JOGURTINIS RUDOJO CUKRAUS KEKSAS

Kodėl vyriškiai, atidarę šaldytuvą visuomet žiūri tik nosies tiesumu? Jei padėsi ką nors truputį kairiau ar dešiniau, o neduok die, nukelsi į viršų, viskas. Maistas lieka nepaliestas. Tai vadinama žodžiu "nėra". Bet juk visko sutalpinti į centrą neįmanoma... Gal čia tik pas mane vieną taip? Išvada - šaldytuvas "visuomet tuščias" :) Jau nebekreipiu dėmesio, kai mirštama iš bado, nors šaldytuvo platybėse liūdi nepaliesti geri dalykai, maistu vadinami.
Kartais, kai taip nutinka, apsidžiaugiu, kad prisimenu, kurioj (visai ne šaldytuvo) kertelėj išsaugojau seniai matytą, bet gerą receptą. Vienas tokių - pas Astą iš Saulėtos virtuvės kažkada nužiūrėtas drėgnas, sodrus jogurtinis keksas. Tikrai labai skanus ir vertas, kad į jį būtų sudėti visi geriausi naminiai jogurtai, kurių, neva šaldytuve nėra...

Truputėlį gąsdinančiai atrodo nemažas cukraus kiekis sudėtyje. Pamaniau, kad jei jau pavadinime dominuoja "rudojo cukraus", tai baltojo nedėsiu iš vis. Ir tikrai, saldumo nepritrūkau nei aš, nei valgiusieji,  juo labiau, kad kekso paviršių aptaškiau lydytu šokoladu. Iki visiškos laimės :)
Puikus pyragas!

Reikia:
170 g minkšto sviesto
150 g rudojo cukraus (naudojau demerara cukrų)
85 g cukraus (šio nedėjau)
50 g muskovado ("muscovado") cukraus
vienos citrinos žievelės (tik geltonosios dalies)
šaukštelio cukraus su vanile
2 kiaušinių
180 g tiršto natūralaus jogurto
180 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių

Minkštą sviestą ištrinkite su visomis cukraus rūšimis (ar tik su tomis, kurias naudojate) iki purumo.
Suberkite citrinos žievelę, vanilinį cukrų, po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišant.
Supilkite jogurtą ir vėl gerai išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir suberkite į tešlą. Švelniai išmaišykite.
Tešlą supilkite į sviestiniu popieriumi išklotą pailgą kekso formą ir kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 minučių.
Pyragas turi iškepti sunkus ir drėgnas.

Atvėsusį galite aptaškyti šokoladu...

ŠOKOLADINĖ ARONIJŲ UOGIENĖ

Mūsų kaimo parke puikuojasi ištisi sąžalynai juodavaisių aronijų. Tikriausiai pasodino jas kažkada dėl grožio, nes šie krūmai nuostabiai puošia aplinką. Pavasarį apsipila rausvais žiedeliais, vasarą - raudonomis uogomis, rudeniop - juodomis. O pakąsti šalnų - iš tolo šviečia oranžiniai raudonais lapais. Be to, šie krūmai beveik niekuo neserga ir nereikalauja ypatingos priežiūros.

Vieną krūmą, tiesa, skiepytą ant aukštesnio kamieno, šį pavasarį pasisodinau ir aš prie savo namų. Ne vien dėl grožio, bet ir dėl burną traukiančių ir nelabai skanių uogų. Tiesą pasakius, uogų man reikia naminiam obuolių vynui nuspalvinti ir jo skoniui paįvairinti. Bet pasiskaitinėjusi supratau, kad šios uogos tikras auksas, o ne gamtos dovana :)

Pirmas vaistas žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Dešimt uogelių kasdien prieš valgį tris kart per dieną 10 - 30 dienų ir gal būtų galima apsieiti be vaistų...
Uogos, turinčios labai daug jodo, todėl turėtų gelbėti turintiems bėdų su skydliauke.
Gausios antioksidantų, naudingos onkologinių ligų profilaktikai.
Begalinis vitamino P, stiprinančio kraujagyslių sieneles, šaltinis.

Štai ką rašo fitoterapeutas J. Vasiliauskas knygoje "Gamtos vaistinė":
"aronijų uogos ir sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, stiprina kraujo kapiliarų sieneles, normalizuoja galvos smegenų sužadinimo ir slopinimo procesus, gerina emocinę pusiausvyrą. Be to mažina kraujospūdį, didina skrandžio sulčių rūgštingumą."
Išeitų, kad tai geros nuotaikos uogos!
Tiesa, yra rimtų perspėjimų. Vyresniems žmonėms, kurių kraujas prasčiau kreša arba esant insulto - infarkto grėsmei, šių uogų valgyti nepatariama. Ne be reikalo jos tokios neskanios, net ir norėdamas nepadauginsi...

Ant manojo krūmelio uogų dar nėra, bet daug puikių aronijų mūsų parke. Nelabai kam įdomių, uogos šiuo metu prisirpusios, pajudinus, pačios byra nuo šakelių. Prisiskyniau, nes kas liks, nules paukščiai, kurie tikrai išmano, ką lesti :) Gerai prisirpę aronijos nebe tokios burną traukiančios, saldesnės, bent jau man, kartais linkusiai į kraštutinumus... 

Užraugiau butelaitį vyno, tik apie tai parašysiu kitąmet, kai paragausiu.
Pasigaminau labai gražios spalvos tiršto sirupo (ne vien gėrimams). Apie jį - kitąkart.
Iš uogų išspaudų užtaisiau rubinų spalvos naminio acto.
Pusmaišį užšaldžiau, bus natūralių dažų velykiniams kiaušiniams.

