Apsivalgymas!
Bulvių salotų idėją man padiktavo Renatos knyga "Sezoninė virtuvė". Pavasarinės salotos, turėjusios būti su špinatais ir rūgštynėmis, šiek tiek pasikeitė. Kadangi jau vasara, mano mini darže špinatai bei rūgštynės iš po beržo sužydėjo, tad teko juos pakeisti gražgarstėmis, kurios labai dera su minkštais džiovintais pomidorais, o rūgštymėlio suteikia kaparėliai bei jų marinatas. Ir, žinoma, daug ridikėlių, jie čia puikiai dera. Taigi, kitokia Sezoninė virtuvės salotų variacija, labai gardi ir puikiai tinkanti pietums!

Dviems reikia:
5 mažų šviežių bulvių
apie 10 vnt. minkštų džiovintų pomidorų (ne aliejuje)

100 g ridikėlių

50 g svogūnų laiškų
didelės saujos gražgarsčių
1 - 2 valg. š. marinuotų kaparėlių
2 puskiečiai virtų kiaušinių

Padažui:
3 - 5 valg. š. lazdynų riešutų aliejaus
1 šaukšto kaparėlių marinato
1 arb. š. grūdėtųjų garstyčių
1 arb. š. medaus
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Bulves švariai ir kruopščiai nuplaukite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Tik nepervirkite, jos turi išlikti nesukritusios. Šiek tiek atvėsinkite, supjaustykite ir sudėkite į salotinę. Ant viršaus užberkite plonomis juostelėmis supjaustytus džiovintus pomidorus.
Padažui kaparėlių marinatą ištrinkite su medumi ir garstyčiomis, palaipsniui supilant lazdynų riešutų aliejų. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Daugiau nei pusę padažo užpilkite dar ant šiltų bulvių ir džiovintų pomidorų.
Į dubenį ant bulvių suberkite smulkintus ridikėlius, svogūnų laiškus, gražgarsčių lapelius, kaparėlius. Ant viršaus dėkite pjaustytus kiaušinius ir užpilkite likusiu užpilu.
Labai gardžios salotos!


Gražiausias metų laikas yra dabar, kai beveik viskas žydi vienu metu. Gamta pačiam pakilime!

KOKOSINIS TAPIJOKŲ PUDINGAS SU ALYVŲ ŽIEDAIS

Turiu tokią knygą, pavadinimu "Cooking with Flowers" (gaminimas su gėlėmis). Negaliu nustoti jos vartyti. Piliarožių klafutis, ledai tulpių žieduose, tailandietiškos jautienos salotos su orchidėjų žiedais, sumuštiniai su nasturtėmis, kinrožių karamelė su aitriosiomis paprikomis, įvairiausių gėlių žiedlapių džemai ir taip toliau. Knyga nuostabi, ne tik akims paganyti, bet ir kasdienybei nuspalvinti.

Net nebūčiau pagalvojusi, kad valgomi gvazdikų, tulpių, viendienių, net pelargonijų žiedai... Žinoma, tai tėra tik patiekalų pagražinimas -  raviolių tešlos nuspalvinimas ir pamarginimas medetkų žiedais, į keksiukų tešlą maišomi  kiaulpienių žiedai, o į kepamą duoną ar avinžirnių salotas - saulėgrąžų žiedlapiai, bet vis vien, labai patrauklu ir žaisminga :)

Gegužės antroji pusė dvelkia vidurvasariu nors kaip gerai, kad tai dar ne vidurvasaris! Miškas kvepia žydinčiomis alyvomis, baigiančiomis žydėti ievomis, besiskleidžiančiomis pakalnutėmis, neužmirštuolėmis, šermukšniais ir viskuo, nes tikrai, žydi beveik viskas. Net naktys prie jūros tokios kvapnios, kad miegoti einu tik spiriama būsimų dienos darbų... 
Aną vėlų vakarą iš miško parsivežiau žydinčių alyvų puokštę. Žinau, daug kur jos jau baigia žydėti, tačiau gaivus pajūrio oras viską vėlina, tad pas mus pats jų žydėjimas. Gaiviais kvapais teko pakvėpinti ne vien namus, bet ir desertus :)

Knygoje apie valgomas gėles rašoma, jog alyvų žiedų skonis kaip ir kvapas - gaivus, svaiginantis ir saldus, su lengvu kartumo dvelksmu. Paskanavau, tikrai. Dažniausiai jos naudojamos salotoms gaminti, aš težinau, kad iš alyvų žiedų žmonės gamina užpiltines sąnariams trinti, gydo peršalimą, verda kvapnų sirupą (šitą išbandžiau). Autorė net suskaičiavo, jog vienas puodelis alyvų žiedų - tai maždaug 40 - 60 žiedelių be kotelių...

