2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

EŠERIO RAGU SU PENNE MAKARONAIS

Ir "kibkit žuvelės..."



Jei paklaustumėt, ką veikiu, atsakyčiau, jog sveikstu :) Pastaruoju metu sapnuoju, kad vaikštau abiem kojomis. Laukiu priešvelykinės savaitės - ką pasakys gydytojai, pažvelgę gilyn į mano kaulus. Gal tikrai pavyks atsistoti ant abiejų kojų ir pasirodys, kad sapnai pranašiški... Labai to tikiuosi. O kol kas skaitinėju ir mezgu. Tylomis. Daug laiko leidžiu su savimi. Kartais, klūpomis ant minkštos kėdės, žiūrėdama pro langą į tolį, minkau. Minkau, kočioju, lankstau, vynioju. Ką? Mielinę tešlą, žinoma, nors negalėčiau pasakyti, kad labai laukiu Velykų. Nepaisant to, jau dažau kiaušinius. Po vieną ar po du, vis eksperimentuoju ir išbandau tai, ką buvau sumaniusi ar atradusi pernai. Bet apie tai vėliau. Šiandien kalbėsiu apie žuvį, mat tinklaraščio Kiaunės reikaliukai šeimininkė šį mėnesį ryši atnaujintą Languotą prijuostę ir kviečia papasakoti, ar mes mėgstame žuvį.

Taip. Manau, kad man, užaugusiai tarp kibiruose sūdomų strimėlių, maišų stintų, gyvų ungurių ir gardžių plekšnių, labai to pasakoti ir nereikia. Aš esu iš tų, kurie vertina pašonėje turėdami galimybę kada tik norisi (o norisi dažnai) nusipirkti (arba pasidžiaugti, kai vaišina žvejai) tikrai šviežios žuvies. Tokios, kokią dovanoja mūsų klimatas ir gamta. Ne vien jūrinės, nors gėlavandenės žuvys savo dumblo kvapu ir poskoniu, kad ir kaip įmantriai beruoštum, manęs nežavi. Na, nebent, šamas ar jaunos lydekaitės. Džiaugsmingai sugurgia pilvas, netikėtai užtikus laukinę Baltijos lašišą. Nei viena žiema neapsieina be stintų. O vasara - be puotos iš rūkytų žuvų per Jūros šventę, be šviežiai rūkyto ungurio Nidoje ar puikių žuvies patiekalų Mingės kaime :) Na, o starkiai, menkės ir ešeriai - tai jau kasdienybė. Tik labai gaila, kad į Baltiją ties Lietuva nebeužplaukia skumbrės...

Ar žuviai reikia įmantrių receptų? Manau, kad ne. Svarbiausia, kad žuvis būtų šviežia. Iš bėdos šaldyta, tik jau ne tokia, lyg nežinia kiek kartų ir nežinia kokiomis priemonėmis "atgaivinta" . Skaniausia - pagaminta greit ir paprastai. Nors ir paprastų idėjų niekuomet nebūna per mažai.

Džiaugiuosi lyg tyčia neseniai atkeliavusia Mitch Tonks knygą "Fish Easy" ir labai liūdžiu, kad negaliu pati nuvažiuoti išsirinkti žuvies. Knygoj pilna puikių greit, per 30 min. paruošiamų jūros gėrybių patiekalų. Noriu visko iš šios knygos, nors ne visokios rūšies žuvų pas mus yra. Šiaurės jūra gerokai dosnesnė :) 


Receptas iš knygos. Puikutėlis ešerio ragu su makaronų vamzdeliais. Nesu ragavusi raudonosios kefalės, kuri rašoma, jog yra labai intensyvaus skonio, bet jei ruoštumėt šį patiekalą būtent su šia žuvimi, kaip knygoje, ji turi būti labai šviežia. Raudonoji kefalė yra valgoma tą pačią dieną, ką tik sužvejota :)
Ačiū draugiškiems žvejams, mano ragu ne ką prastesnis, nes naudojau ką tik sužvejotų ešerių filė :)



