KAPOTOS TEŠLOS TARTA SU KRIAUŠĖMIS IR OBUOLIAIS

Kapota tešla - mano naujas labai gardus atradimas, tinkantis tiek saldiems, o ypač pikantiškiems, nesaldiems pyragams ir pyragėliams. Iš esmės tai visiškai nieko nauja. Daugelis Jūsų (ypač vyresnieji) tikrai pamena tortą "Seklyčia". Būtent šis skanėstas gaminamas iš kapotos, dar vadinamos pusiau sluoksniuotos tešlos. Jos receptą užtikau vartydama retro stiliaus, daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistą (ir šiais laikais perleistą) knygą ilgu pavadinimu "Lietuviškų tautinių ir firminių tortų, pyragaičių, sausainių, plokštainių, vyniotinių, keksų, pyragų, bandelių ir kitų miltinių kepinių receptūrų rinkinys" , B. Rutkauskienė, 2014 m. Nors receptūros šioje knygoje surašytos kiek neįprastai, gal daugiau skirtos masinei, profesionaliai gamybai, tačiau ilgiau pastudijavus bei į pagalbą pasitelkus šios srities žinovus, suprasti tikrai nesunku.

Man patinka šios tešlos tekstūra. Lyg ir trapi, tačiau dar ir sluoksniuota, tikrai labai skani! Ir ruošiama nesudėtingai. Plonai kočiota senovinė tarta užlankstytais kraštais (tokio kepinio pavadinimą gerai atspindi angliškas apibūdinimas "rustic"), kuriai nereikia kepimo formos, galėtų būti kepama ne tik su obuoliais ir kriaušėmis, bet ir su slyvomis. O gal sluoksniuojant visas rudeniškas gėrybes paeiliui - obuolius, kriaušes, slyvas ir net moliūgus!

Reikia:
tešlai:
180 g miltų
100 g sviesto (kuo šaltesnio ir tik "tikro")
100 g riebios grietinės
žiupsnio druskos

įdarui:
2 kriaušių
1 didelio rūgštesnio obuolio
pusės citrinos sulčių
2 - 3 valg. š. apelsinų džemo (galite keisti abrikosų arba aviečių džemu)
1  - 2 valg. š. sviesto (lydyto)
2 - 3 valg. š. rudojo cukraus
1 mažo kiaušinio aptepimui
miltinio cukraus ir cinamono mišinio pabarstymui

Tešlai ant darbastalio suberkite miltus, sumaišytus su druska. Į vidurį sudėkite mažais kubeliais supjaustytą šaltą sviestą ir viską kapokite plačiu peiliu, kol gausite daug smulkių drėgnų trupinių. Sudėkite grietinę (ji taip pat turi būti gerai atšaldyta) ir vėl viską kapokite peiliu, kol nebeliks sausų miltų.

Tuomet viską suminkykite rankomis, turite gauti minkštą, elastingą tešlą. Jei šiek tiek limpa prie rankų, pasibarstykite miltais, tik nepadauginkite, tešla neturi gautis per daug kieta. Suminkykite rutulį, įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui, o geriausiai - keletui valandų arba visai nakčiai.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros. Pasiruoškite kepimo popieriaus lakštą, kuris tilptų į kepimo skardą.

Kriaušes ir obuolį nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite skiltelėmis. Apšlakstykite citrinos sultimis ir atidėkite.

Tešlą išimkite iš šaldytuvo, truputėlį palaikykite, kad suminkštėtų ir plonai iškočiokite didžiulį apvalios formos lakštą (50 - 60 cm skersmens). Perkelkite jį ant kepimo popieriaus (arba iš kart kočiokite ant jo). Viduryje pasižymėkite apytikriai 30 - 35 cm skersmens apskritimą (aš uždėjau didžiulę lėkštę ir vos paspaudžiau, kad jos kraštai liktų matomi). Pažymėtą sritį ištepkite apelsinų džemu. Ant jo ratu išdėliokite obuolių ir kriaušių skilteles, dėliokite pakaitomis, obuolius maišant su kriaušėmis.