Tapijokos perlai mano ne visai naujas, bet atradimas iš naujo. Jei neteko girdėti, tai iš tropinio augalo manijokos šakniagumbių išgaunamas krakmolas, vienas švariausių ir visų krakmolo rūšių, neturintis glitimo. Išvirę piene, grietinėlėje, o dar geriau, kokosų piene, tie maži ar didesni skaidrūs perliukai susiburia į nepaprastai gardų desertą, labai derantį su bet kokiomis vasaros uogomis. Tik šį kart, kol uogos dar sirpsta, įmaišiau saują alyvų žiedų. Netikėta!

Reikia:
150 ml kokosų pieno
100 ml pieno arba liesos grietinėlės
1 - 2 valg. š. cukraus (pagal skonį)
50 g mažų tapijokų perlų
1 arb. š. cukraus su natūralia vanile ar vanilių esencijos
alyvų žiedų (nuo vienos ar dviejų kekių)*

*Alyvas rinkite tik švarioje, nepurškiamoje vietoje, atokiau nuo kelių. Žydinčias kekes trumpam palikite, kad išsivaikščiotų vabaliukai, tuomet kruopščiai nuskabykite nuo šakelių, nepaliekant kotelių.

Kokosų pieną ir pieną supilkite į nedidelį puodą, suberkite cukrų ir vanilinį cukrų. Užvirinkite ir nuolat maišant, suberkite tapijokos perlus. Kaitrą sumažinkite ir virkite ant nedidelės kaitros apie 15 - 20 minučių, kol sutirštės, o perlai taps skaidrūs (nuolat maišykite, kad nepradėtų svilti!). Gerai atvėsinkite, įmaišykite alyvų žiedus ir sukrėskite į stiklines. Viršų papuoškite žiedais ir ragaukite!

Idėja iš Miche Bacher "Cooking with Flowers", 2013 m.

MARINUOTOS VYNUOGĖS

Marinuoti, tikriausiai, galima viską. Beveik viską. Net ir tai, ko nebūtume net pagalvoję :) 
Aš marinuoju ne vien agurkų griežinėlius, lauže keptas paprikas, bet ir agrastus, ridikėlius, varškės sūrį, net rabarbarus. Apie pastaruosius papasakosiu pavasarį, kai mėgausimės jų derliumi. O šį kart - apie marinuotas vynuoges. Tokiomis, kvapniomis ir saldžiai rūgščiomis, su "cinkeliu", kaip ir agrastais, paįvairinsite užkandžių stalą, pavaišinsite puikiu priedu prie vynų, pagardinsite salotas, nustebinsite draugus ir svečius. Bėda tik tame, kad marinuotos vynuogės ilgai nesilaiko. Pradeda rūgti, gesti, todėl reikia suvartoti greičiau nei per mėnesį. Bet išbandyti tikrai įdomu!

Reikia (apytikriai, trims puslitriniams stiklainiams):

850 g vynuogių (per puse, mėlynųjų ir žaliųjų)

200 ml obuolių acto

40 ml balzaminio acto

80 g rudojo cukraus

80 g cukraus (įprasto, baltojo)

400 ml vandens

gabalėlis šviežio imbiero (apie 3 cm ilgio šaknies)

3 žvaigždinių anyžių

1 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių

2 arb. š. rudųjų garstyčių žirnelių

3 nedidelių cinamono lazdelių

3 mažų laurų lapų

3 mažų šviežių ar džiovintų čili (jei mėgstate aštriai)

Puode sumaišykite nurodytas acto rūšis, cukrų ir vandenį. Pakaitinkite iki užvirimo, kol ištirps cukrus.

