ALUJE TROŠKINTA TRIUŠIENA...

... ir pats nuostabiausias savaitgalis Dzūkijos kaime. Sodyboje, kur šakas nuo obuoliukų lenkia ne vieną dešimtį skaičiuojančios senutėlės obelys, prikeltos antram gyvenimui, kur šiandiena atsargiai persipina su protėvių laikus menančiu palikimu. Sodyboje, kurios apylinkes lanko itin reti svečiai - gervės, kur norisi apsikabinti šimtametį ąžuolą, pabraidyti po bekraštį geltonų kviečių lauką, gėrėtis darbščiomis rankomis išpuoselėtais kaimiškais gėlynais. Sodyboje, kurioje pabuvęs, pamiršti kas esi ir iš kur atvažiavai, kur pabėga laiko pojūtis. Sodyboje, kurioje gyvena patys svetingiausi šeimininkai...

Kažkaip grįždami iš pietinės Lietuvos link jūros, išvengėm baisių audrų ir uraganinių vėjų, kurie sekmadienį gerokai pagąsdino pajūrio poilsiautojus. Ačiū die namai vietoj, medžiai taip pat. Keli pavirtę sunkūs moliniai vazonai ir "išskraidžiusios" kėdės. Audringi vėjai kaip mat priminė, kad grįžom į vėsią ir gaivią kasdienybę...


O ką apie triušį? Triušiena pagal vyrišką receptą, kuris skirtas gaminimui gamtoje, kaime, sodyboje arba ten, kur po ranka auga daržovės, prieskoniai ir improvizacijai nėra ribų. Mėsytė, troškinta aluje, o prieš tai pamarinuota baltajame vyne, gavosi kvapni, sultinga ir minkštutė (juk viskas, kas pagaminta vyrų rankomis, dažniausia būna labai gardu :). Ir nors tikslių proporcijų šiame recepte nebus, viskas buvo dedama iš akies ir matuojama - saujomis, žiupsniais, šūsniais, krūvomis ar kitokiais sunkiai įvardijamais ar pamatuojamais vienetais - vis vien labai rekomenduoju. Tikslios proporcijos šiuo atveju tikrai ne svarbiausios, viliuosi, kad rašydama nepamiršau nieko svarbaus...
Deja, nuotraukų taip pat ne kažkas, nes vakarienės laikas - vėlyvas ir tamsus, nors nė kiek nepravėsęs, vasaros vakaras :)

Reikia:
2 jaunų išdorotų triušių
balto sauso vyno (mažiausiai butelio)
šviežio česnako (šio negailėkite, supjaustykite kokias 2 - 3 galvutes)
druskos
prieskonių mišinio žvėrienai (jei tokių nerasta, naudokite tai, ką turite, pvz., maltus pipirus, kadagių uogas ir pan.)
žiupsnio šviežių čiobrelių, raudonėlių
geros krūvelės šviežių morkyčių (manyčiau, kad 1 kg, o gal ir daugiau)
nemažos galvos svogūno
laurų lapų, rupiai maltų ar pipirų žirneliais, šviežio arba džiovinto čili (tiks visokie turimi)
saujos razinų
gabalėlio šoninės su lašinukais
aliejaus kepimui
dviejų - trijų butelių tamsaus kvietinio alaus

Mėsą įtrinkite prieskoniais, druska ir sudėkite į puodą. Suberkite pjaustytus česnakus, smulkintas žoles ir užpilkite baltuoju vynu. Palikite pasimarinuoti parai.

Į puodą, kuriame troškinsite, suberkite griežinėliais pjaustytas morkas ir pjaustytą šoninę.
Triušienos gabalėlius išimkite iš marinato ir gerai iš visų pusių apkepinkite ant aliejaus. Sudėkite ant morkų.

Įpjaustykite svogūną, suberkite razinas, marinate likusį česnaką, įberkite pipirų, smulkintų laurų lapų, užpilkite alumi ir statykite virti. Alus turėtų apsemti mėsą, jei taip nėra, užpilkite šiek tiek vandens.

Užvirus, sumažinkite kaitrą ir troškinkite apie dvi valandas, kol mėsa taps minkšta ir lengvai atsiskirianti nuo kaulų. Troškinimo pabaigoje paragaukite, jei reikia, pasūdykite ir pagardinkite prieskoniais. Jei naudosite čili, sudėkite šiuos pipirus taip pat pabaigoje.