Reikia:
5 nedidelių ešerių filė
150 g penne makaronų
1 skiltelės česnako
1 valg. š. labai smulkiai sukapoto saliero stiebo
1 valg. š. labai smulkiai sukapoto pankolio šaknies
1 valg. š. pomidorų pastos
125 ml (puse puodelio) raudonojo vyno (naudojau naminį obuolių vyną)
4 valg. š. šviežiai spaustų apelsinų sulčių
6 gerai prisirpusių vynuoginių pomidorų
1 žvaigždinio anyžiaus
1/2 a. š. maltų pankolio sėklų (naudojau anyžinės ožiažolės sutrintas sėklas)
gabaliuko apelsinų žievelės geltonosios dalies
žiupsnis džiovinto raudonėlio
šviežių petražolių
druskos, maltų pipirų pagal skonį
tyro alyvuogių aliejaus

Keptuvėje įkaitinkite pora šaukštų alyvuogių aliejaus ir pakepinkite susmulkintą česnaką, salierą ir pankolį, kol daržovės suminkštės ir įgaus šiek tiek gelsvą atspalvį. Įdėkite pomidorų pastos ir pakaitinkite 3 - 4 min. Tuomet supilkite vyną, padidinkite kaitrą ir pavirinkite, kol nugaruos maždaug pusė. Supilkite apelsinų sultis ir vėl palaukite, kol pusė nugaruos. Suberkite perpjautus pomidoriukus, įdėkite žvaigždinį anyžių, sumeskite apelsinų žieveles ir suberkite džiovintą raudonėlį. Ant viršaus suklokite žuvies filė gabalėlius ir keptuvę pridenkite. Dabar kaitrą sumažinkite ir patroškinkite apie 15 minučių. Praėjus laikui, atidenkite ir viską sumaišykite, kad žuvis suirtų. Išimkite apelsinų žieveles ir žvaigždinį anyžių.

Makaronus išvirkite pasūdytame vandenyje "al dente", nupilkite vandenį (šiek tiek pasilikdami padažo tirštumui reguliuoti) ir sudėkite į keptuvę prie žuvies. Išmaišykite ir jei reikia, šiek tiek praskieskite makaronų nuoviru. Pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais ir pabarstykite smulkintomis petražolėmis.

Tiesą pasakius, aš suvalgiau pasigardžiuodama, su taure atšaldyto pusiau sauso naminio obuolių vyno, nors makaronų patiekalus valgau labai retai. Esu prisiekusi anyžiaus gerbėja, bet jei su šiais prieskoniais nedraugaujate, nepagailėkite česnako ir pro šalį tikrai neprašausite :)

Saugiai peržiemokit pavasarį!


Ačiū Laurai iš Mezgalų blogo. Jos dėka išmokau lupti ešerius :0) Labai naudinga ir ne taip sunku, kaip atrodo...


Recepto šaltinis Mitchell Tonks "Fish Easy", 2012

12 komentarų:

  1. Ausra, o kur tu gyveni, jeigu ne paslaptis? kad pasonej pardavinejimos tos ka tik suzvejotos zuvys? pajury..???

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, beveik :) Audringos jūros ošimas girdėti prie namų. Jei būtų galima eiti tiesiąja, jūra už dviejų kilometrų :) Ir visai šalia Karklė, senas žvejų kaimas. Ties ta vieta ir dabar žvejai leidžia valtis į jūrą. Pažįstam žvejų. Kartais stintas žiemą perkam tiesiai iš laivelių :) O šiaip, Klaipėdos senajame turguje yra besiverčiančių žuvininkyste. Jei neklystu, vienoj vietoj dirba visa šeima, du kart per savaitę žvejoja ir prekiauja šviežia žuvimi, kurią labai greit žmonės išperka :) Arba atveža šviežių, pvz., šamų, lydekų, lynų ir kitokio gėlavandenio gėrio iš Šilutės ar Rusnės žvejų :) Pajūrio žvejų laimikį superka ir firma Vydmantuose, visai netoliese mūsų. Arba firma Kretingoje, pas juos visuomet šviežia ir neužsilaiko :) Kas žuvį mėgsta, tas žino, juk žuvies kraštas :) Išdaviau beveik visas paslaptis :)