Viršų patepkite lydytu sviestu ir apibarstykite ruduoju cukrumi. Kraštus užlenkite link vidurio ir patepkite kiaušinio plakiniu.

Pašaukite į orkaitę ir kepkite 35 - 45 minutes, ko gražiai paruduos. Kepimo laikas priklauso nuo to, kaip plonai kočiosite.

Išėmus iš orkaitės gerai atvėsinkite ir apibarstykite cukraus pudros bei cinamono mišiniu. Patiekite su jogurtu, vos paplakta grietinėle ar plombyro ledais. Skanaus!

Ruošiant šią tešlą naudokite tik geros kokybės, ne mažiau nei 82% sviestą ir gerą, ne mažiau nei 30% riebumo grietinę. Šie produktai turi būti gerai atšaldyti. Dirbkite sparčiai, kad sviestas nespėtų labai sušilti ir suminkytą tešlą tuoj pat dėkite į šaldytuvą. Nuo to priklauso puikioji kepinio tekstūra!

Gražaus rudens!

PUSIAU DŽIOVINTI POMIDORAI

Visą birželį ir liepą kovodama su vėsuma, drėgme ir gaiviais jūriniais vėjais, rugpjūtį vasara triumfavo. Nors aš mėgstu gaivumą ir man didžioji šios vasaros dalis buvo daug mielesnė nei karšta ir sausa jos pabaiga, atsisveikinti su šiltomis dienomis, kai pusplikė ir basa gali vaikštinėti po nuosavą pušyną, vis vien truputį gaila.

Bet man labai patinka rugsėjis. Aš į jį žiūriu kaip į gaivią vasaros tąsą. Šį rudenį pasitinku su naujais vėjų gūsiais ir permainingomis nuotaikomis:)
Mūsų namuose nuo šiol nebebus moksleivių, tai nauja ir šiek tiek liūdina. Darosi dar liūdniau, kai suvoki, kaip greit bėga laikas ir apima dvigubas liūdesys, kai supranti, jog užaugo vaikai ir laikas jiems atverti duris į savarankišką gyvenimą.
Tačiau mokausi iš savo antrosios pusės ir žiūriu optimistiškai. Namai gerokai ištuštėjo, daugiau tylos ir ramybės, o tai aš labai mėgstu. Daugiau laiko apmąstymams, laiko sau, knygai, su savimi ir vienas kitu. O tuo pačiu ir nusiteikimo naujiems darbams, atradimams ir pomėgiams... Tenka žingsniuoti į kitokį gyvenimo etapą ir susitaikyti su tuo, kas natūralu ir neišvengiama...

Šiemet daug nekonservuoju, nors mane šioje srityje, kaip ir kitose, visuomet vilioja kažkas neįprasta ir įdomesnio. Mano negausiose žiemos atsargų lentynose mažai tradicinių uogienių, niekuomet nerastumėt cukraus pritvinkusių kompotų. Pvz., šiuo metu mano atsargų lentynoje puikuojasi po keletą stiklainėlių baltųjų ir raudonųjų serbentų drebučių, "agurkų griežinėliai žiemai", marinuoti agrastai. Dar ketinu pašokti aplink laužą ir užsitaisyti marinuotų dūminių paprikų bei išvirti keletą stiklainių rudeninių aviečių džemo, kurį labai mėgsta mano šeimos vyrai.
Dar vienas kitas netikėtas pabandymas - stiklainėlis kriaušių - mangų džemo su imbierais, labai tinkančio prie sūrių ir paukštienos bei žiemą, iš švarių ir labai gardžių apelsinų, skintų tiesiai nuo medžių, virtas standus citrusinių džemas, kurį saugau šaldytuve obuolių sūrių virimui. Naujiems ekperimentams...

