KEPTA VIŠTA SU SUMAC, ZA'ATAR IR CITRINA

Šiek tiek egzotikos "vėjo gūsiuose"...
Prieš keletą dienų, kaip ir daugelis, gavau dovanų, šiek tiek atgaivinusių atmintį apie egzotiškas keliones. Šiek tiek prieskonių iš Maroko. Jų kvapas priminė kelionę po Tunisą (apie tai esu rašiusi, nuoroda čia). Pamenu, kaip raibo akys besisukiojant prieskonių turguje...
Pirmiausiai, turiu už tai padėkoti keliautojui Dainiui Kinderiui ir išskirtiniam kelionių organizatoriui "Magelano kelionės". Gal šį vėsų pavasarį važiuojam pasišildyti į Maroką?

Sumac, za'atar, ras el hanout ir harissa. Arabiški burtažodžiai :) arba kvapai ir skoniai, paįvairinantys vėsią ir pilką mūsų kasdienybę. Kepiau vištą, kurią išbandė jau ne vienas blogeris. Su sumac ir za'atar. Sumac - džiovintos sutrintos žagrenio uogos, tik ne nuo rūgščiojo žagrenio, kuris auginamas pas mus, bet nuo to, kuris auga Viduržemio jūros regione. Aštroko ir rūgštoko skonio, milteliai tinkami salotoms ir mėsai pagardinti. Nepasakyčiau, kad labai kažkuo ypatingas.
Za'atar - smulkiai sutrinto džiovinto čiobrelio, trintų kepintų sezamų ir druskos mišinys. Taip turėtų būti, tačiau, matyt, variacijų esama visokių. Manieji prieskoniai tikrai be druskos ir turi labai daug raudonėliui giminingos žolės, kurios kvapas kaip ir čiobrelio, daug intensyvesnis, nei pas mus, atšiauriomis sąlygomis augančių. Šitas puikus.
Šie abu prieskonių mišiniai dažnai maišomi tarpusavyje. Sumaišiau ir aš. Įtrynusi kartu su cinamonu, česnaku, svogūnais ir citrina, iškepiau puikų, aromatingą kaimišką viščiuką. Jei neturite arabiškų prieskonių, vietoj jų naudokite daug šviežio ar džiovinto čiobrelio ir raudonėlio, tikrai nebus prasčiau...
Beje, keptą vištą patiekiau pagal knygos rekomendacijas, su pakepintais kedrų riešutėliais ir gausiai česnaku pagardintu tirštu natūraliu jogurtu. Pasaka, o ne višta :) Visa virtuvė gardžiai kvepėjo prieskonių puokšte...

Reikia:
1 nemažo viščiuko, supjaustyto į keturias dalis (naudojau pusę supjaustytos kaimiškos vištos, apie 1,5 kg)
2 raudonų svogūnų
2 česnako skiltelių
4 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 arb. š. malto cinamono
1 valg. š. "sumac" prieskonių (naudojau šaukštelį)
1 citrinos (naudojau žaliąją)
200 ml vandens (arba vištienos sultinio)
1,5 arb. š. druskos
1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
2 valg. š. za'atar prieskonių (keiskite čiobreliais ir raudonėliais), pusei vištos bėriau tik šaukštą šių prieskonių
apie 20 g sviesto
50 g kedro riešutų
saujos šviežių petražolių lapų

Dubenyje vištą sumaišykite su cinamonu, sumac, za'atar, trintais česnakais, maltais pipirais, plonais žiedais supjaustytais svogūnais, plonomis riekelėmis supjaustyta citrina ir druska. Užpilkite alyvuogių aliejaus, o po to vandens. Uždenkite ir palikite keletui valandų ar per naktį, kad pasimarinuotų (laikiau per naktį).

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros. Vištos gabalus sudėkite į kepimo indą odele į viršų. Užpilkite likusio marinato, sudėkite visus svogūnus, citrinos griežinėlius ir pašaukite kepti. Kepkite apie 30 - 40 min., kol mėsa perkeps.

Kedrų riešutus su žiupsneliu druskos pakepinkite keptuvėje ant sviesto iki rusvumo. Suberkite ant popierinio rankšluosčio ir palikite, kad susigertų riebalų perteklius.
Karštą vištieną sudėkite į lėkštę, apiberkite riešutais ir kapotomis petražolėmis. Patiekite su lavašu ar pitos duonele ir gausiai česnaku (ir krapais) pagardintu tirštu jogurtu. Puiki vištiena!

Šaltinis Ottolenghi "The Cookbook", 2010 m.



Labai nenoriai, bet įsiviešpatauja pavasaris. Pas mus sugrįžo gandrai (danguje sklando pulkais), uodegas kraipo kielės, lizdelius tvarko raudonuodegės, pulkais siautėja varnėnai - chuliganai, prabudo pievinės varlės, danguje koncertuoja vieversiai. Pernykščias erškėtuoges lesa nematyti svečiai - labai dailūs paukšteliai kuoduotieji svirbeliai. Rodos, kad per pastarąsias pora saulėtų dienų kažkas įjungė paukščių čiulbesį... Su pavasariu!