STINTIENĖ

... arba žuvienė iš stintų...

Kai stiprus šaltis sukausto bet kokį vandenį, ant Marių ledo gausu stintautojų. Tik šiais laikais, kažin, ko daugiau, žvejų ar stintų? Turiu ir aš prisiminimą iš vaikystės apie stintų gaudymą. Ne kartą teko būti įvilktai į storą šimtasiūlę ir kartu su tėvu tupėti virš eketės su meškere rankose. Būdavo labai smagu ir visai nešalta. Stintos kibdavo kaip pasiutusios :) Mandrai užtaisyta senoviška meškere traukdavom ne po vieną, o iš kart po šešias ar net dešimt. Skaičiuodavom dešimtimis ir net šimtais štukelių. Veždavom namo dideliuose maišuose, o po to nežinodavom, kur dėti, net apdalinus visus gimines ir draugus.

Ir į eketę esu įkritus. Taip atsitikdavo, kai per atlydį anksčiau išgręžtos skylės lede subliukšdavo, kraštai suplonėdavo ir apkrisdavo šlapiu sniegu. Eini, nieko nesimato, viena koja šmaukšt ir tu jau vandenyje. Smagu vien dėl to, kad tai jau tik nepavojingas prisiminimas, kaip visa buvau išrengta vidury speigo ir ištrinta degtine :)


Kasmet pirkdama stintas prisimenu savo žvejybinius nuotykius, taip tuo pačiu pagerbdama tėvo atminimą. Ką galima pagaminti iš šios žuvelės? Žinoma, pirmučiausia reiktų atsivalgyti keptos. Vėliau - marinuotos. Beje, žinot receptą - pusė marinuotos stintos - gurkšnelis "baltos" - kita pusė žuvelės? Pabandykit, sako labai liuks :0) O aš dar kartais verdu stintienę. Paprastą, nes nieko ypatingo neišgausi. Gali būti, kad čia tik mano subjektyvi "žvejiška" nuomonė. Panašios paragausit, jei atvažiuosit vasarį į "Palangos stintą".


Bet prieš tai apie stintų valymą. Žinau, tai nėra pats smagiausias užsiėmimas, ypač, jei tų stintų didžiulis kalnas. Yra du stintų valymo būdai. Įprastas, kai nurėžiam galvą, perpjaunam pilvą, iškrapštom vidurius ir švariai išplauname. Sudėtinga, jei norisi, kad sveiki liktų ikrai. Tuomet naudoju kitą būdą. Įpjaunu ties galva, išpešu žiaunas, kurios priduoda kartumo, tada ištraukiu vidurius (svarbiausia išimti pūslę su visu turiniu), o ikrai pasilieka. Tokią galima ir kepti, o geriausia žuvienę virti. Kam atrodo sudėtinga, pirma pabandykit. Sunkiau seksis tik su pirmosiomis...

Reikia:
smulkių žuvų ar jų galvų sultiniui (ešerių, pūgžlių ar, pvz., lašišos dalių);
druskos, lauro lapų, pipirų žirneliais;
šviežių petražolių, krapų ir džiovintų prieskonių sriubai;
gabalėlio pankolio šaknies (keiskite petražolės, saliero šaknimi ar kitokiomis daržovėmis);
svogūno;
morkos;
gabalėlio sviesto;
maždaug 2 l vandens;
keletos bulvių;
apie 10 išdorotų stintų su galvomis;
apie 50 ml degtinės.

Į verdantį vandenį sudedame smulkią žuvį ar lašišos gabalėlius (gali būti galva ir uodega), palaukiame, kol vėl užvirs, nugraibstome putas ir sumažiname kaitrą. Įdedame lauro lapų, pipirų, džiovintų prieskonių sriubai, įmetame saują petražolių, pankolį (ar kitokias šaknis) ir uždengus verdame apie valandą. Bet kad vos vos kunkuliuotų.
Išvirusį sultinį iškošiame, suvirusias žuvis išimame (jei naudojame lašišos gerąsias dalis, tuomet ją susmulkiname ir pasidedame).
Smulkiai kapotą svogūną ir griežinėliais pjaustytas morkas pakepiname svieste, kol šiek tiek suminkštės. Sudedame į sriubą. Suberiame kubeliais pjaustytas bulves. Pagal skonį pasūdome.
Bulvėms išvirus, sudedame stintas ir jei turime, likusios nuo virimo žuvies. Įpilame šiek tiek degtinės, uždengiame dangčiu ir užvirus palaukiame apie penkias minutes. Išjungiame kaitrą ir uždengtą puodą dar šiek tiek palaikome.
Patiekiant pabarstome krapais ir įmetame citrinos griežinėlį, jei norisi.

Šiai žuvienei sultinį galima išsivirti ir vien tik iš daržovių...