SUSUKTA BOBA

Su šokolado - migdolų įdaru. Ir kiaušinių dažymas...

Gandrinių proga vakar diena padovanojo krintančias snaiges ir lengvą šaltuką, nors saulėtų dienų pastaruoju metu netrūksta. Danguje mačiau tik keletą porų parskrendančių gulbių...
Šilta tik namie, ypač, kai pasiraitojus rankoves klūpomis plušu minkydama mielinę tešlą. Taip veju jau įkyrėjusios kasdienybės nuobodulį, negalėdama niekur išeiti ir dorai pajudėti. Pasigaminau  natūralaus raugo duonai ir iškepiau puikios ruginės duonos. Nors tai ne pirmas bandymas, bet, matyt, dėl to, kad viską dirbau nuoširdžiai medituodama, gavosi kaip niekad puikiai...
Išbandžiau labai puikią tešlą picai. Iškepiau minkštą ir purią susuktą bobą, labai tinkančią Velykų vaišėms. Dirbu išsijuosusi..
Tai po vieną, tai po kelis ritinėju spalvotus kiaušinius. Repetuoju artėjančioms šventėms. Rimtesnius patiekalus ketinu patikėti vyrui, mat jam pastaruoju metu labai neprastai sekasi virtuvėje - tirpstu iš malonumo kartu leisdama savaitgalio popietes ir pamokančiai stebėdama, kaip nepatyrusios vyriškos rankos kepa nuostabiai minkštą ir sultingą vištą, bando išvirti tobulus Benedikto kiaušinius ir dar keletą nekasdienių dalykėlių, kuriais pastaruosius šeštadienius ir sekmadienius mane lepina. Ar gali būti kas geriau :)

Susukta boba. Šokoladinė, minkšta ir gardi. Tešlai panaudojau receptą iš N. Marcinkevičienės knygos "Metai už stalo" (2009 m.), pagal kurį galima iškepti paprasčiausią, bet tikrai neprasčiausią Velykų pynę. Tačiau aš seniai buvau nusižiūrėjusi, kaip tą pynę susukti truputėlį kitaip. Gražiau, įdomiau ir dar su gardžiu įdaru... Jei tingite "žaisti" (nors prieš Velykas tingėti negalima :) arba neturite laiko tešlos brinkinti šaldytuve, tešlai iškilus, tiesiog padalinkite ją į tris dalis, suformuokite virveles ir supinkite kaip kasą. Šiek tiek pakildinę, patepkite kiaušinio tryniu ir pašaukite kepti... O šis receptas turintiems kantrybės ir mėgstantiems skanesnius kepinius nei paprasta banda.

Reikia:
tešlai:
500 g miltų
250 ml drungno pieno
30 g šviežių mielių
2 kiaušinių
3 valg. š. cukraus
20 g sviesto
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio trynio ir kupino šaukšto rudojo cukraus viršui pabarstyti

įdarui:
150 g migdolų
50 g rudojo cukraus
1 - 2 valg. š. cukruotų apelsino žievelių (arba vieno šviežio apelsino geltonosios dalies)
1 a. š. cukraus su vanile
1 kiaušinio
60 g sviesto
100 g juodojo šokolado

Tešlai mieles ištrinkite su šaukšteliu cukraus ir ištirpinkite drungname piene. Paviršių pabarstykite miltais ir pastatykite šiltoje vietoje, kol suburbuliuos, priklausomai nuo temperatūros jūsų aplinkoje, apie 15 - 30 min.

Į dubenį supilkite miltus, likusį cukrų, lengvai paplaktus kiaušinius, pakilusias mieles ir suminkykite tešlą. Minkykite, kol tešla taps vientisa, bet drėgna, minkšta ir šiek tiek lipni (jei galite, darykite tai virtuviniu kombainu), stenkitės miltų daugiau nedėti. Pabaigoje gerai įminkykite išlydytą ir atvėsintą sviestą bei žiupsnį druskos.

Suformuokite rutulį, įdėkite jį į aliejumi pateptą dubenį, pridenkite maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje, kol pasikels dvigubai.

Iškilusią tešlą dar šiek tiek paminkykite, vėl pridenkite plėvele ir dabar jau padėkite į šaldytuvą nakčiai. Šiaip, tešlą šaldytuve galite laikyti nuo 3 iki 12 valandų. Ilgiau - geriau. Šaldytuve tešla lėtai fermentuosis, taps elastinga, gerai kočiosis, o iškepęs kepinys bus minkštas ir purus.

