2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

ŠOKOLADINĖ ARONIJŲ UOGIENĖ



Mūsų kaimo parke puikuojasi ištisi sąžalynai juodavaisių aronijų. Tikriausiai pasodino jas kažkada dėl grožio, nes šie krūmai nuostabiai puošia aplinką. Pavasarį apsipila rausvais žiedeliais, vasarą - raudonomis uogomis, rudeniop - juodomis. O pakąsti šalnų - iš tolo šviečia oranžiniai raudonais lapais. Be to, šie krūmai beveik niekuo neserga ir nereikalauja ypatingos priežiūros.



Vieną krūmą, tiesa, skiepytą ant aukštesnio kamieno, šį pavasarį pasisodinau ir aš prie savo namų. Ne vien dėl grožio, bet ir dėl burną traukiančių ir nelabai skanių uogų. Tiesą pasakius, uogų man reikia naminiam obuolių vynui nuspalvinti ir jo skoniui paįvairinti. Bet pasiskaitinėjusi supratau, kad šios uogos tikras auksas, o ne gamtos dovana :)

Pirmas vaistas žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Dešimt uogelių kasdien prieš valgį tris kart per dieną 10 - 30 dienų ir gal būtų galima apsieiti be vaistų...
Uogos, turinčios labai daug jodo, todėl turėtų gelbėti turintiems bėdų su skydliauke.
Gausios antioksidantų, naudingos onkologinių ligų profilaktikai.
Begalinis vitamino P, stiprinančio kraujagyslių sieneles, šaltinis.



Štai ką rašo fitoterapeutas J. Vasiliauskas knygoje "Gamtos vaistinė":
"aronijų uogos ir sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, stiprina kraujo kapiliarų sieneles, normalizuoja galvos smegenų sužadinimo ir slopinimo procesus, gerina emocinę pusiausvyrą. Be to mažina kraujospūdį, didina skrandžio sulčių rūgštingumą."
Išeitų, kad tai geros nuotaikos uogos!
Tiesa, yra rimtų perspėjimų. Vyresniems žmonėms, kurių kraujas prasčiau kreša arba esant insulto - infarkto grėsmei, šių uogų valgyti nepatariama. Ne be reikalo jos tokios neskanios, net ir norėdamas nepadauginsi...

Ant manojo krūmelio uogų dar nėra, bet daug puikių aronijų mūsų parke. Nelabai kam įdomių, uogos šiuo metu prisirpusios, pajudinus, pačios byra nuo šakelių. Prisiskyniau, nes kas liks, nules paukščiai, kurie tikrai išmano, ką lesti :) Gerai prisirpę aronijos nebe tokios burną traukiančios, saldesnės, bent jau man, kartais linkusiai į kraštutinumus... 

Užraugiau butelaitį vyno, tik apie tai parašysiu kitąmet, kai paragausiu.
Pasigaminau labai gražios spalvos tiršto sirupo (ne vien gėrimams). Apie jį - kitąkart.
Iš uogų išspaudų užtaisiau rubinų spalvos naminio acto.
Pusmaišį užšaldžiau, bus natūralių dažų velykiniams kiaušiniams.

O šį kartą - apie uogienę. Greičiau, džemą, tirštą, kvepiantį šokoladu ir labai savitą.

Reikia: (2 pusės litro stiklainiams su trupučiu)
1 kg aronijų
geros saujos vyšnių arba juodųjų serbentų lapų
0,5 kg uogienių cukraus
vienos citrinos žievelės ir sulčių
100 g juodojo šokolado (naudojau 62%)

Švarias uogas (be jokių šakelių) suberkite į puodą ir užpylę šlakelį vandens (50 - 100 ml) užvirinkite. Suberkite vyšnių ar serbentų lapus, citrinos žievelę ir ant vidutinės kaitros vis pamaišant pavirkite, kol uogos sutrūkinės ir atsiras daugiau skysčio (apie 15 - 20 min).
Lapus išimkite, supilkite uogienių cukrų, citrinos sultis ir maišant virinkite dar dešimt minučių. Jei reikia, nugraibykite putas.
Baigiant virti, sudėkite susmulkintą šokoladą ir pamaišykite kol ištirps.
Karštą uogienę supilstykite į sterilius stiklainius, užsukite dangteliais ir palikite vėsti "aukštyn kojomis".


Jei aronijos glamžo liežuvį savo aitrumu, prieš virdami palaikykite jas per naktį šaldiklyje. Pašalusios uogos gerokai švelnesnės. 
Aronijos neturi savo išraiškingo kvapo ir skonio, todėl į sirupus ir uogienes dažnai maišomi vyšnių ar juodųjų serbentų lapai.
Aronijas įprasta virti kartu su obuoliais ar kitokiais, dažniausiai rūgštesniais vaisiais. Ši truputėlį kitokia, šokoladas puikiai maskuoja neskanias uogas, nors, gal kaip tik, atskleidžia jų gerąsias savybes... Jei kur nors ant krūmo liūdi prisirpusios uogos, pabandykite.

