Tinklaraštininkų dienai :)
Turiu keletą rožių ir erškėčių krūmų, kurie šiemet apsipylė nedideliais, bet be galo kvapniais žiedeliais. Šios rožės visiškai paprastos, taip vadinamos, modernios krūminės, užauga didokos tiek į aukštį, tiek į plotį. Nereikalaujančios daug priežiūros, atsparios ligoms ir šalčiams, todėl jų nepurškiu jokiais pesticidais, nebent žaliuoju muilu. Kartais, kad visiškai nesuėstų amarai..
Šiuo metu pats jų žydėjimas. Stengiuosi atsidžiaugti šiuo neilgu periodu, vis vaikštinėdama po gausiai žiedlapiais nubarstytą pievą ir kuo giliau įkvėpdama jų skleidžiamo aromato...
Iš pačių kvapniausių sumaniau pasigaminti rožėmis kvepiančio cukraus. Kam? Kad pasidėčiau šiek tiek vasaros. Ir iš smalsumo. Gal dar sausainių, keksiukų, blynų, trupiniuočių ir kitokių pyragų, šviežių vaisių pabarstymui, savito skonio ir kvapo arbatai pagardinti, gaiviam gėrimui karštą dieną paskaninti...
Kadangi žiedlapiai nesunkiai patys nubyra nuo krūmų, juos surinkti - viena pramoga...
Surinkau dubenėlį dviejų rūšių žiedlapių - rausvų ir gelsvų, tų, kurios labiausiai kvepia. Atrodo, kad pririnkau nemažai, bet svarstyklės parodė tik 30 g. Tiek ir pakaks.
Žiedlapius kiaurasamtyje švariai perploviau šaltu vandeniu, išrinkau apvytusius, parudusius ir kitaip pažeistus ar negražius lapelius. Peržiūrėjau, kad nebūtų vabalėlių ir subėriau ant švaraus rankšluosčio, kad apdžiūtų.
Orkaitę įkaitinau iki 50 - 60 laipsnių ir subėrus žiedlapius į švarią skardą, pašoviau džiovinimui keletui valandų.
Orkaitės dureles palikau praviras. Visą tą laiką namai kvepėjo vasara. Gaiviai, neįkyriai ir nenusakomai... :)
Išdžiūvusius žiedlapius subėriau į elektrinį trintuvą (blenderį) kartu su maždaug 100 g cukraus ir sutryniau. Įbėriau dar maždaug apie 50 g cukraus ir vėl tryniau, kol rožių žiedlapiai visiškai susitrynė kartu su cukrumi. (Cukraus ir žiedlapių santykį pasirinkau apytikriai).
Cukrų subėriau į sandarų indą ir palikau tamsioje vietoje savaitei ar dviem. Kartais indelį vis pakratau, cukrų pamaišau, kad aromatas kuo labiau įsigertų.
Cukrus įgavo švelniai rausvą spalvą, tapo specifinio skonio ir kvapo. Šie dalykai priklauso nuo to, kokias rožių ar erškėčių rūšis rinksitės...
Jei jūsų rožės chemiškai apdorojamos arba jų apskritai neauginate, labai kvapnus cukrus gausis iš miške surinktų žydinčių erškėčių žiedlapių, jie taip kvepia!
Su tinklaraštininkų diena! :)
Pagal Ehow
wow nekitaip
AtsakytiPanaikinti;)
Labai romantiškai kažkodėl man čia viskas nuskambėjo :)
AtsakytiPanaikintiKiek pas tave gėlynų! Pasaka ten pas tave ;)
OHO, net nesugalvociau! ar paskui galima ta cukru valgyti? spalva kokia grazi ir gelynai tavo NUOSTABUS!
AtsakytiPanaikintiNežinomasis, :0)
AtsakytiPanaikintiJulija, ačiū. Tikrai esu romantikė, iki kaulų smegenų.. :)
Dalija, dėkui. Bet kokių rožių žiedlapiai valgomi, tik jei ekologiškai auginami. Žiedlapių uogienė, sviestas, arbata, cukrus, sirupas ir net rožių žiedlapių vynas... :)
Liuks! Mielai išbandyčiau, jei turėčiau savo rožių. Ir dar būtinai pasigaminčiau konfitiūrą :) Skamba labai skaniai ir įdomiai :)
AtsakytiPanaikintiFantastika. Kai išbandysi gyvai - duok žinot. Nes kažkodėl mano eksperimentas su cukrumi ir citrinos žievele baigėsi nekaip...
AtsakytiPanaikintiPuikus sodas ir labai gražios rožės! Kaip kvapniai tas cukrus atrodo, gaila, kad aš neauginu rožių. Su tinklaraštninkų diena ir tave!
AtsakytiPanaikintiJuliana, turi susirasti mišką, kuriame auga erškėtrožės, o tuomet jau ir konfitūras, ir cukrus ir dar kas nors :)
AtsakytiPanaikintiIndre, cukrus kvepia ir net stipriai. Skonis, net nežinau, kaip apibūdinti, labai savotiškas, lyg jausčiau rožių kvapą burnoje, neįprasta. Prideda kažko tokio vasariškų žolių arbatoms. Įdomus šaltas gėrimas su citrina ir rožių cukrumi, vandens paviršiuje plaukioja smulkūs žiedlapiai. Romantiška! :)
Rennie, ačiū! Pas jus ten Dzūkijoj tai tikrai erškėčių netrūksta.. :)
nerealiai! super! trūksta žodžiu! čia pati taip nerealiai gerai sugalvojai?
AtsakytiPanaikintiSuper, net mano namai pakvipo rožėmis :)
AtsakytiPanaikintiKai nori valgyt, dėkui. Ne aš sugalvojau, aplinka :) internetas.. :)
AtsakytiPanaikintiIeva, o būtų gerai, kartais perduoti ir kvapus, bet tik kartais.. :)