ITALIŠKA ŠLEPETĖ...

...arba Ciabatta duonelė

Puiki tema Skaniose savaitėse! Ilgai negalvodama užsiėmiau ciabattos ruošimu, nes kaip ir daugelis, mėgstu šią duonelę. Pasinaudojau Egidijos receptu su nedideliu pakeitimu -  šaldytuve nuo švenčių gulėjo šviežių mielių gabalėlis, todėl vietoj sausų, jas ir sunaudojau. Neradau jokio ciabattos recepto su šviežiomis mielėmis. Buvo įdomu, kaip seksis. Beje, mieles naudojau tik raugui (iškart didesnį kiekį). Taigi, žiūrim, ką turim:

Raugui:

20 g šviežių mielių;

150 ml drungno vandens;

3 šaukštai drungno pieno;

1/4 a. š. medaus;

150 g I rūšies miltų.

Tešlai:

250 ml vandens;

2 šaukštai alyvuogių aliejaus;

350 g I rūšies kvietinių miltų;

1,5 a. š. druskos.

Raugui mieles ištryniau su vandeniu ir pienu. Palaikius apie 5 minutes, mišinyje ištirpdžiau medų ir įmaišiau miltus. Gavau poskystę tešlą, kurią uždengus rankšluosčiu, palikau rūgti per naktį ir dar kiek ilgiau (apie 15 val.):

Kitą dieną raugas gražiai suburbuliavo ir kvepėjo bravoru:

Tešlai miltus užpyliau vandeniu ir šiek tiek pabrinkinau (apie 15 min.). Po to sudėjau į raugo mišinį, pridėjau druskos ir aliejaus. Viską gerai išmaišiau mediniu šaukštu ir dar paplakiau mikseriu su antgaliais - kabliais (kol gražiai atšoko nuo indo sienelių). Tešla gavos klampi ir elastinga:

Palikau poilsiui trims valandoms, per kurias gausiai pakilo ir tapo burbuliuota:

Dvi skardas pabarsčiau miltais, atsargiai padalinus masę į dvi dalis (tai padaryti sekėsi sunkokai), skardoje suformavau kažkokias formas. Man gavos apvalios, tarsi paplotėliai, kurie kepdami gražiai iškilo.

Kepiau 210 laipsnių kaitros orkaitėje apie 25 minutes. Iškeptas ir pravėsusias duoneles lengvai aptepiau alyvuogių aliejum. Toliau - smagi atrakcija, kai visi subėgo ragauti ir vertinti :) Žinot, mano vaikams (paaugliams) duona - tik duok, prarysim, o jei dar šilta...Žodžiu, pirmas kartas visai nieko, būtinai bandysiu su sausom mielėm, palyginimui. Man daugoka pasirodė miltų (gal blogai atmatavau), tešla gavos sunkoka, nors iškepus minkšta, skylių daug, plutelė traški. Kitą kart bandysiu šiek tiek primaišyti geresnių miltų. Ir norėjosi skonio - gal primaišyt kokių rozmarinų, o gal čiobrelių ar bazilikų į tešlą, nežinau, bet kažko tokio. Bet kuriuo atveju, puikus dalykas ir svarbiausia, nesudėtingas. Laukite tęsinio :)

ŠALTIBARŠČIAI SU RŪGŠTYNĖMIS

Baisiai mėgstu viską, kas rūgštu, rauginta ar marinuota. Šaltibarščius, raugintų kopūstų sriubą, rūgštynių sriubą, marinuotas ar raugintas daržoves galėčiau valgyt ir valgyt. Lengvai pasijuokia iš manęs namie, kai vidury žiemos pasidarau šaltibarščius ir kertu kur į kampą atsisėdus. Tada jau valgau ir pietums, ir vakarienei, ir dar kitą dieną. Atsivalgau, pailsiu ir vėl noriu. Na, o kai ateina pavasaris ir vasara, užderi savas rūgštynių derlius, parduotuvės ir turgūs pilni tikrų šviežių daržovių, tai jau... puota. Žodžiu, esu visą laiką truputėlį "besilaukianti" :) Taigi, ir šiandien pas mane šaltibarščių diena. Ne su burokėliais (mėgstu ir šiuos), bet su rūgštynėmis. Šitie sotūs, bet labai gardūs...

Reikia:

vieno šv. agurko;

šv. krapų ryšulio;

česnako skiltelės (stambesnės);

konservuotų rūgštynių (oi, laukiu šviežių);

laiškinių česnakų (kuriuos galima keisti svogūnų laiškais);

druskos (priklausomai, nuo to, kokios rūgštynės, šį kart jos net nedėjau)

maltų juodųjų pipirų;

poros virtų kiaušinių;

kefyro (šaltibarščių arba įprasto);

apie 150 ml grietinėlės.

