KRIAUŠIŲ - SVOGŪNŲ PAGARDAS

Greičiau čatnis (angl. chutney). 

Prie jūros - ankstyvojo rudens audra. Siautėja visai nešaltas, bet žvėriškas pietvakarių vėjas. Šermukšnių skinti nebereikės. Tik nusirinkti nuo žemės. Jei turėčiau tinklą ir ilgus, iki pat pažastų, guminius batus, eičiau prie jūros rinkti gintarų. Nors šiuo metu guminių dar nereikia, tik tinklo.. Esat matę, kaip gintariautojai traukia iš jūros vaikiško kumščio dydžio ar dar didesnius gintarų gabalus? Mažesnieji gabalėliai tampa nebeįdomūs. Reginys tikrai vertas dėmesio. Pasitaikius progai, verta pažiopsoti. Jei dėdė gintariautojas pasitaikys geros dūšios, tikrai padovanos nemažą gabalėlį ar net kelis...

Užtat tokių ne vieną maišą turi pasidėjęs (tiksliau, pasislėpęs) mano kaimynas. Rodė. Labai gražu. Neapsakomai...  :)

Kriaušių čatnis - vienas iš tų, kurį norisi kabinti šaukštais ir valgyti vieną. Žiopsodama į monitorių aną vakarą taip ir padariau. Nejučiom iškabinau visą nedidelį stiklainiuką. Labai skanus prie grūdinių trapučių. Ir prie varškės ar minkšto sūrio. Ir prie paukštienos taip pat. Mėgstu saldžius vaisinius priedus su "cinkeliu" prie paukštienos ar kiaulienos...

Reikia:

1,5 kg kriaušių;

250 g džiovintų abrikosų;

500 g saldžių svogūnų (saldžiais vadinami baltieji svogūnai, nes tikrai yra saldesni nei įprasti ar mėlynieji);

4 skiltelių česnako;

apie 200 ml baltojo vyno acto;

100 ml citrinų sulčių;

žiupsnio juodųjų pipirų;

2 šaukštelių druskos;

šaukštelio šviežiai tarkuoto imbiero;

0,5 kg cukraus.

Švarias neluptas kriaušes supjaustome kubeliais, abrikosus, nuluptus svogūnus ir česnakų skilteles susmulkiname nedideliais gabalėliais. Viską sudedame į puodą ir pakaitiname iki užvirimo. Nuolat maišant verdame ant mažos kaitros apie 40 minučių arba tol, kol masė sukris. Virimo pabaigoje palaipsniui suberiame cukrų, druską, įdedame tarkuoto imbiero, pagardiname pipirais, įpilame acto ir citrinų sulčių. Paragaujame, jei reikia, skonį reguliuojame cukrumi, druska ar rūgštimi. Dar šiek tiek paviriname, sukrečiame į sterilius stiklainius ir sandariai užsukame.

Asmeniniai pastebėjimai ir pakeitimai. Vietoj baltojo vyno acto pyliau šiek tiek mažiau balzaminio acto. Pagardas gavosi tamsesnis, bet skanesnis (mano skoniui). Cukraus kiekį reiktų reguliuoti priklausomai nuo kriaušių rūšies (o gal taip pat pagal savo skonį). Man pusės kilogramo buvo per daug, dėjau apie 300 g. Imbiero dėjau daugiau. Išvirusios kriaušės liko "cielos", niekaip nenorėjo sukristi, matyt, tokios rūšies, todėl šiek tiek pamaigiau šakute... Šiaip, pagardas tikrai puikus... :)

Šaltinis: žurnalas "Virtuvė. Nuo...Iki..." 2011 m. Nr. 8