SVETIMŲ KRAŠTŲ SKONIS

Arba aštrioji „harissa“ ir mėtų arbata su kedrų riešutais.

Už lango akis džiugina pirmasis sniegas, taip gražiai viską nuklojęs plonu sluoksneliu. Nuotaika iš kart pasitaisė, nes vakarai tapo šviesesni, o nepratusias nosis kandantis šaltukas pranašauja, kad tikra žiema jau ne už kalnų...

„Languota prijuostė“ kviečia mus dalintis svetimų kraštų skoniu. Gerai, kad neleidžia nuoboduliui užkariauti mūsų tinklaraščių, nors dabar mintys vis labiau sukasi tik apie Kalėdas.

Prisiminiau kelionę į Tunisą. Ten, kur niekad nesninga, kur apskritus metus bujoja didžiulės palmės ir kerojasi kaktusų ausys, o žiemą temperatūra nukrinta iki + 18 ir tai yra labai šalta... Ten pabuvojus, pamėgau datules, mėtų arbatą su riešutais ir aštriąją harissą. Mielai dalinuosi dalele kelionės įspūdžių, tad kviečiu patogiau įsitaisyti, nes pasakojimas bus netrumpas.

Egzotiškasis Tunisas. Šiaurės Afrikos valstybė, kurios kaimynai – Alžyras, Libija ir Viduržemio jūra. Viena mažiausių Afrikoje (ar žinojot, kad Egiptas didžiausia valstybė Afrikos žemyne?).

Apibūdinama kaip liberaliausia musulmoniška šalis - musulmonų ten apie 98% visų gyventojų, tačiau dėl vyriausybės propaguojamos religinės laisvės, moterims leidžiama nenešioti galvos apdangalų. Apskritai, įstatymai labai palankūs moterims. Vyrai labiau už skyrybas bijo tik kalėjimo.

Moderni ir europietiška šiaurinėje dalyje, bei nyki ir laukinė arčiau Sacharos.  Pilna neįtikėtinų kontrastų: modernios arabiško stiliaus vilos ir urvuose tebegyvenantys berberai, su savo egzotiška buitimi...

...graži ir šilkinio švelnumo smėlio kupina Sacharos dykuma ir pakelėse siaubingam karštyje žemyn galva kabančios paskerstos avys; rodos, sausose perdžiūvusio smėlio plotuose, tiesiog dulkėse žaliuojanti žolė ir čia pat už kelių šimtų metrų lyg džiunglės bujojantys sausros ir karščio gerbėjai kaktusai – opuntijos.

Labai graži Tuniso gamta. Šią šalį supa saviti Atlaso kalnai, primenantys vaizdelius iš mėnulio (pasirodo, čia buvo filmuojami „Žvaigždžių karai“) ir pilni oazių, kuriose natūraliai auga palmės :

Labai įdomu buvo pirmą kart pamatyti pipirmedį (iš kurio gaunami juodieji – kartieji pipirai):

Vėliau, kažkurioje iš kelionių, teko patirti egzotišką malonumą nakvoti po pipirmedžiu (palapinėje). Patikėkit, vakariniam aromatui, sklindančiam nuo šio medžio, negali prilygti niekas...

Nuostabą kelia didžiuliai alijošių kelmai...

... ant sienų lipančios bugenvilijų kekės...

... bei aukšti ir vešlūs, lyg liepos, fikusų medžiai.

Kalbant apie maistą, viešint Tunise, mums nelabai pasisekė, mat teko gyventi viešbutyje, kuris labai stengėsi įtikti britams. Anglai vyksta poilsiui į Tunisą kaip lietuviai į Palangą. Viešbučio restoranas kas rytą maitino mus angliškais pusryčiais, „fish and chips“ ir panašiai. Vienintelis gėris – vietinės didžiulės ir skanios alyvuogės, kurių stengėmės atsivalgyti visos kelionės metu, o pietauti eidavom į miestą....

O šiaip, tunisiečiai, kaip ir visi musulmonai, valgo daug avienos ir paukštienos. Beveik prie visų patiekalų patiekamas kuskusas. Labai gardi, stipri ir tonizuojanti kava, kurios arabai išgeria labai daug. Nuostabi nors gal ir per saldi mėtų arbata, patiekiama mažose stiklinėlėse ir gausiai priberta kedrų riešutėlių.

Begalo daug patiekalų iš tuno, skanūs lavašai ir prancūzų palikimas ilgi batonai ir blyneliai – crepes, kuriuos, praalkus, tiesiog gatvėje kepa žavūs arabai:

Blyneliai kepami šiek tiek neįprastai: ant iškepto lietinio, pakloto ant karštos plytos, mušamas žalias kiaušinis, pamaišoma, kol sukrekės, pagardinama aštriąja harissa, pabarstoma smulkintu tunu ir avies sūriu ar varške, pagal išvaizdą labai primenančiu mūsų grūdėtąją. Blynelis sulankstomas, dar pakepinamas ir patiekiamas...

Kaip ir visose panašiose šalyse, Tuniso turguose akys raibsta nuo prieskonių gausos. Populiariausi - aštrioji paprika, kmynai, kuminas, kardamonas, kalendra, anyžiai. Labai džiaugiausi galėdama parsivežti šiek tiek šafrano.

Įspūdingai atrodo žuvų turgus, kur nedideliems rykliams negailestingai, bet su šypsena kapojamos galvos. O žuvų įvairovė!

Beveik visur siūloma paragauti lapinių kaktusų opuntijų (ficus - indica) vaisių. Šios didžiulių ausų džiunglės auga ne tik visur pakelėse, bet ir atstoja tvorą. Galima tik įsivaizduoti, kaip gražiai atrodo, pavasarį, kai jie apsipila geltonų žiedų jūra. Iš vaisių verdami džemai, nors jų daug valgyti nerekomenduojama dėl liuosuojantį poveikį turinčių savybių.