O šį kart noriu pasidalinti praėjusių metų rudens atradimu - pusiau džiovintų pomidorų idėja.
Kad orkaitėje galima džiovinti pomidorus, o paskui juos užpylus karštu aliejumi, mėgautis žiemą, ne naujiena. Ilgas procesas, nemažai elektros ir laiko.
Man dar gardesni pasirodė pusiau džiovinti pomidorai. Minkštesni, sultingesni ir gerokai saldesni. Mat dalinis drėgmės nugarinimas šiems vaisiams padeda atskleisti puikų jų skonį. Labai skanūs ant paprasčiausios duonos riekės su fetos sūriu, o dar geriau - su marinuotu lietuvišku varškės sūriu. Tokios pomidorų riekelės puikiai tinka į sriubas, salotas, omletus ir kiaušinienes, ant skrebučio su ožkų sūriu, prie kepsnių, ant picų, su makaronų patiekalais ir pan. Jei šiltnamiai ir daržai svyra nuo pomidorų gausos, rekomenduoju, tai užtruks gerokai trumpiau ir prireiks mažiau pastangų...

Reikia:
apie 2 kg pomidorų (aš renkuosi slyvinius, bet tikrai tiks ir kitokie)
rupios jūros druskos
ypač tyro alyvuogių aliejaus šlakstymui
nuluptų česnakų skiltelių
šviežių ar džiovintų čiobrelių
juodųjų, kvapiųjų ir čili pipirų pagal skonį
aliejaus pomidorams užpilti

Orkaitę įkaitinkite iki 120 laipsnių kaitros.
Pomidorus supjaustykite puselėmis ar ketvirčiais, priklausomai nuo dydžio (didesnius ketvirčiais, mažesnius puselėmis) ir sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Pabarstykite druska, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pašaukite į orkaitę 2 - 4 valandoms (priklausomai nuo orkaitės ypatumų, pomidorų veislės ir storumo). Orkaitės dureles aš palieku vos pravertas, kad greičiau išgaruotų besikaupianti drėgmė. Pomidorai turėtų apvysti, tačiau išlikti minkšti ir sultingi.

Paruoštus sudėkite į sterilius stiklainius, į kuriuos įmeskite traiškytų česnakų skiltelių, pipirų žirnelių, čili, jei mėgstate, čiobrelių (ar kitų mėgstamų prieskoninių žolių) ir užpilkite aliejumi. Jei aliejų gerai pakaitinsite (neužvirinant), tokie pomidorai laikysis ilgiau, iki 3 - 4 mėnesių. Galite užpilti nekaitintu, tik tuomet suvartoti teks per keletą savaičių. Abiem atvejais laikykite šaldytuve!

Idėją pagavau:
BBC Good Food

KEPTŲ SALDŽIŲJŲ BULVIŲ SALOTOS SU BUROKĖLIAIS IR SAULĖGRĄŽŲ DAIGAIS

Ar žinot, kokie gardūs saulėgrąžų daigai? Traškūs, sultingi ir dvelkiantys saulėgrąžų aliejumi... Neįmanoma atsivalgyti! Ir nors tam, kad juos užsiauginti, reikia įdėti pastangų ir tai užtrunka laiko, tai vienas geriausių natūralių vitaminų pavasarį.  Atradau juos seniai, tik visuomet nusipirkdavau pakuotę kitą parduotuvėje, o šį pavasarį pas ūkininką turguje pamačiusi maišą gražių didelių nelukštentų saulėgrąžų, pirmiausiai pamaniau: pasėsiu, nes kokia gi mūsų vasaros terasa be aukštų, dangų remiančių saulėgrąžų, rudenėjant viliojančių zyles? O paskui pagalvojau sau, kad pabandysiu "pažaisti", užsiauginsiu daigų.