Labai skanus trupinių pyragas su šiuo džemu, nežinant, sunku pasakyti, su kokiomis uogomis...


Šaltiniai:
J. Vasiliauskas "Gamtos vaistinė. Žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų." 2010 m.
zolininkas.lt
wikipedia
gyvenimas.delfi.lt


14 komentarų:

  1. Skaniai ir daug žadančiai atrodo. Iki šiol aronijų uogas dažniausiai naudodavau tik obuolienei nuspalvinti ar džiovindavau, kad žiemą būtų kuom paskaninti arbatas. Sulaukus rudens Lietuvoje būtinai aplankysiu palei šulinį augančią aroniją ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ir aš, Rūta, anksčiau džiovindavau, tokias man vienas būdavo skanu kramsnoti. Arba sultimis spalvindavau obuolių vyną. O šiemet visko po truputėlį. Visas iki vienos surinktas uogas sunaudojau sąžiningai :0)

      Panaikinti
    2. Šaunuolė Tu, Aušra :) Bet tai šokoladas ir aronijos...mmmm...žiauriai gerai skamba, geriau net už vyną!

      Panaikinti
  2. Patikėti nelengva, bet labai pritinka šviežiai malto juodojo pipiro. Išsibandykite šaukšte, jei norite įsitikinti. Su šokoladu pasidarysiu pusę viso kiekio, kitką be jo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, man, mėgstančiai netikėtus derinius ir eksperimentus, patikėti tikrai nesunku :) Būtinai pabandysiu, kad ir šaukšte.

      Panaikinti
  3. Na, sugundėte. Šiandien kilogramą prisirinkau ir išviriau. Hmmm... Kodėl nebuvo perspėjimo, kad dirbti su pirštinėmis ;-)) ? Rankų dabar negaliu niekur rodyti :O
    O pati uogienė... Sutraukianti. Nors ir uogos jau šalnų gavusios.
    Beje, ataušusi - skanesnė, nei iš kart degustuojant iš puodo :-D
    O ir knibelynė kokia, kol tuos lapus išrankojau. Rankiojau ir galvojau, kad gerai, kad tik kilogramą dariau, nes 2 saujos lapų - jau būtų man virš kantrybės :-P

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, matot, čia skonio dalykas, man aronijos ir šiaip patinka, aš jas valgau tiesiai nuo krūmo :) O dėl pirštinių, taip, geriau ir skinti, ir dirbti su jomis, tik aš, kadangi to nedarau, tai, matyt, todėl ir neparašiau :) Citrinų sultimis keletą kartų rankas patrinkite. O dėl rinkimo, net nežinau, lapų kiekis priklauso nuo rinkėjo kruopštumo. Aš rinkdama niekur neskubu, tad ir lapų kažkaip neprirenku :) Kilogramas čia juk vieni juokai švariai surinkti, man kartais tenka rinkti kibirais :)

      Panaikinti
    2. Na ir aš norėjau kibirais. Tas kilogramas buvo eksperimentas.
      Skonis tikrai įdomus. Likutį pasidėjau šaldytuve ir vis pribėgdama palaižau :-)) Nors tas sutraukiantis skonis ir keistas, bet visvien skanu.

      O dėl lapų tai aš čia ne apie švarų rinkimą, o apie serbentų (ar vyšnių, pas mane jau nukritę) lapų išrinkimą iš karštos uogienės. Galvoju, gal reikėtų kokį maišiuką iš dvigubos marlės susisiūt tiems lapams, nes uogų dar nemažai, o labiausiai nepatiko ta terlionė.

      Panaikinti
    3. O taip, į verdamą uogienę geriau lapus dėti prieš tai juo sumetus į ploną marlės gabalėlį, tikrai patogiau. Ir pabandykite dalį uogienės pagardinti ne šokoladu, o žiupsneliu šviežiai maltų juodųjų pipirų, tikras netikėtumas :)

      Panaikinti
    4. Kad netikėtumas, tai tikrai tikiu. Bet ar bus malonus tas netikėtumas? Juolab, kad juodųjų pipirų nemėgstu. Bet, kad jau taip siūlot - pradžiai pabandysiu šaukšte :-D

      Panaikinti
  4. Metai apsuko ratą ir vėl atėjo metas virt aronijų uogienę. Vos tik buvo suvalgyta pernykštė, tuoj buvau perspėta, kad reiks kartoti :D Vyras ir šokolado pripirko per akcijas :D Taigi. Dar kart dėkui už puikią idėją!

    AtsakytiPanaikinti