2010 m. balandžio 8 d., ketvirtadienis

ITALIŠKA ŠLEPETĖ...

...arba Ciabatta duonelė


Puiki tema Skaniose savaitėse! Ilgai negalvodama užsiėmiau ciabattos ruošimu, nes kaip ir daugelis, mėgstu šią duonelę. Pasinaudojau Egidijos receptu su nedideliu pakeitimu -  šaldytuve nuo švenčių gulėjo šviežių mielių gabalėlis, todėl vietoj sausų, jas ir sunaudojau. Neradau jokio ciabattos recepto su šviežiomis mielėmis. Buvo įdomu, kaip seksis. Beje, mieles naudojau tik raugui (iškart didesnį kiekį). Taigi, žiūrim, ką turim:

Raugui:
20 g šviežių mielių;
150 ml drungno vandens;
3 šaukštai drungno pieno;
1/4 a. š. medaus;
150 g I rūšies miltų.

Tešlai:
250 ml vandens;
2 šaukštai alyvuogių aliejaus;
350 g I rūšies kvietinių miltų;
1,5 a. š. druskos.

Raugui mieles ištryniau su vandeniu ir pienu. Palaikius apie 5 minutes, mišinyje ištirpdžiau medų ir įmaišiau miltus. Gavau poskystę tešlą, kurią uždengus rankšluosčiu, palikau rūgti per naktį ir dar kiek ilgiau (apie 15 val.):


Kitą dieną raugas gražiai suburbuliavo ir kvepėjo bravoru:


Tešlai miltus užpyliau vandeniu ir šiek tiek pabrinkinau (apie 15 min.). Po to sudėjau į raugo mišinį, pridėjau druskos ir aliejaus. Viską gerai išmaišiau mediniu šaukštu ir dar paplakiau mikseriu su antgaliais - kabliais (kol gražiai atšoko nuo indo sienelių). Tešla gavos klampi ir elastinga:


Palikau poilsiui trims valandoms, per kurias gausiai pakilo ir tapo burbuliuota:


Dvi skardas pabarsčiau miltais, atsargiai padalinus masę į dvi dalis (tai padaryti sekėsi sunkokai), skardoje suformavau kažkokias formas. Man gavos apvalios, tarsi paplotėliai, kurie kepdami gražiai iškilo.


Kepiau 210 laipsnių kaitros orkaitėje apie 25 minutes. Iškeptas ir pravėsusias duoneles lengvai aptepiau alyvuogių aliejum. Toliau - smagi atrakcija, kai visi subėgo ragauti ir vertinti :) Žinot, mano vaikams (paaugliams) duona - tik duok, prarysim, o jei dar šilta...Žodžiu, pirmas kartas visai nieko, būtinai bandysiu su sausom mielėm, palyginimui. Man daugoka pasirodė miltų (gal blogai atmatavau), tešla gavos sunkoka, nors iškepus minkšta, skylių daug, plutelė traški. Kitą kart bandysiu šiek tiek primaišyti geresnių miltų. Ir norėjosi skonio - gal primaišyt kokių rozmarinų, o gal čiobrelių ar bazilikų į tešlą, nežinau, bet kažko tokio. Bet kuriuo atveju, puikus dalykas ir svarbiausia, nesudėtingas. Laukite tęsinio :)

6 komentarai:

  1. susidomejau sia duonele, tik nezinau raugui kokius miltus imti?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dora, ir raugui, ir tešlai reikia I rūšies arba kitaip vadinamų duonos miltų, kurių glitimas 812D. Lietuvos parduotuvėse tai būtų Šiaulių kvietiniai miltai:

    http://www.sanitex.eu/prekes/bakaleja/miltai/siauliu-miltai-kvietiniai-812d-2-kg.html?lang=0&plid=436&plid=436&tr=

    AtsakytiPanaikinti
  3. O kam raugas reikalingas? :) ooo

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai vadinamas ilgos fermentacijos metodas, kai naudojant mieles gaminamas raugas, o su juo tešla kildinama keletą kartų ir ilgai. Būtent ilgas kildinimo laikas ir didelis drėgmės kiekis tešloje nulemia ciabattos lengvumą ir skylėtumą. Tešla turi būti labai skysta, beveik nepaimama rankomis ir pradėta ruošti prieš dieną, kitaip tai nebebus ciabatta... :0)

      Panaikinti
  4. Iš recepto ne labai supratau, tai ar patiko rezultatas :) Planuoju kepti šį savaitgalį. ooo

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man skanesnė ciabatta iškepė naudojant naminį raugą:
      http://ausrra.blogspot.com/2011/04/namine-ciabatta.html

      O šiaip, tai duona reikalaujanti daug darbo ir kantrybės, iš pirmo karto nepatyrusiai duonos kepėjai (t.y., man) nebuvo blogas, bet neidealus rezultatas. Jei patyrimo nėra daug, siūlau bandyti su sausom mielėm, kaip ir recepte, pagal kurį kepiau:
      http://www.tinginiai.com/index.php?option=com_content&view=article&id=13:ciabatta

      Kažkodėl man atrodo, kad būtų lengviau, gal ir gautųsi skaniau.. :0)

      Panaikinti