MORKOS SU DAIGINTOMIS PUPELĖMIS...

... medumi ir imbieru.

Gamta vėl padovanojo keletą gražių akimirkų. Leido pasidžiaugti sniegu ir priminė, kad dabar vis dėlto pats viduržiemis. Kiek kontrastų per tokį trumpą laiką! Miške norėjosi stovėti ir grožėtis lyg kvapą gniaužiančiais paveikslais...

 

Jūros pakrantės kvepia stintomis. Žvejai kalba, kad dabar jų pats užplaukimas... Reikia tikėtis, kad šios žuvelės užsibus iki vasario, stintų šventės Palangoje...

Gaila, bet šiandien sniegą vėl tirpdo lietus ir pagal artimiausias prognozes panašu, kad vėl sugrįš žalia žiema :)

Labai gardus vegetariškas užkandis su traškiomis morkytėmis gali būti puikus garnyras prie mėsos patiekalų. Pupuoles, jei tokių neturite, keiskite žaliaisiais žirneliais, daigintais grūdais ar kitokiomis ankštinėmis daržovėmis.

Reikia:

250 g mažų morkų (būna tokių nedidukių, piršto dydžio, bet jei ką, tiks ir įprastos, pasmulkintos :);

200 g daigintų pupuolių;

mažo svogūno ar gabalėlio poro;

gabaliuko šviežio imbiero šaknies;

šlakelio aliejaus;

2 šaukštelių medaus;

puodelio vandens;

žiupsnelio čiobrelių lapelių;

žiupsnio kapotų petražolių lapelių;

druskos, pipirų pagal skonį.

Morkas nuplauname, nuskutame ir perpjauname per pusę išilgai (jei didelės, pjauname dar ir skersai perpus).

Pupuoles perplauname vandeniu. Svogūną ar porą smulkiai supjaustome, imbierą nulupame ir supjaustome kubeliais.

Puode įkaitiname aliejų, sudedame morkas, imbierą ir troškiname keletą minučių pamaišant. Įpilame vandens ir troškiname uždengus apie 10 minučių (morkytės turėtų išlikti šiek tiek traškios).

Sukrečiame pupuoles, svogūną ir dar minutę ar dvi patroškiname. Įmaišome čiobrelius, medų, pagardiname druska ir pipirais. Viršų pabarstome kapotais petražolių lapeliais.

Morkytės bus dar gardesnės, jei prieš pabaigą įmesite saują kapotų anakardžių (kešju) riešutų ir pagal skonį įpilsite šiek tiek balzaminio acto.. :)

Pagal "Valgiai visai šeimai", 2000 m.

PURŪS KEKSIUKAI SU OBUOLIAIS

Mano tinklaraščio populiariausių įrašų penketuke pyragus baigia išstumti sriubos :) Savo vietos niekaip neužleidžia tik varškės keksiukai. Ir jau labai seniai. Pažiūrėjau pas Astą iš Villa Alps, iš kurios pasiskolinau šį receptą, situacija ta pati... Kuo gi jie taip ypatingi?
O aš atradau dar vienus, labai paprastus ir greit dingstančius nuo stalo. Paprastučiai, tikrai labai minkšti, purūs ir skanūs keksiukai su obuoliais. Ypač, jei rinksitės rūgštenius ir gerai sukepančius obuolius. Tešloje nėra kiaušinių, o imbiero, nors ir šviežiai tarkuoto, labai įkyriai nesijaučia. Čia tiems, kurie jo nelabai mėgsta ar baiminasi. Be to, imbiero visuomet galima atsisakyti arba pakeisti, pvz., cinamonu, nors aš taip nedaryčiau. Žodžiu, spręsti jums...

Reikia:
225 ml kambario temperatūros kefyro;
225 g miltų;
100 g rudojo cukraus;
100 g obuolių (maždaug vieno vidutinio obuolio)
75 g kambario temperatūros sviesto;
šaukštelio tarkuotos imbiero šaknies;
šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos.

