SALDŽIARŪGŠTIS MOLIŪGAS

Vis dar valgom moliūgus. Kad ir kaip norėtųsi išrasti ką nors naujo, ši daržovė labai neatsiskleidžia savo skoniu nei viena, nei kituose patiekaluose. Man labai graži jų spalva. Pasižūri į vaiskiai oranžinį ar geltoną minkštimą ir ranka pati tiesiasi gabalėlio. Atsipjauni, nusilupi ir.... jokio skonio. Pamirkai į cukrų - dar blogiau...  

Gerai, kad žmonės prigalvojo tarkuot į blynus, virti sriubą, maišyti į pyragus ar spalvinti dar kokius nors patiekalus.

Saldžiai parūgštinus, atsiranda daugiau skonio.  Toks galėtų būti keptas ant grotelių, bet yra šiek tiek šutintas, su česnaku ir balzaminio acto padažu. Gerai dera prie paukštienos ar kitų rimtesnių patiekalų kaip garnyras, bet man patinka ir vienas... Juo labiau, kad moliūgas ir mėsa kartu nedraugauja, kadangi dėl moliūguose esančio didelio ląstelienos kiekio, mėsa tampa sunkiai virškinama.

Reikia:

Gabalėlio moliūgo (geriau oranžinio, nes mažiau vandeningas);

keletos skiltelių česnako;

rupios jūros druskos;

šlakelio aliejaus;

2 - 3 šaukštų tamsaus balzaminio acto;

2 šaukštų cukraus;

kapotų šviežių petražolų ar mėtų lapelių (jei turite).

Moliūgą supjaustom riekėmis:

Nupjauname žievelę ir supjaustome siauresnėmis juostelėmis (galim to ir nedaryti, ypač jei ketiname kepti ant grotelių). Iš abiejų pusių pabarstome druska, trintu ar kapotu česnaku ir apšlakstome aliejumi. Patalpiname skardon...

... ir pašauname į orkaitę (karštis apie 200 laipsnių). Kepame neilgai, kad moliūgas šiek tiek suminkštėtų, bet liktų tvirtas. Galima sudėti ant grotelių ir paspirginti po keletą minučių iš abiejų pusių.

Padažui užviriname blazaminį actą kartu su cukrumi  ir pamažėl pakaitiname, kol sutirštės. Užpilame ant šiltų moliūgų, užbarstome smulkintų petražolių arba mėtų lapelių ir skanaujame...

Manau, kad skonis ir minkštumas - tvirtumas gali vyrauti priklausomai nuo moliūgo rūšies.

Idėja iš čia