KALMARŲ SALOTOS SU POMIDORAIS

Vakar parsivežiau krepšį puikių naminių pomidorų. Žemaitiškų :) Nuo pačių brangiausių žmonių, iš mieliausio širdžiai kampelio - Žemaitijos. Svečiavausi pas savo krikšto tėvus. Mano krikšto tėvas, mūsų kraštuose kūminu vadinamas, pomidorų augintojas su solidžiu patyrimu. Tuo užsiima jau daugiau kaip trisdešimt metų ir žino visas plonybes, kaip užauginti gerą šių daržovių derlių. Tikriausiai, naktį iš miegų prikeltas papasakotų visas subtilybes nuo pat sėklytės panardinimo į žemę iki pat pomidorų nokinimo. Kad tik galėčiau perteikti kūmino užaugintų pomidorų kvapą!
Papasakojo ir tai, kad šiuo metu, kai pats pomidorų sirpimas, kas rytą valgo sumuštinius su duona, pomidorais ir lašiša. Su puodeliu kavos, žinoma. 
Mano atmintyje tik patys šviesiausi ir gražiausi prisiminimai nuo pat vaikystės, kai pagalvoju apie šiuos mylimus žmones. Linkiu jiems labai daug sveikatos, stiprybės, geros nuotaikos ir dar daug metų, kurie padovanotų gausų kvapnių, saldžių ir sultingų pomidorų derlių....

Pomidorų sezonui siūlau gardžias salotas. Su kalmarais ir krevetėmis, labai tinkančias tokiems karštiems vakarams, kaip šiuo metu. Tik joms prireiks mažų, vyšninių pomidorėlių. Didžiuosius, tuos iš krepšio pasigardžiuodama suvalgysiu vienus...

Reikia:

350 g šviežių išvalytų kalmarų

300 g virtų krevečių

250 g vyšninių pomidorų

4 konservuotų ančiuvių filė

2 česnako skiltelių

2 valg. š. žaliųjų citrinų sulčių

4 – 5 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus

saujos mažų juodųjų alyvuogių

saujos šviežių petražolių lapų

maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Kalmarus sudėkite į pasūdytą verdantį vandenį ir virkite ne ilgiau kaip tris minutes. Išėmę atvėsinkite ir supjaustykite plonais žiedais.

Paruoškite marinatą. Ančiuvių filė gabalėlius sutrinkite šakute iki tyrės, įdėkite išspausto česnako, supilkite žaliųjų citrinų sultis, aliejų ir viską gerai išmaišykite.

Į dubenį sudėkite kalmarus, krevetes ir viską užpilkite paruoštu marinatu. Švelniai išmaišykite ir palikite pasimarinuoti 15 min.

Į indą, kuriame tieksite salotas, sudėkite puselėmis supjaustytus pomidorus. Ant viršaus išdėliokite kalmarų žiedelius, krevetes ir alyvuoges (marinatą pasilikite). Viršų pabarstykite kapotomis petražolėmis, maltais juodaisiais pipirais ir apšlakstykite likusiu marinatu. Skanaus!

Receptą ruošiau tinklaraštininkų žurnalui "Debesys", 2013 m. vasaros numeriui.

AGRASTŲ ZEFYRAI

Bijau, kad bėgdama koja kojon kartu su puikiąja vasarėle, nebespėsiu laiku pasidalinti viskuo, kuo norėčiau. Čia aš apie agrastus, kurie tikriausiai, jau į pabaigą.
Agrastų tyrė gali pasitarnauti kaip puikiausias natūralus pektinas, įmaišant šiek tiek į uogienes, jau minėjau, kad išbandžiau su abrikosais. Išviriau puikaus labai standaus džemo be jokių sintetinių standiklių. Įsitikinau, kad pektino agrastuose gerokai daugiau nei obuoliuose, todėl dalį drebučių paslėpiau šaldytuvo tamsiausiame kampe, rudenį ketinu sunaudoti verdant obuolių sūrius. O šį kart - apie naminius zefyrus, kuriuos jau esu gaminusi su obuoliais, mat jiems taip pat reikia pektino. Sumaniau obuolius pakeisti agrastų drebučiais ir rezultatas nudžiugino :) Vos rausvi, su vos juntama rūgštele, minkšti viduje ir standūs savo išore zefyrai. Puikūs!

Reikia:

agrastų drebučiams: (puslitriniam indeliui drebučių)
2 l švarių agrastų (geriausiai kuo mažiau prisirpusių)
0,5 kg cukraus
apie 100 ml vandens

zefyrams:
250 g agrastų drebučių
1 arb. š. cukraus su vanile
1 M dydžio kiaušinio baltymo

sirupui:
240 g cukraus
130 g vandens
4 g agaro (1 kupino šaukštelio)

miltinio cukraus apibarstymui

Agrastų drebučiai:
Agrastus suberkite į puodą, supilkite vandenį ir užvirinkite. Kai uogos ims trūkinėti ir bliūkšti, sutrinkite jas bulvių grūstuku ir visą masę kruopščiai pertrinkite per sietą. Gautą tyrę vėl supilkite į puodą, užvirinkite ir ant vidutinės kaitros virkite, kol jos tūris sumažės per pus. Tuomet supilkite cukrų ir dar pavirinkite, kol šaukštas tyrės, užlašintas ant lėkštės ims stingti. Karštą tyrę supilkite į sterilų stiklainį, užsukite ir apverskite aukštyn dugnu.

