ŠOKOLADINĖ ARONIJŲ UOGIENĖ

Mūsų kaimo parke puikuojasi ištisi sąžalynai juodavaisių aronijų. Tikriausiai pasodino jas kažkada dėl grožio, nes šie krūmai nuostabiai puošia aplinką. Pavasarį apsipila rausvais žiedeliais, vasarą - raudonomis uogomis, rudeniop - juodomis. O pakąsti šalnų - iš tolo šviečia oranžiniai raudonais lapais. Be to, šie krūmai beveik niekuo neserga ir nereikalauja ypatingos priežiūros.

Vieną krūmą, tiesa, skiepytą ant aukštesnio kamieno, šį pavasarį pasisodinau ir aš prie savo namų. Ne vien dėl grožio, bet ir dėl burną traukiančių ir nelabai skanių uogų. Tiesą pasakius, uogų man reikia naminiam obuolių vynui nuspalvinti ir jo skoniui paįvairinti. Bet pasiskaitinėjusi supratau, kad šios uogos tikras auksas, o ne gamtos dovana :)

Pirmas vaistas žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Dešimt uogelių kasdien prieš valgį tris kart per dieną 10 - 30 dienų ir gal būtų galima apsieiti be vaistų...
Uogos, turinčios labai daug jodo, todėl turėtų gelbėti turintiems bėdų su skydliauke.
Gausios antioksidantų, naudingos onkologinių ligų profilaktikai.
Begalinis vitamino P, stiprinančio kraujagyslių sieneles, šaltinis.

Štai ką rašo fitoterapeutas J. Vasiliauskas knygoje "Gamtos vaistinė":
"aronijų uogos ir sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, stiprina kraujo kapiliarų sieneles, normalizuoja galvos smegenų sužadinimo ir slopinimo procesus, gerina emocinę pusiausvyrą. Be to mažina kraujospūdį, didina skrandžio sulčių rūgštingumą."
Išeitų, kad tai geros nuotaikos uogos!
Tiesa, yra rimtų perspėjimų. Vyresniems žmonėms, kurių kraujas prasčiau kreša arba esant insulto - infarkto grėsmei, šių uogų valgyti nepatariama. Ne be reikalo jos tokios neskanios, net ir norėdamas nepadauginsi...

Ant manojo krūmelio uogų dar nėra, bet daug puikių aronijų mūsų parke. Nelabai kam įdomių, uogos šiuo metu prisirpusios, pajudinus, pačios byra nuo šakelių. Prisiskyniau, nes kas liks, nules paukščiai, kurie tikrai išmano, ką lesti :) Gerai prisirpę aronijos nebe tokios burną traukiančios, saldesnės, bent jau man, kartais linkusiai į kraštutinumus... 

Užraugiau butelaitį vyno, tik apie tai parašysiu kitąmet, kai paragausiu.
Pasigaminau labai gražios spalvos tiršto sirupo (ne vien gėrimams). Apie jį - kitąkart.
Iš uogų išspaudų užtaisiau rubinų spalvos naminio acto.
Pusmaišį užšaldžiau, bus natūralių dažų velykiniams kiaušiniams.

O šį kartą - apie uogienę. Greičiau, džemą, tirštą, kvepiantį šokoladu ir labai savitą.

Reikia: (2 pusės litro stiklainiams su trupučiu)
1 kg aronijų
geros saujos vyšnių arba juodųjų serbentų lapų
0,5 kg uogienių cukraus
vienos citrinos žievelės ir sulčių
100 g juodojo šokolado (naudojau 62%)

Švarias uogas (be jokių šakelių) suberkite į puodą ir užpylę šlakelį vandens (50 - 100 ml) užvirinkite. Suberkite vyšnių ar serbentų lapus, citrinos žievelę ir ant vidutinės kaitros vis pamaišant pavirkite, kol uogos sutrūkinės ir atsiras daugiau skysčio (apie 15 - 20 min).
Lapus išimkite, supilkite uogienių cukrų, citrinos sultis ir maišant virinkite dar dešimt minučių. Jei reikia, nugraibykite putas.
Baigiant virti, sudėkite susmulkintą šokoladą ir pamaišykite kol ištirps.
Karštą uogienę supilstykite į sterilius stiklainius, užsukite dangteliais ir palikite vėsti "aukštyn kojomis".

Jei aronijos glamžo liežuvį savo aitrumu, prieš virdami palaikykite jas per naktį šaldiklyje. Pašalusios uogos gerokai švelnesnės. 
Aronijos neturi savo išraiškingo kvapo ir skonio, todėl į sirupus ir uogienes dažnai maišomi vyšnių ar juodųjų serbentų lapai.
Aronijas įprasta virti kartu su obuoliais ar kitokiais, dažniausiai rūgštesniais vaisiais. Ši truputėlį kitokia, šokoladas puikiai maskuoja neskanias uogas, nors, gal kaip tik, atskleidžia jų gerąsias savybes... Jei kur nors ant krūmo liūdi prisirpusios uogos, pabandykite.

Labai skanus trupinių pyragas su šiuo džemu, nežinant, sunku pasakyti, su kokiomis uogomis...

Šaltiniai:
J. Vasiliauskas "Gamtos vaistinė. Žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų." 2010 m.
zolininkas.lt
wikipedia
gyvenimas.delfi.lt