2013 m. kovo 14 d., ketvirtadienis
NAMINĖS GRŪDĖTOSIOS GARSTYČIOS
Prisiminiau, kad praėjusį rudenį pas ūkininką turguje prisipirkau rudųjų ir geltonųjų garstyčių grūdeliais, su mintimi kada nors pasigaminti naminio garstyčių padažo. Labai mėgstu garstyčias, be jų neįsivaizduoju nei marinatų žuviai, mėsai ar daržovėms, nei mėsos ar žuvies kepsnių. O kokios gi Velykos be kiaušinių su garstyčiomis (ne vien majonezu :)?
Mano šaldytuve visuomet galima rasti keletą indelių skirtingų rūšių garstyčių padažo, o spintelėje - biriųjų garstyčių. Tačiau nuo šiol garstyčių padažų pavidalu nusprendžiau nebepirkti, nes ir vėl, pastudijavus etiketę, indeliuose pilna skonio stipriklių, dažiklių, kiaušinių miltelių ir t.t. O kur gi šio gėrio nėra? Nebepirksiu, nes labai lengva pasigaminti namie. Ir tokias, kokių norisi.
Naminių garstyčių gamybai tereikia trijų dalykų - garstyčių grūdeliais (geltonųjų, rudųjų ar juodųjų), skysčio (tai gali būti alus, vynas, actas, citrusų, pvz., greipfrutų ar apelsinų sultys ar tiesiog vanduo) ir prieskonių (druskos, cukraus, česnako, medaus, pipirų, žalumynų, ciberžolės ar ko tik norisi).
Skysčiu užpiltas garstyčių sėklas reikia pabrinkinti (1 - 3 paras), po to sutrinti ir pridėti pageidaujamų prieskonių. Viskas!
Aš labiau mėgstu grūdėtąsias, taip vadinamas, angliško stiliaus garstyčias. Tokioms pasigaminti net nebūtina naudoti garstyčių milteliais (bet galima). Dižono stiliaus garstyčios gaminamos iš sumaltų sėklų, garstyčių miltelių, tačiau tai taip pat visiškai paprasta ir nesunku (apie tai kitąkart).
Sunaudojau didžiąją dalį rudųjų garstyčių sėklų, kurių turėjau tikrai nemažai ir pasigaminau visą puslitrį rupaus garstyčių padažo. Macnaus, mat rudosios daug aitresnės nei geltonosios, ir pagardinto tamsiuoju alumi. Kepsnių marinatams ir pagardams prie mėsos...
Reikia (puodelis 250 ml):
1/2 puodelio rudųjų garstyčių sėklų
1/4 geltonųjų garstyčių sėklų
3/4 puodelio tamsaus alaus (naudojau "porterį")
1/2 puodelio obuolių acto
2 šaukštų rudojo cukraus
šaukštelio druskos
1/4 šaukštelio maltų pipirų
Garstyčių sėklas (abiejų rūšių) sumaišykite su alumi ir actu. Sudėkite į stiklainį ir uždengę padėkite į šaldytuvą. Laikykite mažiausiai parą (arba dvi - tris, brinkstančios sėklos turėtų sugerti visus skysčius).
Garstyčių mišinį sudėkite į indą ir trinkite elektriniu trintuvu ("blenderiu"). Trindami suberkite cukrų, druską ir pipirus. Trinkite iki norimos tekstūros, kol sėklos dalinai susitrins ir masė nevirs visiška sutrintų sėklų tyre.
Paragaukite, gal trūksta rūgšties ar saldumo. Pagardinę ir gerai permaišę, sukrėskite į sandariai užsukamą stiklainį ir patalpinkite į šaldytuvą.
Iš šio kiekio išeina puslitris garstyčių. Jei tiek atrodo labai daug, mažinkite proporcijas.
Garstyčių sėklų tikrai mačiau pirkti parduotuvėse.
Laikykite šaltai, sandariai uždarytame inde ir suvartokite per porą mėnesių (bėgant laikui aitrumas silpsta).
Puikios garstyčios, man labai gardžios ant sumuštinių su kepta kalakutiena, kuriuos aš valgau su saldžiuoju greipfrutu "pomelo" ...
Idėja iš virtulaus žurnalo Who's Hungry?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Gėris gėris. Aš namines porą kartų esu gaminusi irgi. Vieną kartą gavosi tik garstyčių burbulėliai, antrą - jau visas garstyčių padažas ;) Puikus receptas ir mintis Šv. Velykoms :)
AtsakytiPanaikintiTaip, Rūta, ir svarbiausiai, kad improvizacijai ribų nėra. Kaskart vis kitaip, pagal skonį ir nuotaiką :)
PanaikintiMh, vakar užsukau į aliejų ir actų parduotuvę (žinoma, tuščiomis neišėjau), tai priragavau ir kelių rūšių garstyčių - labiausiai patiko grūdėtosios garstyčios su figomis (sakyčiau, kad beveik pusė per pusę sumaišyta) ir garstyčios su kažkokiais geltonais vaisiais ir čili. Tas su figomis žadu išbandyti namuose. O išragavus garstyčias - prisipirkau actų ir aliejaus ;)
PanaikintiFigų garstyčios! Skamba labai viliojančiai. Ir puiki idėja ateičiai :) O actams, ypač balzaminiams ir riešutų aliejams ir aš nesu abejinga :) O žinai, praėjusią vasarą žaidžiau eksperimentuodama ir prisigaminau po šlakelį įvairaus naminio uogų acto. Ne tik obuolių, bet ir aviečių, r. serbentų ir aronijų. Gėris! O aronijų acto dar ir spalva, ne vien skonis stulbinama :)
PanaikintiMh, atsimenu Tavo rausvą česnakų žiedų actą - labai patraukliai atrodė. O kiek ryškus skonis gavosi? Aš šįkart nusitvėriau du actus - vieną balto muskatinio vyno, kitą - vyšnių su migdolais (šitas labai nerealus). O aliejų, kurį pačiupau per klaidą vietoje triufelinio - su rozmarinais (bet kaip jis gerai sutiko su baltos duonos skrebučiais!).
PanaikintiČesnakų žiedų actą reikia greit suvartoti, kiek pastovėjęs jau nebe toks skanus (keičiasi spalva ir skonis), o uogų actas puikus. Tai ne įprastas actas, užpiltas ant uogų, o sutrintos uogos, užpiltos vandeniu, cukrumi ir suraugintos. Ilgiau pabrandinus, gerai išsistovėjęs ir nuskaidrėjęs gaunasi puikios spalvos sodrus actas, ypač gardus salotų užpilams, ant šviežių pomidorų ar ant virtų burokėlių. Ypač kvapnus ir gero skonio aviečių ir serbentų. Aronijų paragavus nė neįtartum, iš kokių uogų, bet jau ta rubino spalva.. Įsivaizduoju, kad iš vyšnių gautųsi kvapnus :) Svarbiausiai, kad galima pasigaminti saldesnio, pvz., ant salotų ar pagardų su vaisiais ir rūgštesnio. Man patiko. Gal kada nors, atėjus sezonui, įkelsiu receptą, jei visko nesunaudosiu :)
PanaikintiAš Klaipėdos turguje mačiau močiutę pardavinėjančią garstyčias indeliais...pagalvojau, o gudri močiutė. Pasirodo dar ir visai nesudėtinga:) O aš vis iš Francės tempiu....viskas, gaminsiu:)
AtsakytiPanaikintiIšmanios močiutės žino, kuo verstis :) Garstyčių galima pasigaminti visokių, tikrai neprastesnių nei prancūziškos :)
Panaikinti