Patiekite su šviežiomis virtomis bulvėmis, marinuotais ar šviežiais ridikėliais. Privaloma įsipilti vėsaus alaus... :)

SKREBUČIAI SU VOVERAITĖMIS...

... ir šviežiai paraugti agurkėliai su medumi. Ne rauginti agurkai su medumi, bet su medumi parauginti :)

Tikriausiai, niekas nesiginčys, jog pačios gardžiausios voveraitės - ne per ilgai keptos, su svogūnais, o dar geriau, su česnakais ir trupučiu tikros kaimiškos šoninės, paskanintos grietine ir gausiai apibertos šviežiais krapais. Su šviežiomis bulvytėmis ir šviežiai paraugintais agurkėliais. Vienas nuostabiausių vasaros valgių.


Iš vaikystės pamenu raugintas voveraites, kurios man nepatikdavo. Norėčiau paragauti dabar. Dar pamenu, jog mama šiuos grybukus sūdydavo. Tokius prieš valgant reikdavo parą pamirkyti vis pakeičiant vandenį.


Labai gardi prieš du metus kepta voveraičių tarta (receptas čia) arba kišas, jei naujoviškai.


O štai dar vienas nuostabus užkandis prie ko tik norisi - skrebučiai su voveraitėmis. O jei dar tiksliau, su voveraičių pagardu (pestu). Nebūtina voveraites malti, tereikia labai smulkiai sukapoti peiliu kartu su šviežiu česnaku ir bazilikais, įmaišyti šlakelį tyro alyvuogių aliejaus, smulkiai tarkuoto kietojo sūrio ir įberti paskrudintų saulėgrąžų branduolių. Skanus šios vasaros atradimas...

Reikia:
apie 250 g šviežių voveraičių (šiuo atveju labiau tiks mažutės)
šaukšto sviesto
dviejų česnako skiltelių
druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
apie 80 g pinijų (kedro) riešutėlių (aš naudojau saulėgrąžas)
šiek tiek šviežio baziliko (puikiai tiks ir krapai)
3 - 5 šaukštų smulkiai tarkuoto sūrio "Džiugas"
šliūksnio tyro alyvuogių aliejaus

ilgo prancūziško batono (labai gardu su grūdais, pvz., su linų sėmenimis)
alyvuogių aliejaus duonai apšlakstyti

Voveraites nuvalykite, jei įmanoma, neplaukite. Pakepinkite ant sviesto kartu su viena kapota česnako skiltele, tik nekepkite per ilgai (kol išgaruos kepant susidaręs skystis), kad netaptų lyg guminės. Pagardinkite druska ir pipirais. Atvėsinkite.

Ataušusius grybus susmulkinkite peiliu kartu su likusia česnako skiltele ir bazilikais. Įpilkite šiek tiek aliejaus, įberkite smulkiai tarkuoto sūrio, įberkite sausoje keptuvėje paskrudintų saulėgrąžų branduolių. Gerai išmaišykite ir paragaukite, jei reikia, pagal skonį dar pagardinkite druska, pipirais ar aliejumi.

Duoną supjaustykite riekelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir paskrudinkite orkaitėje. Uždėkite voveraičių pagardo ir patiekite su šviežiai paraugintais agurkais.

Visą gėrį, t.y., grybus, žalumynus, saulėgrąžas ir sūrį galite smulkinti elektriniu smulkintuvu iki vientisos masės, kaip tikram pestui, tačiau peiliu rupiai kapoti grybukai man daug skanesni ir natūralesni...

Pagal nami-nami

Paraugintiems agurkams su medumi:
1 kg agurkų
30 g druskos
1 l vandens
galvutės česnako
krieno šaknies
krapų žiedynų, krienų, j. serbentų, vyšnių lapų
2 - 3 šaukštų skysto medaus

Į paruoštą stiklainį, išklotą lapais (krienų, vyšnių, serbentų), glaudžiai sudėkite nuplautus agurkus, nuvalytus česnakus ir pjaustytą krieno šaknį (krieną galite keisti šviežiu čiliuku, taip pat labai tiks). Viską užpilkite šaltu virintu vandeniu, sumaišytu su druska ir medumi. Agurkai turi būti gerai apsemti. Palikite mažiausia parai...