Įdarui migdolus sumalkite kartu su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki drėgnų trupinių. Suberkite nutarkuotą apelsino žievelę (jei naudosite cukruotas, sumalkite jas kartu su riešutais), įmuškite kiaušinį ir supilkite išlydytą sviestą. Viską gerai išmaišykite.
Šokoladą sutarkuokite arba susmulkinkite elektriniais peiliukais.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Išimkite tešlą iš šaldytuvo (ji turi būti pakilusi ir burbuliuota), šiek tiek paminkykite ir iškočiokite stačiakampio formos lakštą. Stenkitės dirbti greitai, vėsią tešlą formuoti lengviau. Ilgoji stačiakampio kraštinė turėtų būti maždaug dvigubai ilgesnė nei jūsų turimos kekso formos ilgis.
Ant iškočioto pagrindo vienodu storiu užtepkite migdolinį įdarą (pakraščius palikite be įdaro). Ant viršaus užberkite vienodą sluoksnį šokolado.
Dabar stačiakampio ilgąjį kraštą atsargiai suvyniokite kaip vyniotinį (stenkitės ploniau). Šiek tiek patampykite, užspauskite galus ir truputėlį susukite per visą ilgį tarsi virvę, o tuomet perlenkite pusiau. Abi dalis supinkite tarpusavyje.

Paguldykite į kepimo popieriumi išklotą kekso formą, paviršių patepkite kiaušinio tryniu ir pabarstykite ruduoju cukrumi. Pašaukite kepti į įkaitintą orkaitę. Kepkite 50 - 70 minučių, kol dailiai išsipūs, o paviršius paruduos.

Iškepusią bobą gerai atvėsinkite ir tik tuomet pjaustykite...

Puikus minkštas kepinys, toks išliekantis ir po keletos dienų. Laikykite pridengtą, kad nedžiūtų.

Adaptuota pagal N. Marcinkevičienės knygą "Metai už stalo" (2009 m.) ir žurnalą "Food Network Magazine", 2012 m. kovo mėn.


O dabar apie kiaušinius. Praėjusiais metais esu rašiusi apie savo pabandymus dažyti kiaušinius augalais. Apie dažymą šienu skaitykite čia, dažymą juodai, nenaudojant "gelažunių" - čia, dažymą arbatžolėmis ir ciberžole - čia. Visus mano pabandymus vienoje vietoje galima rasti ir kas mėnesį leidžiamame žurnale "Skonių kolekcija". Paskutiniame kovo mėnesio numeryje daug puikių idėjų Velykų stalui :)

Šiemet pabandžiau, kaip dažo džiovinti šaltalankių lapeliai. Seniai buvau skaičiusi, jog tai dažingas augalas ir kad prisidžiovinus lapelių, galima juos naudoti kiaušiniams dažyti. Taip ir padariau. Balti kiaušiniai, pavirę, o po to pamirkę stipriame šaltalankių lapukų nuovire nusidažė tamsiai ir įgavo raštą:

Įdomu tai, kad kiaušinius iš nuoviro ištraukiau vos rusvus, o pabuvę ore, jie ėmė oksiduotis ir patamsėjo. Sakoma, kad į šį nuovirą įbėrus žiupsnį alūno miltelių, kiaušiniai nusidažo aukso geltonumo spalva. Kada nors išbandysiu...

Puikiausiai improvizuoti galima su žaliąja arbata ir tai, ko turime po ranka. Čia kiaušinį, prieš nardindama į žaliosios arbatos nuovirą (2 stikl. vandens, 2 šaukštai arbatžolių, šaukštas druskos; viską pavirinau 10 - 15 min. ir įleidau virti kiaušinį, o po to jį palikau mirkti nuovire per naktį), įsupau į kojinę, pripiltą džiovintų rugiagėlių žiedlapių. Tikėjausi, kad jos taip pat suteiks spalvos, bet suteikė puikų raštą:

O čia, prieš dėdama virti į tą patį arbatos nuovirą, kiaušinį įsupau į svogūno lukštą. Kiek skirtingų raštų ir spalvų!

Kiaušinius dailiai dažo krapų sėklų nuoviras. Nei tai žalsva, nei tai gelsva, priklausomai nuo to, kiek ilgai laikysime nuovire. Į kojinę įmetus džiovintų medetkų, dailiai pasimargino. O į ciberžolės miltelių nuovirą įpylus pora šaukštų šviežių trintų aronijų ir šaukštą acto, tikėjausi išgauti žalią spalvą. Tačiau prireikė dar įberti šaukštelį sodos. Tirpalas gavosi baisiai tamsus ir neaiškios spalvos, bet įleidus virti kiaušinį, o po to jį palaikius nuovire, šis nusidažė žalsvai... Manau, kad tai suveiktų ir be aronijų (čia pravertė senos mokyklinės chemijos pamokos, jog rūgštis, reaguodama su šarmu (t.y. soda) keičia spalvą :) Tą patį būtų galima bandyti su mėlynojo kopūsto nuoviru.

Visi pabandymai daryti su baltais kiaušiniais, į ruduosius ne viskas kimba, bet puikiai nudažo ciberžolė ir stiprus žaliosios arbatos nuoviras (svogūnų lukštai taip pat, žinoma :)

Mano patarimas : prieš dažant kiaušinius, juos būtinai švariai nušveiskite kempinėle su soda. Nuvalysite išorinį apsauginį lukšto sluoksnį ir geriau kibs dažas...