Vasaris mūsų namuos gausus šventėmis. Nuo pat pradžių iki pat pabaigos, įskaitant ir Nepriklausomybės dieną, kurią visuomet stengiamės vienaip ar kitaip paminėti. Tiek to, įskaitant ir Įsimylėjėlių dieną. Kad ir kaip stengtumėmės nepasiduoti komerciniam aplinkos spaudimui, rožytė ar tulpių puokštė, bučkis, taurė vyno ir truputį neįprasta vakarienė - visa tai yra labai brangios akimirkos, su metais įgaunančios vis svarbesnę reikšmę.
Labai branginu ir akimirkas, praleistas su senais (ne amžiaus prasme) ir gerais draugais. Kuo toliau, tuo labiau jas branginu. Vasarį, kaip nei vieną kitą mėnesį, tų akimirkų būna daugiausia, nes jos ypatingos. Šiemet jos buvo ypač šaunios ir tikrai nepakartojamos...
Vasarį baigiasi kalendorinė žiema. Vakar oras džiugino yapč pavasariška saule ir ramuma, turėjau progos gerai pasivaikščioti. Tikėjausi danguje pamatyti ir išgirsti vieversį. Bet matyt, dar per anksti...
Užtat kovo pirmąją tinklaraštis "tarp vėjo gūsių" švenčia antrąjį gimtadienį. Per du metus, įtakojama atšiaurios Baltijos, prirašiau visokių vėjų, išbandžiau ir surašiau daugiau nei du šimtus aštuoniasdešimt receptų, kuriuos nuspalvinau įvairiaspalviais kaktusų bei lauko gėlių žiedais. To paįvairinimo buvo sumanyta parodyti daugiau, bet gavosi taip, kaip gavosi. Plečiasi skaitančių ir vis tyčia ar netyčia atrandančių draugų, bičiulių ir pažįstamų ratas. Labai mieli virtualūs pažįstami bei nepažįstami bendraminčiai.
Tinklaraščio rašymas tapo ne vien pomėgiu, pramoga ar virtualiu kulinarinių užrašų vedimu, bet ir savotiška liga "knaisiotis". Sužinoti tai, apie ką net nebūčiau kada nors sugalvojusi ieškoti žinių. Kartais šiek tiek nustebinti. Užfiksuoti tam tikrus gyvenimo trupinius (jau dabar įdomu pačiai skaityti, ko prirašiau prieš daugiau nei metus). Išbandyti tai, ko niekada nebuvau bandžiusi. Ne vien vartyti kulinarines knygas ir žurnalus, kaip anksčiau, bet iš jų ką nors pagaminti. Dairytis kulinarinių knygų svečiose šalyse (apie ką anksčiau net nebūčiau pagalvojusi). Lyg kokiai seklei morkai, sekti, kas vyksta mėgstamų maisto blogerių ir kitame virtualiame pasaulyje. Parodyti, kad ir šiaurinėmis sąlygomis daugybę metų puoselėjami kaktusai gali žydėti nuostabiais žiedais. Tobulėti, improvizuoti, kurti, paįvairinti savo "virtuvinį" gyvenimą ir norėti dar daugiau...
Tinklaraščio gimtadienis - smagi proga padėkoti visiems, kurie užsuka, skaito, bando, ragauja ir vertina. Taip pat ir tiems, kurie parašo atsiliepimą...
Žinot, kurie receptai patys populiariausi tarp skaitytojų per visą tą laiką? Pirmauja "Agurkų griežinėliai žiemai" (receptas čia), sumušę visus rekordus. Antroje vietoje puikuojasi "Gilių kava" (receptas čia), puikus gėrimas žiemai. Ir treti - išgirtieji "Varškės keksiukai" (receptas čia), kaip tik prie gilių kavos...
Šokoladą ir viskas, kas su juo susiję, labai mėgsta mano vaikai. Ir tai nėra jokia naujiena. Mano suaugęs paauglys, vasario mėnesį man dovanojo receptų knygą "Šokoladas". Storą, prabangią ir "skanią". Dovana su užuomina :)
Kiek joje visko daug nuostabaus, papasakoti sunku, turėsiu progų išbandyti ir parodyti. Mėtiniai šokoladiniai keksiukai pagal vieną iš gausybės receptų šioje knygoje.
Tikriausiai nepaslaptis, kad šokoladas labai draugauja su mėtomis. Šie keksiukai su angliškais mėtiniais šokoladukais "After Eight". Pirmą kart jų paragavau daugiau kaip prieš dvidešimt metų viešėdama pas gimines Anglijoje, kaip aš vadindavau, mėtų šalyje. Nuo to laiko šios labai skanios, plonos, baltu, tąsiu mėtiniu įdaru pripildytos šokoladinės plokštelės nei kiek nepaskeitė, nei išvaizda, nei skoniu.
Šių keksiukų skonis taip pat primena šokoladukus "After Eight" ir dėka jų yra gaivinantys ir malonaus aromato...
Reikia:
300 g miltų;
75 g kakavos miltelių;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos;
165 g minkšto sviesto;
300 g cukraus (dėjau 200 g ir saldumo netrūko );
3 kiaušinių;
180 ml pieno;
šaukštelio pipirmėčių ekstrakto *;
15 sutrupintų šokoladukų su mėtiniu įdaru "After Eight".
*
mėtų ektraktą pakeičiau mėtų tinktūra, kurios pas mus galima nusipirkti vaistinėje ir kuri išgaunama iš pipirmėčių lapų bei vartojama sutrikus virškinimui. Į tešlą įlašinau dešimt lašų. Daugiau nerekomenduoju, nes tinktūra gan stipraus, intensyvaus mėtų skonio ir aromato.
Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakant.
Miltus sumaišykite su kepimo, kakavos milteliais ir druska. Lėtai maišydami į sviesto ir kiaušinių masę pamažu įmaišykite miltų mišinį pakaitomis su pienu. Įpilkite pipirmėčių ekstrakto (mėtų tinktūros įlašinkite 5 - 10 lašų). Įmaišykite sutrupintus mėtinius šokoladukus.
Tešlą sukrėskite į keksiukų formeles, išklotas popierinėmis formelėmis, pripildant į kiekvieną po du trečdalius.
Kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 - 25 min., kol į vidurį įbestas ištrauktas medinis pagaliukas bus švarus. Atvėsinkite ant grotelių.
Manieji keksiukai liko nepapuošti. Apiberkite juos cukraus pudra arba konditeriniu švirkštu užpurškite Maskarponės sūrio, sumaišyto su plytele lydyto šokolado. Receptas reikalauja juos aplieti šokoladiniu glajumi, pagamintu iš 180 g juodojo šokolado, 125 g sviesto ir trupučio pipirmėčių ektrakto. Šokoladą ir sviestą reiktų ištirpinti vandens garų vonelėje, įlašinti mėtų, atvėsinti ir aptepti keksiukus.
Šaltinis: knyga "Šokoladas" (vertimas iš "Il libro d'oro del cioccolato", Bardi Carla, Pietersen Claire, 2006 m.)