Agurką nuskutam ir supjaustom smulkiau...

...pridedam kapotų krapų, susmulkinto česnako, svogūnų laiškų ar laiškinių česnakų (pykstu, nes laiškiniai česnakai dar nesužėlė, o svogūnų laiškų šį kart negavau pirkti, todėl šiame puode jų nebus), konservuotų rūgštynių pagal skonį (rekomenduoju Spilvos, latviškas, nors brangokos, bet gero skonio ir labai skaniai susmulkintos, be jokių plaušelių ar kotelių, bet tiks ir pvz., Kėdainių, kaip ir pas mane šį kart):

Užpilam kefyru, paragaujam ir jei reikia įberiam druskos (arba nuo rūgštynių pakaks), juodųjų pipirų, įpilam grietinėlės ir išmaišome. Valgome su kapotais virtais kiaušiniais ir virtom bulvėm. :)

Jei naudoju šviežias rūgštynes, jas smulkiai supjaustau, keletą minučių pavirinu pasūdytame vandenyje, nukošiu ir sutrynusi smulkintuvu sudedu į sriubą.


Labai gardu agurkus keisti ridikėliais arba maišyti - truputį ridikėlių ir truputį agurkų...

BABKA

Turbūt nuostabesnio Velykų ryto net negalėtum įsivaizduoti. Ačiū gražiam pavasariui ir nuostabiam orui už šventinę nuotaiką. Tegul šis pavasaris visiems atneša kuo daugiau saulėtų dienų, teigiamų emocijų, lūkesčių išsipildymo... Fantazijos ir išradingumo skaniam gyvenimui! Su šv. Velykom!

Man šiais metais priešvelykinis penktadienis tapo tikru Didžiuoju penktadieniu, nes sugalvojau pasinaudot kiek pasenusia literatūra ir pagamint velykinę bobą pagal labai seną močiutės palikimą - 1936 m. išleistą V. Varnienės knygą "Didžioji virėja"

Be abejo, kas nors turi šį, o gal pakartotinį knygos leidimą (lygtai 1990 m.), nežinau, ar naudojat, bet... žinot, tai toks antikvaras, sunku net apsakyti. Esu girdėjus nuomonių, jog tai tikriausia senoviška lietuviška virtuvė, tačiau aš ginčyčiausi, nes išversta iš rusų kalbos (autorė E. Malachoviec) ir, anot autorės V. Varnienės, pritaikyta "aniems laikams". Knygoje ne tik lietuviški, slaviškų tautų, bet ir prancūzų, italų ir kitų tautų virtuvės receptai, "įvilkti" į kitokius (bet nuspėjamus) pavadinimus. Labai įdomi sena, pilna svetimybių, nesuprantamų terminų ir kartais labai juokinga knygos kalba. Įdomu šifruot ir ieškot kas ką reiškia, prisiliest prie to, kaip gyveno ir gamino mūsų močiutės, kai nebuvo nei šaldytuvų (šaldomas maistas ant ledo), nei orkaičių (kepama ir verdama krosnyje), nei virtuvinių kombainų (vien rankų darbas)! Tad, tegul nesupranta klaidingai skaitytojai, jei tinklarašty pasirodys juokingi, keisti ir ne visai gražūs šiandieninei ausiai patiekalų pavadinimai. Man pasirodė puiki proga iššūkiui - velykinė boba (knygoj babka) pagal senovišką receptą!

 Pagrindinės taisyklės (kalba netaisyta) arba pastaba:

"Kad išeitų geros babkos, tur būti: geros mielės, sausi miltai, gerai išminkyta tešla ir gera krosnis. Sviestas tur būti šviežias, išlydytas, nusistovėjęs, bet šiltas. Tryniai turi būti gerai su cukrum suplakti iki baltumo ir tirštumo.

Babkos turi tris kartus išsikelti: paimti mieles, miltus, pieną, gerai išplakus pastatyti, kad pasikeltų. kai tešla pradės kilti, pridėti gerai išplaktus trynius su cukrum, tešlą gerai išplakti, išminkyti (visą valandą), po to dėti sviesą ir visus skanėstus, reikalingus pagal receptą, ir vėl pastatyti šiltoj vietoj, kad gerai pasikeltų, kad tešlos pasidarytų du kart daugiau. Vėliau, vėl gerai išminkyti, sudėti į formas po vieną trečdalį formos ir pastatyti šiltoj vietoj, kad pasikeltų iki 3/4 formos, tada atsargiai pastatyti į krosnį. Krosny babkos turi visą laiką stovėti ten, kur pastatytos, - visą valandą arba pusantros; nereikia jų stumdyti, kad nesukristų.