Važiuojant į Tuniso pietus, link Sacharos, driekiasi didžiuliai alyvmedžių plotai, vietomis atitverti didžiulėmis kaktusų tvoromis. Ar žinojot, kad alyvmedis gyvena iki tūkstančio metų? Ir kad Algarvėj, Portugalijoje, žinomas alyvmedis, kuriam jau du tūkstančiai metų? Tunisas pagal alyvuogių aliejaus gavybą pasaulyje užima maždaug penktą vietą, po Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Turkijos... Alyvuogės ir jų aliejus iš tiesų puikios kokybės.

Anksčiau neteikiau daug dėmesio datulėms. Nuomonė pasikeitė labiau jas pažinus.
Tunise datulių palmės puošia miestus ir atrodo labai gražiai bei egzotiškai. Vienos storulės ir žemaūgės, vyriškos giminės, o kitos – aukštos, siekiančios dangų ir grakščios, kaip ir priklauso palmėms – moteriškėms.

Teko pabuvoti dangų remiančių datulinių palmių plantacijoje, mūsiškai tariant, afrikietiškuose soduose, kuriuose ūkininkai augina ne tik labai daug palmių, bet ir bananų krūmus, granatmedžius bei figmedžius.

Pasirodo, Tunisas - šalis, viena didesnių datulių eksportuotojų pasaulyje. Vaisiai labai kokybiški. O kad palmių viršūnėse daugiau jų užsimegztų, reikalingas dirbtinis žiedų apdulkinimas, kurį tunisiečiai atlieka rankiniu būdu, neįtikėtinai meistriškai ir greitai užlipdami į kiekvienos palmės viršūnę bei surinkdami vyriškuosius žiedus ir perkeldami ant kitose palmėse esančių moteriškųjų!

Tik tokiu būdu ir dar su vėjo bei vabzdžių pagalba spalio – lapkričio mėnesiais gaunamas aukštos kokybės derlius, kuris renkamas nukapojant visas didžiules kekes su vaisiais. Vienoje oazėje gali augti iki keliasdešimt tūkstančių palmių, o iš vienos palmės gaunama apie 50 kg vaisių. Tai darbelio oho ho!

Datulės - vieni saldžiausių vaisių, jas sudaro beveik 70 % natūralaus saldumo – gliukozės, sacharozės ir fruktozės. Šviežios datulės mažiau saldžios nei džiovintos. Tunisiečiai jas parduoda sveriamas (visiškai neapdorotas jokiais chemikalais), gamina džemus, saldų datulių medų bei kemša riešutais.

Rekomenduoju pas mus, prekybos centruose atkreipti dėmesį į tunisietiškas datules, ypač sezono metu, kuris trunka nuo rudens iki pat pavasario. Dažniausiai jos parduodamos supakuotos, su etikete. Šiek tiek brangesnės, bet geresnės kokybe (deja, ir su konservuojančiomis medžiagomis), paragaukite.

Kiekvienas pabuvojęs Tunise žino apie harissą, nes apie tai nesužinoti neįmanoma. Tai čili pipirų, česnako, aliejaus ir prieskonių tyrė, kuria tunisiečiai gardina absoliučiai viską arba tiesiog tepa ant lavašo ar ilgo batono ir valgo. Kelia šypsnį, kai pamenu, kad nusipirkau šio gėrio kilograminį kibirėlį. Valgėm ilgiau nei metus, apdalinom ir kaimynus, ir draugus, ir gimines, pasirodo nemažai lietuvių mėgsta valgyti aštriai. :)

Na, ir žinoma, neapsakomo grožio afrikietiška keramika. Įėjus į parduotuvę, labai sunku iš jos išeiti, o dar sunkiau ką nors išsirinkti:

Kelionių įspūdžiai turbūt neišblėsta niekad. Juos tik reikia laikas nuo laiko prikelti. Ačiū Daliai, virtienių meistrei, leidusiai juos atgaivinti ir su kitais pasidalinti...:)

Pabaigai, šiek tiek tunisietiško skonio, perkelto į Lietuvą.

Kviečiu paragauti mėtų arbatos su kedrų riešutėliais bei pasigaminti aitriųjų paprikų tyrės afrikietiškai.

Arbatai verdančiu vandeniu užplikyti gerą saują džiovintų mėtų ir palikti, kad pritrauktų. Pritrauktą arbatą pasaldinti medumi ar cukrumi, jei tunisietiškai, saldumo negailėti. Į stiklinėlę ar puodelį berti šaukštelį kedro riešutėlių (100 ml - šaukštelis su kaupu) ir užpilti saldinta ir iškošta arbata. Geriame lėtai, užkremtant po riešutėlį... :)

Harissai reikia:
100 g šviežių čili pipirų (apie 7 vnt.);
vienos galvutės česnako;
šaukštelio kumino sėklų (arba kmynų);
šaukštelio maltos kalendros;
šaukštelio druskos;
šlakelio alyvuogių aliejaus.

Pipirams nupjauti galiukus, švariai nuplauti. Kumino sėklas pakepinti sausoje keptuvėje. Česnaką išskirstyti skiltelėmis ir nulupti. Pipirus, česnaką ir kuminą sumalti mėsmale (kelis kartus) iki tyrės, galima sutrinti elektrine trintuve. Pagardinti druska, kalendra, įpilti šiek tiek aliejaus ir gerai išmaišyti. Aš nuo savęs dar pridėjau šiek tiek piri - piri mišinio (galima įberti sausų maltų čili). Sukrėsti į stiklainį. Šaldytuve galima laikyti labai ilgai ir gardinti tai, kas atrodo prašosi gardinama... :)