PUODE VIRTA KIAUŠINIENĖ RADYNOMS

Ar žinot, kas yra radynos? Pas mus namie iš kart pasakė: "na, kai randi ar kas kitas randa pamestą daiktą."

Deja, tai susiję su lietuviškom apeigom. Kaip liaudiška patarlė sako - pirma radynos, o tik po to krikštynos.

Taigi, radynos - ką tik gimusio kūdikio ir jo mamos lankymas. Buvo tikima, kad tai daryti yra būtina. Mama ir jos naujagimis buvo lankomi praėjus kelioms ar keliolikai dienų po kūdikio gimimo.

Lankydavo išskirtinai tik ištekėjusios moterys, giminaitės ar kaimynės, atnešdamos vaikui ir motinai dovanų. Į radynas išsiruošdavo dažniausiai sekmadienio popietę, laisvesnę nuo darbų. Lankančios moterys atsinešdavo ir maisto - duonos, pyrago, sūrio, sviesto, puode virtos kiaušinienės. Pastarasis valgis ir buvo ritualinis lankytuvių valgis. Tėvas šiai progai darydavo alų, iš šviežių miežių....

Kažin, jeigu taip dabar, eidami lankyti naujagimio, atsineštume puode kiaušinienės? Turbūt į mus pažiūrėtų linksmai.... O kiaušinienė, virta garuose, labai švelni, tirpstanti burnoje. Sakoma, kad šiuo metu panašią dažniau gamina dzūkijoje.

Reikia:

4 kiaušinių;

1 stiklinės pieno;

50 g sviesto;

1 šaukštelio krakmolo;

druskos.

Kiaušiniai gerai išplakami su druska ir krakmolu. Supylus pieną, išmaišoma. Dubens, kuriame bus verdama kiaušinienė, sienelės bei dugnas storai ištepamos sviestu ir supilami išplakti kiaušiniai. Indas dedamas ant puodo su verdančiu vandeniu ir uždengiamas dangčiu. Verdant nemaišoma. Patiekalas gaminamas prieš einant į radynas. Kad būtų karštas, įvyniojamas į šiltą skarą.

Aš gaminau iš pusės kiekio nedideliame, karščiui atspariame moliniame (akmens masės) dubenėlyje. Uždengiau paprastu didesnio puodo dangčiu. Virė apie pusvalandį. Labai skani. :)

Informacija iš R. Ruzgienės knygelės "Lietuvių apeiginiai valgiai", 1992 m.