TIRŠTA MOLIŪGIENĖ

Sriuba. Su avinžirniais, topinambais ir kitomis daržovėmis. Arba kaip aš "žaidžiau" su Helovyno moliūgu.

Nepriimtina ta šventė ir mums (kaip ir daugeliui). Bent jau tokiu pavidalu, kokiu atkeliavo iš už jūrų marių. Tačiau visame kame galima įžvelgti įdomių dalykų arba kažką prisijaukinti pritaikant taip, kaip norisi. Pavyzdžiui, galima susikurti labai jaukų vaiduoklišką vakarą Vėlinių išvakarėse susėdus prie gausybės žvakių švieselių ir šviečiančių išskaptuotų moliūgų. Ypač, kai kviestiniai dalyviai noriai paklūsta aprangos kodui ir visi atvyksta apsirengę juodai nuo galvos iki kojų. Tiek maži, tiek dideli. Be jokių kaukolių, kraujo ar kitokių baisenybių, tiesiog juodai. Tuomet viskas įgauna mistišką, bet ir ne visai rimtą pavidalą...

O moliūgai man labai patinka. Patinka jų ryški spalva. Patinka tradicijos, pvz., Vokietijoje, kai prie namų žmonės visus kampus, palanges, įėjimus apsidėlioja dideliais, mažais bei įvairiausių formų dekoratyviniais spalvingais moliūgais. Labai rudeniška, gražu ir neniūru. Reikėtų ir pas mus taip.

Keblumų susidaro tik tada, kai reikia juos suvartoti maistui. Ypač, kai išskaptuoji didesnį padarą, o tokį ryškiai geltoną ar oranžinį minkštimą gaila išmesti. Juk tokie paprasti, pigūs, bet žiauriai vertingi vitaminai, nors ir beskoniai...

Turėjau ir aš tokio džiaugsmo - skaptuoti ir galvoti, ką čia nuveikus su dideliu dubeniu minkštimo. Žinoma, geriausias būdas viską paversti gražiai ir skaniai atrodančia tyre. Taigi, dideliu šaukštu išskaptuotą moliūgą dubenyje palikau šaltai per naktį. Susikaupusias sultis nupyliau (jas sunaudojau sriubai) ir suverčiau į puodą. Šutinti tereikėjo mažiau nei pusvalandį, sukrito labai greitai. Tuomet turinį supyliau į sietą ir dar kartą gerai nukošiau, išsiskyrė labai daug skystimo (kurio dalį taip pat sunaudojau sriubai). O tuomet - į elektrinę trintuvę ir iki vientisos tyrės:

Ką gi su taip gražiai geltona tyre veikti? Žinoma, kaip gi be trintos moliūgų sriubos. Visi verda, o aš ką, kitokia? Tai vat, dalį pasilikau sriubai, kitą supyliau į maišelį ir patalpinau šaldiklin. Gal kokį kreminį moliūgų pyragą kepsiu, nežinau.

O gausiai trintų daržovių sriubai reikia:

stiklinės moliūgų tyrės;

2 bulvių;

4 nedidelių topinambų (bulvinių saulėgrąžų);

2 morkų;

svogūno;

3 skiltelių česnako;

stiklinės virtų avinžirnių;

druskos (arba sultinio kubelio), pipirų, čili pipirų;

žiupsnio šviežios petražolių žolės;

gabalėlio sviesto;

žiupsnio maltų lazdyno riešutų;

tarkuoto sūrio "Džiugas";

šlakelio giretinėlės;

apie 1 - 1,5 l moliūgų sulčių ir nuoviro (vietoj vandens sriubai).

Avinžirnius išvirti ir sutrinti blenderiu kartu su petražolėmis iki vientisos tyrės. Jei reikia praskiesti trupučiu nuoviro, kuriame virė.

Puode sriubai ant sviesto pakepinti nuvalytas ir riekelėmis supjaustytas morkas, stambiai supjaustytą svogūną ir česnakus. Užpilti moliūgo sultimis, nuoviru (arba vandeniu) ir užvirinti. Jei naudojame, įdėti sultinio kubelį. Suversti kubeliais pjaustytas bulves ir pavirinti, kol šiek tiek suminkštės.

Sudėti nuskustas ir stambiai supjaustytas bulvines saulėgrąžas (jos išverda laba greitai).

Dar šiek tiek pavirti, kol daržovės visiškai suminkštės. Puodo turinį iškošti. Tirščius sutrinti blenderiu, sumaišyti su trintais avinžirniais, pridėti moliūgų tyrės. Užpilti sultiniu (kuriame virė daržovės) ir atskiesti iki pageidaujamo tirštumo. Viską dar kartą užvirinti, jei reikia, pagardinti druska bei pipirais.

Patiekti su šlakeliu giretinėlės, apibarstyti maltais riešutais ir tarkuotu sūriu. Skaniausia su skrudinta balta duona...