Vynuoges ir prieskonius išdalinkite į tris stiklainius. Užpilkite karštu marinatu ir palikite, kol atvės. Užsukite dangteliais ir padėkite į šaldytuvą. Kuo ilgiau laikysite, tuo labiau prieskoniai įsigers į vynuoges.
Laikykite šaldytuve ir suvartokite per mėnesį...

Receptas ruoštas DEBESŲ žurnalo 2013 m. rudens numeriui.


Puikusis ruduo, rudenėlis... Miškas kvepia drėgme, lapais ir bekrašte ramybe. Juodkrantėje ji ypatinga, nuo jos pailsi ir protas, ir siela...

TOSKANIETIŠKAS OBUOLIŲ PYRAGAS

Pajūry rudenėja. Labai pamažu. Oras dar labai gražus, jūra šilta, ramios naktys. Nors lizduose dar klega tuoj pradėsiantys skraidyti kregždžiukai, gandrų jau nebėra. Užtat, nepaisydami trumpėjančių dienų, dar žydi kaktusai,

... bazilikų vazone tebegyvena varlė ir visai nesijaudina, kai iš laistytuvo pasipila vanduo,

... dangų remia ryškiaspalvės saulėgrąžos,

... serenčius lanko labai gražūs drugeliai, prie aplinkos priderinę savo sparnų spalvas,

... o didelį gėlių vazoną prie pat įėjimo apraizgė retas svečias - dėl šiltėjančio klimato ne taip seniai pas mus sutinkamas vienas didžiausių ir spalvingiausių vorų Europoje - vapsvavoris, mintantis tikrai ne vapsvomis, o žiogais ir skėriais. Vazono nejudinu, tik atsargiai palaistau gėles. Noriu sulaukti, kol susuks nemažą kokoną...

Nenuilstamai žydi kosmėjos, daug kam sukeliančios nostalgiją...

O aš giliai atsidūstu. Mano jaunėliui šį mėnesį suėjo septyniolika...

Vis važiuoju dviračiu, tai labai patinka mano kojai, patyrusiai rimtą lūžį žiemą.
Esu visiškai priklausoma nuo skylėtų akmenų.

Džiovinu pomidorus (palankūs orai leido pabandyti džiovinimą saulėje, pavyko puikiai :)

... valgau keistos formos cukinijas,

... džiaugiuosi besibaigiančia vasara. Nuotaika tokia, kad klausausi klasikinės muzikos.

Laukiu gražaus rudens ir kepu obuolių pyragus. Nors jų receptų mano tinklaraštyje jau dvidešimt, bet ar gali būti per daug obuolių pyragų artėjant rudeniui?
Šis - minkštas ir purus, su alyviniais obuoliukais ir migdolų drožlių pluta. Puikus...

 Reikia:
2 kiaušinių
120 g cukraus
50 g sviesto
60 ml pieno
200 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
500 g rūgštesnių obuolių
šaukštelio malto cinamono

ant viršaus:

75 g sviesto
120 g cukraus (aš dėjau du kupinus šaukštus medaus)
2 šaukštų miltų
100 g migdolų drožlių

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais.
Sviestą ištirpinkite.
Kiaušinius suplakite su cukrumi iki purumo. Įpilkite ištirpintą sviestą, pieną, suberkite miltų mišinį. Viską gerai išmaišykite.
Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros.
Apvalią kepimo formą (22 - 24 cm skersmens) išklokite kepimo popieriumi ir sukrėskite tešlą. Išlyginkite paviršių.
Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius, supjaustykite skiltelėmis, sumaišykite su cinamonu ir sudėkite ant tešlos. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 20 minučių.

Paruoškite viršų. Puode ištirpinkite sviestą. Suberkite cukrų (ar medų), miltus ir migdolų drožles. Gerai išmaišykite. Mišinį užpilkite ant pyrago ir kepkite dar 10 - 15 minučių, kol viršus dailiai pagels.

Pjaustykite atvėsusį.

Šaltinis knyga "Obuolių pyragai, žurnalo ManoNamai receptai", 2006 m.