Drebučius vartokite pagal pageidavimą - prie blynų, pyragams, ant baltos duonos arba maišykite su uogomis ar vaisiais, kurie neturi arba turi mažiau pektino verdant džemus, gaminkite zefyrus arba įmaišykite į obuolių masę verdant obuolių sūrius, masė greičiau suvirs, sustandės ir įgaus kitokio skoninio atspalvio :)

Zefyrai:
Agaro miltelius sumaišykite su vandeniu ir palikite, kad išbrinktų.
Pasiruoškite dvi kepimo skardas, išklokite jas kepimo popieriumi.
Šalia pasidėkite konditerinį maišą su žvaigždutės antgaliu.

Kiaušinio baltymą išplakite iki standžių putų (dirbkite elektriniu plakikliu), baigiant plakti, po šaukštą sudėkite agrastų drebučius, suberkite vanilinį cukrų. Turite gauti standžią, purią masę. Sukrėskite ją į didelį dubenį, nes kai plaksite pilant sirupą, masės tūris padidės daugiau nei dvigubai.

Į storadugnį puodą supilkite agarą ir užvirinkite. Pradėjus virti supilkite visą cukrų. Pasirodys, kad jo per daug, bet taip turi būti. Kaitrą šiek tiek sumažinkite ir nuolat maišant virkite apie 5 - 8 minutes, kol sirupas, pasėmus jį šaukštu ir nupylus lašelį, ims tįsti siūlais. Jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą. Nukelkite akimirkai nuo kaitros.

Vėl pradėkite plakti agrastų masę ir nenustodami plakti, labai plona srovele pamažu pilkite karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite, masė turi gautis puri ir standi.

Išplaktą masę dalimis sudėkite į konditerinį maišą ir ant skardų spauskite nedidukus zefyriukus (kuo didesnius spausite, tuo ilgiau teks laukti, kol sustings).

Palikite stingti kambario temperatūroje mažiausiai parą. Skaniausi po dviejų, nebent gaminsite visiškai miniatiūrinius. Prieš skanaudami, galite suklijuoti po du. Ir gausiai apibarstykite miltiniu cukrumi... :)

Iš šio kiekio prigaminau pusantros skardos zefyrų, minkštų viduje, su lengva rūgštele ir labai žavių...


Dar norėjau pasigirti ir pasidžiaugti naujais virtuvės gyventojais. Dubenėliai ir lėkštė tiesiai iš Ernestos rankų ir akimirką trukusi pažintis. Indai, dvelkiantys šiluma, nugludinti keramikės delnų, nubaksnoti pirštų galiukais. Dėkoju už ilgai lauktą saulę, kvepiančias pušis ir jūrą :)

KAIMYNIŠKAS ŠMAKALAS

Tas pats žemaitiškas šmakalas, t.y., kefyrinė silksriubė, tik ant laužo. Smagus reportažas iš mūsų gyvenimo arba eilinės darbo dienos vasariška vakarienė kieme, būryje puikių žmonių...

Žinau, kad patiekalas, jei jį taip galima būtų pavadinti, daug kam atrodo neįprastas, o gal visiška nesąmonė. Kviečiu pabandyti, abejingų tikrai neliks :) O kai gamtoje gamina keliolika darbščių rankų, su klegesiu, juokais ir pablevyzgojimais, ne tik smagiau, bet ir dar skaniau...

Dešimčiai žmonių reikia:
5 l skanaus kefyro arba rūgpienio
10 - 14 sūdytų silkių
svogūnų laiškų ir šviežių krapų, kiek negaila
3 - 5 jaunų svogūnų galvučių
maltų pipirų pagal skonį (druskos nereikia)
daug šviežių bulvyčių
folijos bulvėms vynioti
kepimo popieriaus silkei vynioti
dviejų šašlykinių ir daug malkų žarijoms
geros kompanijos

Būdamos kultūringos ir šiuolaikinės moteriškės, silkę išdorojome, pasilikome tik filė, tačiau tai nėra būtina. Galima kepti ir "cielą". Taip dar skaniau, taip žmonės kepdavo ir anksčiau.

Kol vyrai kuria malkas šašlykinėse, mes kefyrą supilame į didelį puodą.
Silkės filė arba visą silkę vyniojame į kepimo popierių. Kiekvieną atskirai.

Bulvytes suvyniojame į foliją, o svogūnų laiškus, galvutes ir krapus smulkiai supjaustome, suberiame į kefyrą ir gurkšnodamos vyną laukiame žarijų...

Kai viena iš šašlykinių čirška nuo anglių gausos, vyrai suverčia bulves ir kastuvu kruopščiai paslepia jas po žarijomis.

Ant kitos šašlykinės dedame groteles ir suguldome suvyniotas silkes. Deja, įsitikinome, kad kepimo popierius šiuo atveju nelabai tinka, mat virš karštų žarijų ima tuoj degti. Seniau silkę vyniodavo į du popieriaus (laikraščio) lakštus, vieną sudrėkintą, kitą, išorinį - sausą. Žinoma, į laikraštį vynioti tikrai nesinori, tačiau tą patį padaryti su kepimo ar kitokiu, storesniu popieriumi tikrai būtų galima. Pabandykite. Silkė turėtų gerai iškepti, bet nesušusti.



Mums teko kepti tol, kol popierius visiškai pajuodo, o po to silkes išvynioti ir dar šiek tiek paskrudinti ant grotelių. Gavosi puikiai, sūri kepta silkė, tirpstanti burnoje... Dėl paskutinės teko kautis - į puodą ar į pilvą...

Keptą silkę sutriname šakute (jei "ciela", nuimame nuo kaulų)...

... ir sudedame į puodą. Išmaišome ir pagardiname maltais pipirais.

Belieka sulaukti bulvyčių, kurios po akimirkos puikiai iškepusios keliauja ant stalo...

Puikių puikiausia vasariška pavakario puota...

Vat taip mes ir gyvenam :)