UPĖTAKIAI DRUSKOJE

Džiaugiamės toliau pavasariu, nors už lango lynoja lietutis, kurio jau reikėjo, kad palaistytų dygstančias tulpes ir sprogstančius kitus augalus. Užtat vėjelio jokio, jokio. Jei jau galima sėdėt lauke ant suolo (nors ir šiltai prisirengus) - su arbata, ar su žolelių trauktine rankose, tai jau didelis gėris. Taip sunkiai, taip nenorom, lyg kažin ko varžydamasis pavasaris vis labiau skinasi kelią. Virš galvos lauke ne tik grįžtančių žąsų trikampiai savo spiegimu maloniai kutena  ausis, bet ir ant stogo tupintys ir tiradas leidžiantys varnėnai, kasmet perintys mūsų namo stoge bei grįžę gandrai. Pastarieji ypač teikia daug džiaugsmo. Kad žinotumėt, kaip gera džiaugtis paprastais dalykais!

 Ir nors pūgų ir sniego jau seniai nėra, užkliuvo eilėraštis, labai tinkantis šiam pavasariui. Gal pavyks prišaukt ko nors dar daugiau, nei lietaus ir vėjo...

Tu, pavasari,...

Tu pavasari, ar tau negėda?

Vaikščioji paniuręs pamiškėm tingiai,

Kai žiema, užėmus tavo vietą,

Šaiposi pūgom šaltom smagiai!

Jau seniai krūtinę mums kutena

Tolimos svajonės apie žiedus, kvepiančias gėles.

Apie tai, kaip tu drauge su saulės šypsniu

Gaivini po vieną medžių šakeles.

Paskubėk ateit, nusišypsok pasauliui,

Kuo švelniausiais vėjo bučiniais!

Pasibelsk garsiau į mūsų širdis,

Atgaivink lietaus lašais gaiviais.

Nektaru gaiviu kas rytą girdyk,

Žadink tyrą meilę mūsų širdyse.

Tu, pavasari, ar tau negėda?

Skleisk žiedus - it vaikas šilumą ir gėrį delnuose.

Gaila, bet tai ne aš jį sukūriau, o J. Simanavičiūtė. Aš dar galiu pasidžiaugti savo žydinčiu poegliu lauke, kur storos kamanės tingiai maudosi po krokų nektarą...

...blindės katinėliais...

... ir tuo, kas vyksta mano kaktusyne, kuriame karūnėlę skleidžia mammillaria spinosissima:

O kam romantika neįdomi, siūlau upėtakį druskos pataluose.

 

Gerai žinomas, visai paprastas žuvies kepimo būdas. Nors ir esu žuvies mėgėja, kažkaip vis neprisiruošdavau išbandyti, vis pamirštu. Ir štai! Taigi, man reikėjo:

2 nedidelių upėtakių (dviems asmenims);

1 kg (nepilno) rupios druskos (jūros, bet nebūtinai);

prieskonių ar prieskoninių žolių žuviai (be druskos, žinoma);

citrinos;

sviesto (apie 100 g).

Žuvis išdarinėjame, nuplauname ir apibarstome prieskoniais (pipiriukais, žolelėmis), nepamirštam pilvo vidaus. Paliekam neilgam poilsiui, kad prieskoniai išleistų savo galias. Nedidelės skardos dugną, užklojam geru sluoksniu druskos ir patiesiam žuvis:

Dabar pilnai jas užklojam druska iš viršaus, paliekam tik uodegėles. Stengiamės, kad nepribyrėtų į pilvus.

 

Viskas! Kepam 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 minučių. Druska ims kietėti ir šiek tiek gelsti. Kol žuvis kepa, minkštą, sviestą išmaišom su mėgstamais prieskoniais ir druskele (aš naudojau tas pačias žoles žuviai, truputį pridėjau a lia brušeta mišinio su džiovintais pomidorais).

 Gerai ištrynę, kaip nors gražiai suformuojam arba sudedam į saldainių formeles, kaip padariau aš. Atšaldom. Baigtą kepti žuvį išimam...

...ir "nulupam" iš druskos susiformavusį kiautą. Atsargiai perkeliam į lėkštę. Sukietėjusi upėtakio oda puikiai nusilupo. Valgome su citrina ir aromatiniu sviesteliu. Garnyrui aš rukolos lapelius sumaišiau su šviežiu agurku, šlakeliu citrinos sulčių, pipirais, aliejumi ir trupučiu fetos sūrio. Puikiai tiko gruziniškas baltas vynas :)

Skonis idealus, net šiaip druskinant žuvį kepimui taip nutaikyti nevisada pavyksta... Rekomenduoju!