2010 m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis

AGRASTŲ TARTA SU KONDENSUOTU PIENU

Na, žinokit, tokios liūties, kokia prasinešė užvakar, dar nebuvau regėjus...Jau taip viskas plaukė ir skendo, žolė ir ta nespėjo gerti, išėjus basom ant pievos, pėdos gaivinosi pilnai panirusios po vandeniu! Mažųjų pomidoriukų didelio vazono paviršiuje net po paros  laikėsi klanas vandens, vadinasi žemė tiek persisunkė, kad perteklius nebesusigėrė! O kad atvėso, tai tikra palaima. Kažkaip sunku patikėti, kad vakar vakare minant dviračiu maršrutu Karklė - Melnragė - Karklė prie plius dvidešimt reikėjo apsirengti, nes jau tipo šalta...
O kas poilsiauja Juodkrantėj, džiaugiasi neišpasakytai šilta ir švaria jūra. Žiauriai šilta. Nebent po perkūnijos ir liūčių povandeninės srovės viską sumaišė.
Ot vasara, vakarai vis vien tokie ramūs, kad jau galvoju, ar bebus tokių vėjo gūsių, prie kurių esam pripratę...

Nesu didelė agrastų mėgėja. Ir namiškiai jų nevalgo. Bet šiemet poveikį ko gero daro kvailiojanti gamta. Gaudom kiekvieną vasaros akimirką, norisi visko atsivalgyti. Užraugiau agrastų vyną ir iškepiau dar vieną tartą. Rūgštūs agrastai, saldus kondensuotas pienas - visai nieko derinys gomuriui...



Reikia:
100 g šalto sviesto;
100 g miltų;
50 g krakmolo (apie 2 šaukštus);
žiupsnelis druskos;
1 kiaušinis;
1 l agrastų;
dėžutė (apie 385 g) saldinto kondensuoto pieno.

Sviestą, miltus, krakmolą ir druską plakti elektriniu plakikliu, kol susiformuos trupiniai. Įmušti kiaušinį ir dar paplakti iki vientisos masės. Miltuotomis rankomis tešlą suspausti į kamuolį, pridengti plėvele ir patalpinti šaldytuvan kokiai valandai.
Iškočioti ir iškloti tartos formą (22 - 24 cm skersmens). Subadyti ir kepti 200 laipnsių kaitros orkaitėje apie 15 - 20 minučių.
Agrastus nuvalyti (nupešioti barzdeles ir nutraukyti kotelius) ir suberti ant tartos. Užpilti kondensuotu pienu išmaudant jame beveik kiekvieną uogelę.


Kepti dar apie 20 - 30 minučių arba kol agrastai suminkštės ir kraštai paruduos.
Būtinai ataušinti.
Kažkaip tikėjausi, kad kondensuotas pienas bent šiek tiek karamelizuosis, bet laiko tam reikalui, matyt, buvo per mažai. Buvau priversta dar šiltos tartos pusę atpjauti (saviems saldapickiams), likusi nukeliavo vakarojimui pas kaimynus. Kol šiltas, šis pyragas griuvo iš formos. Bet vat pilnai atvėsęs puikiai pjovėsi. Kondensuotas pienas sustingo ir dailiai "suklijavo" uogas. Uogų, kaip visuomet, padauginau, siūlyčiau imti kiek mažiau ir tik vienu sluoksneliu padengti tartos pagrindą...:)


Galvoju, kad čia labai tiktų tuos agrastus užpilti ne kondensuotu pienu, bet karamele, kurios gaminimu dalijosi Eglė. Įtariu, kad būtų velniškai skanu, tik reik pabandyti...  

Šaltinis čia.



4 komentarai:

  1. Genialumas paprastume.
    Tik, man rodos, agrastams turėjo skaudėti, kai jie visaip kaip inkšdami sproginėjo orkaitėje ir vidaus organais aptaškė sienas, lubas ir durelių stiklą. Pasakyk, kad aš klystu. Ne dėl skausmo, dėl taškymosi. Tuomet idėja pakerės mane iki galo ir atidarysiu pošvarią agrastų skerdyklą.
    Ir viskas tik todėl, kad atrodo skaniai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na tikrai, Insolente, jokio sprogimo. Nuotraukoj matyti, kad subliuško ir vos vos įtrūko (viskas vyko tyliai ir be požymių), o galėjo labiau...Gal žali, kieti ar mažiau prisirpę agrastai skausmui jautresni, bet raudoni atsparūs...:) Gal surizikuok?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Atrodo graziai, bet man neuzteko ju ka nors suregsti, mazai siemet...
    As tokia tarta su kriausemis kepu, bet tikrai geriau pjaustosi atvesusi. Nors iskenteti be proto sunku, labai skanu...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Oi, su kriaušėmis turėtų būti labai saldu!

    AtsakytiPanaikinti