O šį kartą - apie uogienę. Greičiau, džemą, tirštą, kvepiantį šokoladu ir labai savitą.

Reikia: (2 pusės litro stiklainiams su trupučiu)
1 kg aronijų
geros saujos vyšnių arba juodųjų serbentų lapų
0,5 kg uogienių cukraus
vienos citrinos žievelės ir sulčių
100 g juodojo šokolado (naudojau 62%)

Švarias uogas (be jokių šakelių) suberkite į puodą ir užpylę šlakelį vandens (50 - 100 ml) užvirinkite. Suberkite vyšnių ar serbentų lapus, citrinos žievelę ir ant vidutinės kaitros vis pamaišant pavirkite, kol uogos sutrūkinės ir atsiras daugiau skysčio (apie 15 - 20 min).
Lapus išimkite, supilkite uogienių cukrų, citrinos sultis ir maišant virinkite dar dešimt minučių. Jei reikia, nugraibykite putas.
Baigiant virti, sudėkite susmulkintą šokoladą ir pamaišykite kol ištirps.
Karštą uogienę supilstykite į sterilius stiklainius, užsukite dangteliais ir palikite vėsti "aukštyn kojomis".

Jei aronijos glamžo liežuvį savo aitrumu, prieš virdami palaikykite jas per naktį šaldiklyje. Pašalusios uogos gerokai švelnesnės. 
Aronijos neturi savo išraiškingo kvapo ir skonio, todėl į sirupus ir uogienes dažnai maišomi vyšnių ar juodųjų serbentų lapai.
Aronijas įprasta virti kartu su obuoliais ar kitokiais, dažniausiai rūgštesniais vaisiais. Ši truputėlį kitokia, šokoladas puikiai maskuoja neskanias uogas, nors, gal kaip tik, atskleidžia jų gerąsias savybes... Jei kur nors ant krūmo liūdi prisirpusios uogos, pabandykite.

Labai skanus trupinių pyragas su šiuo džemu, nežinant, sunku pasakyti, su kokiomis uogomis...

Šaltiniai:
J. Vasiliauskas "Gamtos vaistinė. Žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų." 2010 m.
zolininkas.lt
wikipedia
gyvenimas.delfi.lt

KEKSIUKAI SU AVIETĖMIS IR UOGIENE

Niekur nedingau, neatostogauju ir tikrai netinginiauju. Poilsiauja mano kompiuteris, kuriuo kaip tikru šeimos nariu reikia kartais pasirūpinti - išvalyti ir atnaujinti. Vienintelis džiaugsmas - senutėlis IBM, leidžiantis bent akis paganyti... Mūsų budintysis kompiuteris. Priaugęs prie virtuvės stalo krašto pasitarnauja tiems, kurie užeina virtuvėn kavos, o tuo pačiu prisėda ir laikraščių paskaityti arba pabraidyti interneto platybėse :)

O šiaip, džiaugiuosi rudeniu. Per vasarą įšilusios jūros įtakojamais puikiais orais, rudens gėrybėmis lauke ir turguje. Liūdna, nes išskrido kregždės. Viena kita kielė dar kraipo savo ilgą uodegą, bet tuoj neliks ir šių. Danguje dar nematyti masiškai išskrendančių paukščių. Ir gerai, nes, vadinasi, dar anksti, vadinasi, dar pabus gražių dienų.
Šiek tiek aprimo liūdesys į savarankišką gyvenimą išlydėjus studentą, nors gerokai tuštesni ir nykesni namai vis primena, kad kažkas pasikeitė...

Verdu daug kvapnios aviečių uogienės. Šios uogos mūsų vienos mėgstamiausiųjų, ypač jaunėlio. Kiek beišvirčiau, visuomet suvalgome ir pritrūkstame. Su avietėmis kepiau ir puikius keksiukus. Rodos, lyg ir vienu gardėsių valgytoju mažiau, bet skanėstai nuo stalo nugaravo taip pat greitai, kaip ir anksčiau. Tikriausiai, dėl to, kad su pačiomis kvapniausiomis uogomis ir dar saldžios uogienės ir traškių trupinių kepurėlėmis... 

Reikia: (12 keksiukų)
80 g minkšto sviesto
80 ml (arba 1/3 puodelio) riebaus pieno (puodelis 250 ml)
vieno didelio kiaušinio
vieno didelio kiaušinio trynio
šaukštelio cukraus su vanile
200 g miltų
150 g cukraus
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
puodelio šviežių arba šaldytų aviečių (apie 130 g)
12 šaukštelių (arba tiek, kiek keksiukų) aviečių uogienės

Trupiniams:
50 g sviesto
80 g miltų
3,5 šaukšto cukraus

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Įmuškite kiaušinį ir trynį, gerai išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska. Pakaitomis su pienu įmaišykite į tešlą.
Suberkite uogas ir švelniai permaišykite.

Trupiniams sviestą išlydykite ir sumaišykite su miltais ir cukrumi. Trinkite pirštais, kol suformuosite trupinius.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių kaitros.

Į keksiukų kepimo formeles, išklotas popierinėmis formelėmis, sukrėskite tešlą (pripildykite vos daugiau nei puse formelių tūrio). Tešlos paviršių išlyginkite šaukšteliu ir uždėkite po kupiną šaukštelį uogienės, o paviršių pabarstykite trupiniais.

Kepkite apie pusvalandį...

Aviečių uogienę galima keisti braškių ar kitokia mėgstama - turima. Minkšti ir puikūs keksiukai!

Šaltinis: Joy The Baker