KAIMYNIŠKAS PLOVAS ANT LAUŽO

Gėda man pelėda, visus metus ketinau ir niekaip neprisiruošiau papasakoti, kaip skaniai praėjusią vasarą  mes šventėme Kaimynų dieną savo kieme. Penktąją, jubiliejinę!
Kas nelabai žino, kasmet (nuo 1990 m.), gegužės pabaigoje (berods paskutinį gegužės penktadienį) visoje Europoje švenčiama Europinė Kaimynų diena (daugiau informacijos galima rasti čia). Bent jau pas mus viskas nuo šios nuorodos ir prasidėjo. Puiki proga ne tik susipažinti su savo kaimynais, jei dar nepažįstate, susitaikyti, jei susipykote, išsiaiškinti, jei nuolat kyla neaiškumų ir, žinoma, kuo smagiausiai praleisti laiką. Šiemet mūsų nedidelis kiemas jau skaičiuoja šeštus gražios kaimynystės metus. Kviečiu prisijungti :) 

O dabar taisau klaidas ir pasakoju apie gardų uzbekiško stiliaus plovą, kurį bendromis pajėgomis, vadovaujant nuostabiam kaimynui, tegul tai bus šefas M., gamino gal koks dvidešimt žmonių. Vieni pjaustė, kiti skuto, treti lupo, o ketvirti gurkšnojo alų. Juk vasara - iškylų metas!
Recepto proporcijos apytikrės, kaip visuomet gamtoje daug improvizacijos. Apskaičiuota maždaug, 18 litrų ketaus puodui, daugiau kaip dvidešimčiai žmonių... ir pietums, ir pusryčiams :) Gaminta pagal jaunystėje patirtus įspūdžius, kartu su draugais uzbekais :) 

Idėja savadarbei laužavietei kieme - keletas šamotinių plytų, dviejų vilkiko ratų liekanos ir triūba, štai jums krosnis, į kurią įstatomas špižinis puodas. Malkos, ugnis ir kaitra apačioje, rūkstantys dūmai per kaminą viršuje. Galbūt ne visiems aišku, bet sumanūs supras...

Reikia: (18 l puodui)
5 kg avienos
5 kg ryžių
2 kg morkų
2 kg svogūnų
10 - 15 galvučių česnako
10 indelių pomidorų savo sultyse (indelis apie 400 g )
1 l alyvuogių aliejaus
šviežių petražolių ir kalendrų, kiek negaila
pipirų grūdeliais, laurų lapų ir kitokių mėgstamų aštrių ar švelnesnių prieskonių (pagal daugumos pageidavimą)
jokios druskos!

Iš vakaro reikia pamarinuoti mėsą. Kalendras ir petražoles bei keletą galvų česnakų susmulkinkite ir įtrinkite mėsą (keletą saujų kapotų žalumynų palikite paruoštam plovui pabarstyti). Pabarstykite mėgstamais prieskoniais ir apšlakstykite aliejumi. Pastatykite į šaldytuvą, kad pasimarinuotų.

Gaminame!
Vienos kaimynės, plepėdamos apie gyvenimą, skuta ir gan neplonais šiaudeliais pjausto morkas. Toks šefo nurodymas, jei turite specialią trintuvę, jums pasisekė.
Kitos, gurkšnodamos vėsų vyną, pjausto svogūnus. Rupiai. Dvi stambias galvas palieka neluptas, "cielas".
Česnakams nieko daryti nereikia, kažkam pasisekė.

Kažkas plauna ryžius. Skalauja vandenyje, kol šis pasidaro skaidrus, o po to palieka užmerktus.
Vyrai meta malkas į krosnį, reikia, kad užkaistų lyg pekloj.

Kai daržovės paruoštos, šefas M., į įkaitusį puodą pila gerą šliūksnį aliejaus (apie puse butelio) ir sudeda kepti morkas su svogūnais. Kepa nuolat pamaišydamas ir vis įpildamas aliejaus, kol daržovės suminkštės.

Eilė mėsai. Tiesa, aviena pas mus su kaulais, tik tokios pavyko rasti. Avieną ponas M. sudeda ant daržovių ir pamaišydamas kepa ant didelės kaitros. Kol apkeps iš visų pusių ir suirs.

Mėsai apkepus reikia įpilti vandens. Tiek, kad viską gerai apsemtų su kaupu. Tuomet mėlynosios pirštinės sudeda svogūnų galvas, pipirus, kitus turimus ir mėgstamus prieskonius, sumeta česnakų galvutes.

Puodas užkunkuliuoja, net suputodamas, bet ugnies neprimažinsi. Belieka uždengti dangtį ir palikti valandai ar dviems, kol aviena taps minkšta. Pats laikas atsikvėpti, išgerti vėsaus alaus ir su kuo nors paplepėti.

Metas ryžiams. Pirštinėtos rankos suberia išmirkytus ryžius, kurių atrodo labai daug, bet taip turi būti. Storu sluoksniu uždengia mėsos paviršių ir paspausdamos išlygina. Jokiu būdu nemaišo! Uždengia dangčiu ir palieka brinkti, kokiam pusvalandžiui, gal ilgėliau. Per tą laiką šefo antroji pusė elektriniu trintuvu sutrina pomidorus. Galima būtų juos perkošti, kad neliktų sėklų, bet žaisti nėra kada, pomidorų tyrė pilama ant ryžių per kiaurasamtį.

Dabar vėl užvožiamas sunkus dangtis ir viskas paliekama dar pusvalandžiui, o gal ir ilgiau (šefas vis pradaro dangtį, stebi, ragauja ir kontroliuoja situaciją). Kai ryžiai jau išbrinkę, bet birūs ir skaniai traškūs, M. viską išmaišo. Švelniai, atsargiai ir iki pat dugno. O grožis, o kvapas! Užbarsto kapotų žalumynų.
Tiesa, ilgasis kamino vamzdis ištrauktas, o malkų į krosnį jau niekas nebemeta nuo to laiko, kai buvo suberti ryžiai, karščio pilnai pakanka.

Ką gi, puodą būtų galima dar uždengus šiek tiek palaikyti, bet jau rikiuojasi būrelis išalkusiųjų, dar įvyks grumtynės. Prasideda dalybos. Taurė šalto alaus ir skanaujame!

Įspūdžiai ir emocijos pačios geriausios visomis prasmėmis, nors ir be druskos  :)

Šlovė puikiai kaimynystei!