      Panaikinti
    2. ...nors sedim vilniuj, bet beveik visa si reikala su zuvytem - zinom :D vasara, kai poilsiaujam Karklej, jei tik uzmatom, islydim ir pasitinkam zvejus :) Fantastika! Mano svajone buvo, gyventi tokiam kaimuke kaip Karkle... bet gerai pagalvojus, gyvenant ten, nebebutu to dziaugsmo :D Uztatai dziaugiuosi, galedama kiekviena vasara nors savaitele pasimegauti tuom, apie ka svajojau :D
      o tarp kitko - aciu uz parodyma, kaip susidoroti su eseriu :D

      Panaikinti
    3. Smagu, kad vėl užsukai, Migle :) O džiaugtis galima ir gyvenant svajonių vietoj. Apskritai reikia džiaugtis kiekviena diena, kartais sustabdant akimirką :) Nors, nuvažiuoti tik retkarčiais ten, kur širdį traukia būti nuolatos, galbūt, dar geriau. Tuomet suvoki ir vertini daugiau dalykų..

      Panaikinti
  2. O kodel jus manote cia stugauja vejai ;) Lietuvos pajuris tai ne vien zuvies krastas. Tai tikru tikriausiu vejo gusiu pasaulis, ypac jei arciau juros. Kas nepabuvojo, nesupras, kai jau pucia, tai neimanoma ;) O zuvies ziauriai pavydu, niekur kitur pas mus jos normalios negausi, i prekybcentriuose parduodama baisu net ziureti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, dėl vėjų taip. Pas mus vėjuota beveik visada ir retai kada tie vėjai būna šilti :) O dėl žuvies, tai reikia dairytis pažįstamų žvejų mėgėjų. Juk kai pasiklausai, atrodo, kad mėgstančių žvejybą netrūksta :)

      Panaikinti
  3. nuostabios foto ;) esu išbandžiusi Lauros rekomenduotą ešerių lupimo būdą ir pritariu 100 proc. - jis nuostabus ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Oditėle :) Taip, Lauros parodomasis triukas su ešeriais man labai pravertė ir puikiai suveikė :)

      Panaikinti
  4. Kur tą ešerį dbar man gaut, vis galvoju.. Dedu į must make ir knygą užskaitau, labai suintrigavo. Oi kaip knieti paragauti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ar tiks neteks prie jūros atvažiuoti, Mindaugai :) O ką, imi šeimyną ir važiuoji šviežio oro link savaitgaliui :)

      Panaikinti
  5. Puikus receptas. Ir už knygos rekomendaciją ačiū - vis dairausi kokios vertos, nes žuvies pas mus yra - reikia tik įkvėpimo, kad išlipų ji iš orkaitės ir įsirangytų į keptuvę ar puodą ;)

    Kefalės. Esu jas kelis kartus kepusi, bet negalėčiau tiksliai aprašyti skonio. Tikrai gana intensyvus, bet koks? Ir dar, jų raudona odelė smagiai nuspalvina tą šlaką aliejaus, kuriame yra kepama. Grožis :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Rūta, o knyga ypač tinkanti Šiaurės jūros ir šiaurės Atlanto gėrybių valgytojams :)

      Raudonųjų kefalių pas mus nesu užtikusi, nebent reiktų dairytis šaldytų. Įdomu būtų paragauti :) Bet ne bėda, keičiam kuo turim..

      Panaikinti