Norint pasenusias babkas atšviežinti, reikia nupjovus išdžiūvusį paviršių suvilginti 1/4 stiklinės marselio ar romo, sumaišyto su 1/4 stiklinės vandens ir 2 šaukštais cukraus. Tokiu mišiniu užpilti babką ir pastatyti į karštą krosnelę 15 min. įvyniojus į baltą sugeriamą popierių. Po to babka pasidarys skanesnė, negu kaip buvo šviežia".

Tai buvo pagrindinė babkų ruošimo pamokėlė. Manau, kad mielinių pyragų atšviežinimas tikrai vertas dėmesio (reiks būtinai išbandyti). Žinojau, kad geram mieliniam (nebūtinai velykiniam) pyragui reikia labai daug kiaušinių, bet, šioj knygoj receptuose nurodomas kiaušinių kiekis šokiruoja. 60 trynių, 6 stiklinės trynių, 36 kiaušiniai, 24 tryniai ir 14 baltymų, 36 tryniai ir 6 kiaušiniai, 6 stiklinės trynių ir 6 baltymai ir t.t. Nustebino "Sakramentinė babka", kuriai pagal receptą reikia 90 trynių šešioms stiklinėms miltų. Jau pamaniau, kad net mažindama produktų kiekį neišbandysiu jokio recepto. Ačių dievui, radau. Pasirinkau receptą paprastu pavadinimu "Babka", kuris ir buvo priimtiniausias. Pateikiu produktų kiekį, kurį naudojau (ir gavos dvi babkos), nors originale - dviguba norma.

Reikia:

150 g sviesto;

8 kiaušiniai;

1 stiklinė grietinėlės;

2 stiklinės miltų;

0,5 stiklinės cukraus;

25 g mielių (šviežių);

1/4 a. š. druskos

Įmaišalui  (kaip mokė knyga) - mieles ištryniau su žiupsneliu cukraus ir sumaišiau su šlakeliu drungnos grietinėlės (galima pienu), palikau šiltai, kad pasikeltų. Toliau laikiausi originalaus recepto (kalba netaisyta):

"Sviestą ištrinti iki baltumo (tai dariau virtuviniu kombainu), įplakti po vieną 8 kiaušinius, įpilti stiklinę šiltos (kambario temperatūros) grietinėlės, 2 st. miltų, kad tešla būtų kaip vaflėms, cukrų, mieles ir druską. Viską sudėjus, gerai išmaišyti, pastatyti, kad pasikeltų (o pasikėlė oi, oi, oi kaip).

 

Po to vėl gerai išmaišyti, minkyti pusę valandos (aš vėl leidau sau pasinaudoti technologijomis (juk kiek darbų dar reik nudirbti!) ir plakiau mikseriu 20 min., tešla  gavos poskystė, tikrai kaip vafliams ar blynams). Sudėti į formas, išteptas sviestu, pabarstytas sausainiais (džiūvėsėliais).

 

Kai pasikels (išvirto per kraštus, reikėjo pripilti 1/3 formos), pastatyti į krosnį valandai (kepiau 200 laipsnių kaitros orkaitėj apie 40 min. arba kol įbedus medinį pagaliuką, jis liks sausas)".

 Na, žinot, mielinė "bulka" yra "bulka", bet ši... Tikrai neperdedu. Iš šio kiekio ir po ilgo plakimo (kiek keista buvo tokia skysta tešla), ir didelio tešlos iškilimo (galvojau, būsiu perplakus), išėjo du kepiniai (nors ir iš pusės normos), bet lengvi kaip debesėliai ir be galo purūs. Apliejau juos apelsininiu glajum (miltinis cukrus, šv. apelsinų sulčių, tarkuota apelsino žievelė). Vieną "prarijom" dar pošiltį (kažkaip net nepjautom, kaip). Antrą turėjau paslėpt, nešėmės į svečius. Beje, babkos aušinamos apklotos "pagalviu", o tai reiškia, kad po pagalve nebūtina slėpt, aš apklojau kepimo popierium ir storu rankšluosčiu, kad būtų puresnė ir minkštesnė. Tęsinys per kitas Velykas (bet nebūtinai) su visom varijacijom...(juk tiek receptų!) :)