Minkštą sviestą išsukame su cukrumi iki purumo. Maišydami po truputį supilame kefyrą, įdedame tarkuoto imbiero.
Miltus išsijojame į dubenį ir sumaišome su druska bei kepimo milteliais. Maišant suberiame į sviesto ir kefyro masę.
Obuolį nulupame, išsėkliname ir supjaustome kubeliais. Sudedame į tešlą ir atsargiai išmaišome.
Į keksiukų kepimo formą pridedame popierimių formelių ir paskirstome tešlą (du trečdalius talpos). Jei naudosite silikonines formas taip, kaip aš, popierinių formelių neprireiks.
Kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje 25 minutes.
Pravėsusius pabarstome miltiniu ar cinamoniniu cukrumi...


Skaniausi dar šilti, su naminiu jogurtu, kuris vos pasaldintas kondensuotu pienu :)

Šaltinis "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga", 2011 m.

PRANCŪZIŠKA VIŠTIENOS SRIUBA

Su makaronais ir daržovėmis... Soti.

Gamta šią išskirtinę žiemą pajūriui padovanojo gražią dieną. Tiesiog idealią. Saulėtą, ramią ir visai nešaltą. Toks oras tiesiog tempte ištempė į lauką, nors sausį darbų lauke kaip ir nėra... Vis tik norint pajudėti, darbo visuomet galima susigalvoti.
Keista, tačiau tebežaliuoja agurklės, builiai, šalavijai, čiobreliai ir raudonėliai. Išsiviriau kvapnios arbatos... Visiškai išbrinkę serbentų ir kitų dekoratyvinių krūmų pumpurai. Iš žemės kyšo net kai kurių tulpių žaluma. Kas bus su visu tuo, jei staiga sugriebs šaltukas? Et, dėl visa ko, kur galėjau, užmėčiau per Kalėdas džiuginusios eglės šakomis. Ir mažumėlę pasėdėjau ant suoliuko su šviežių šalavijų arbata. Truputėlį per šalta, kad kvepėtų pavasariu, bet per žalia, kad suvokčiau, jog pats viduržiemis :)
Bet tai buvo vakar ir tik viena vienintelė dienelė per pastaruosius mėnesius. Šiandien vėl lietus, tamsuma ir dūsaujantys vėjai...

Todėl ir verdu sriubas. Šildančias, tirštas ir nuostabias...

Reikia:
450 g mažais kubeliais pjaustytos vištos (ar kalakuto) krūtinėlės;
apie 175 g makaronų;
druskos ir pipirų pagal skonį;
vieno svogūno;
trijų česnako skiltelių;
2 raudonų saldžiųjų paprikų;
2 mažų cukinijų;
nubraukto šaukštelio džiovintų mairūnų;
apie 280 ml konservuotų luptų pomidorų savo sultyse;
1 - 1,3 l vištienos sultinio;
alyvuogių aliejaus.

Puode, kuriame virsite sriubą, įpilkite šlakelį aliejaus ir pakepinkite smulkiai kapotą svogūną, kol suminkštės. Įmaišykite plonais griežinėliais pjaustytus česnakus ir kepkite dar minutę.
Suberkite nuvalytas ir kubeliais supjaustytas paprikas, uždenkite ir kartkartėmis pamaišydami pakepinkite 5 minutes.
Cukinijas perpjaukite išilgai ir supjaustykite griežinėliais. Suberkite į puodą kartu su džiovintais mairūnais, uždenkite ir pamaišydami patroškinkite dar keletą minučių, kol cukinijos šiek tiek suminkštės.
Į puodą supilkite sutrintus pomidorus su jų sultimis, sultinį ir užvirkite.
Sudėkite makaronus ir vištieną, sumažinkite kaitrą. Uždenkite ir lėtai virkite 5 - 8 min. arba kol išvirs makaronai. Pagardinkite druska, pipirais ir patiekite su duonos lazdelėmis ar žolelių sviestu apteptomis prancūziško batono riekelėmis...

Šaltinis "Valgiai šeimai ir draugams. 380 receptų iš viso pasaulio" ("One dish meals"), 2006 m.