Raugdama agurkus visuomet nupjaunu jiems galus ir užpilu karštu vandeniu, taip greičiau įrūgsta. Mums vasarą šviežiai raugiami agurkai patys skaniausi parūgę vos puse paros ar parą, bet ne ilgiau.

Šaltinis: žurnalas "Moters savaitgalis. Konservavimas" 2010 m. Nr. 2

ŠOKOLADINIAI KEKSIUKAI SU VYŠNIOMIS

Kai gėlynuose žiedus skleidžia rudbekijos, jurginai ir saulėgrąžos, šiltnamiuose rausta pomidorai, miškuose šermukšniai, o soduose - obuoliukai, vasarėlė duoda žinią, jog ritasi į antrą pusę. Nors oras šiemet šiluma nelepina, dairantis po turgų, galima pagalvoti, jog vasara raitosi iš malonumo. Norisi susemti visas įmanomas gėrybes.
Kaskart vaikščiodama po turgų, noriu visko. Jei būnu sugalvojusi, kad pirksiu tik vyšnių, būtinai planus pakoreguoja trešnės. Juk nespėji nei pagalvoti ir tuoj sodus užpuola špokai ir uogų kaip nebūta. Kol dar yra, reikia prigriebti mėlynių ir valgyti, kol dantys pamėlynuos, juk aukso kasyklos, o ne uogos. O kaip nepamiršti prisišaldyti juodųjų serbentų pačiam gardžiausiam šokoladiniam pyragui ir agrastų pasimarinuoti, kvapnios aviečių uogienės išsivirti? Ech, viskas greit prasideda, greit baigiasi ir dera beveik vienu metu...


Vyšnių dar yra, pajūry pats įkarštis. Pastaruoju metu verdu vyšnių uogienę su serbentų sultimis, jos šiek tiek sutirština. Vyšnias žiemą labai mėgsta mano vyresnysis. Dabar jau verdu su užuomina "būsimam studentui"... :)

Keksiukai labai gardūs, ne per saldūs, grietinė tešlą padaro labai minkštą, vyšnios - sultingą. Jei jūsų vyšnios rūgščios ar mėgstate saldžiau, įmaišykite šiek tiek daugiau cukraus (pvz., 150 g ar visus 200 g) arba iškeptus gausiai apibarstykite miltiniu cukrumi. Nepamirškite, kad šokoladas taip pat saldus.
Iš žemiau nurodytų produktų man iškepė 16 keksiukų.

Reikia:
200 g miltų
kupino šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukštelio cukraus su vanile
170 g minkšto sviesto
100 g cukraus
3 kiaušinių
100 g tamsaus šokolado
120 g tirštos riebios grietinės
apie 300 g šviežių vyšnių be kauliukų (puikiai tiks ir šaldytos)

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Minkštą sviestą gerai išplakite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, gerai išmaišant po kiekvieno.

Šokoladą išlydykite vandens garų vonelėje (ar mikrobangėje) ir įmaišykite į tešlą.

Įplakite grietinę.

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, druska, vaniliniu cukrumi ir švelniai įmaišykite į tešlą.

Suberkite vyšnias ir dar kartą švelniais pasukimais išmaišykite, kad uogos vienodai pasiskirstytų.

Tešlą sukrėskite į popieriukais išklotas keksiukų formeles, (palikdami vietos kilimui)...

...  ir kepkite apie 25 minutes, ar iškepė patikrindami sausu mediniu pagaliuku.

Gerai atvėsinkite ir apibarstykite miltiniu cukrumi arba apliekite lydytu šokoladu...

Adaptuota pagal knygą ŠOKOLADAS.


Turim baisiai seną tradiciją, vidurvasarį vieną iš švenčių švęsti pas draugų tėvus sode. Labai mėgstu pasivaikščioti po bekraštes daugybę metų skaičiuojančias sodų platybes. Sodai kaip ir kapai, tikriausiai, labiausiai lietuvių puoselėjamos vietos. Kol vyriškoji draugija smagiai žaidžia tinklinį, gurkšnojant vyną smagu pasivaikščioti darbščių rankų išgražintais žaliaisiais plotais, pasigėrėti garbaus amžiaus vaismedžiais. Vos keliuose aruose galima pamatyti tiek visko daug! Vat ten vasara tikrai puikuojasi visu gražumu...