Apskritai šis procesas visai nesudėtingas, tereikia saulėgrąžas su lukštais parą pamirkyti vandenyje...

po to vandenį nusunkti, o sėklas palikti pavirtusiame, audiniu pridengtame stiklainyje dar dviems - trims paroms, kol išleis šakneles (laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės kiekio), nepamirštant kas rytą ir kas vakarą gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, o tuomet paskleisti ant padėkliuko su žeme (padėklą reikia subadyti ir žemių pripilti 2 - 3 cm sluoksniu), sulyginti, sudėti vieną ant kito...

ir kuo nors sunkiu paslėgti. Pats įdomumas tame, jog prispaustos saulėgrąžos net ir didžiausiu svoriu, vis vien sudygsta, o svorį net išjudina! Savuosius padėklus laikiau prispaudusi sunkia akmenine vaza, kuri sveria tikrai ne mažiau kaip 10 kg.

Taip prispaustas sėklas reikia palaikyti 3 - 4 dienas (vis prižiūrint, kad nepritrūktų drėgmės), o tuomet svorius nuimti ir sudėti ant šviesios palangės. Jau sekančią dieną daigai kaip mat skverbiasi į šviesą!

Visur rašoma, kad skanauti galima po 7 - 11 dienų. Manieji daigeliai penktą dieną jau buvo tokio dydžio ir sultingumo, kad tik pjauk ir mėgaukis!

Svarbu nuskinti, kol nepasirodė pirmieji, taip vadinami tikrieji lapeliai, nes tuomet mažėja jų maistingumas.
Aš savuosius daigelius nuskyniau ir sudėjau į dėžutę, kuri šaldytuve puikiai laikėsi nepilnas dvi savaites.
Tai yra tikrai bet kokių salotų ar kitų patiekalų ne tik paįvairinimas, praturtinimas, bet ir pagražinimas...

Pastaruoju metu pamėgau saldžiąsias bulves (batatus). Gal dėl ryškiai oranžinės spalvos, nežinau, nes ši spalva man labai patinka. Skaniausios man supjaustytos popieriaus plonumo griežinėliais ir keptos orkaitėje. Batatų traškučiai.

Keptų saldžiųjų bulvių salotos su burokėliais ir saulėgrąžų daigais - visiška improvizacija. Jas galima paįvairinti fetos ar ožkų sūriu, tačiau čia labai tinka saulėgrąžų daigai ir saulėgrąžų sėklos. Iš žinoma, jei norisi šimtaprocentinio saulėgrąžų skonio, šlakstykite jas ne moliūgų, o nerafinuotu, kvepiančiu saulėgrąžų aliejumi. Puikus vegetariškas užkandis pavasariui.

Reikia:
1 saldžiosios bulvės
1 stambesnio burokėlio
saujos saulėgrąžų daigų
2 - 3 šaukštų saulėgrąžų sėklų
moliūgų sėklų aliejaus
balzaminio acto
marinuotų kaparėlių
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.

Bulvę nulupkite ir supjaustykite maždaug 0,5 cm storio griežinėliais. Sudėkite ant kepimo skardos, pašlakstykite aliejumi ir balzaminiu actu, pabarstykite druska ir pašaukite kepti. Kepkite kol suminkštės, tik neperkepkite.

Burokėlį suvyniokite į foliją ir taip pat iškepkite orkaitėje (galite padaryti vietos ir padėti šalia bulvių griežinėlių, tik burokėlis keps ilgiau) arba paprasčiausiai išvirkite.

Daržoves atvėsinkite, burokėlį taip pat supjaustykite griežinėliais.

Saulėgrąžų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje.

Viską išdėliokite lėkštėje, pabarstykite daigeliais ir sėklomis, įberkite pora šaukštelių marinuotų kaparėlių, pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais, apšlakstykite balzaminiu actu ir moliūgų sėklų aliejumi. Valgykite su juoda duona arba patiekite kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Skanaus!