KIAUŠINIŲ MARGINIMAS ŠILKINIAIS KAKLARAIŠČIAIS

Panašu, kad į Lietuvą šiltas pavasaris ateis dar negreit. Tai supratau po to, kai grįžusi iš trumpos komandiruotės pažvelgiau į tolimesnę orų prognozę. Nusišypsojus pavasariškam dvelksmui, savaitėlę teko pabuvoti ten, kur jau žydi migdolai ir forsitijos, pievose kilimais geltonuoja narcizai ir mėlynuoja žydrės, karališkus žiedus skleidžia didžiuliai magnolijų medžiai. Vokietijoje jau tikras pavasaris, o rodos, juk visai netoliese... Kaitrūs pavasarinės saulės spinduliai privertė išsispirti iš vis dar sunkių šiltų batų ir puspaltį pakeisti lengvu lietpalčiu. Varginanti ir šiek tiek nuobodi paroda, užtat kaip visuomet, pilnas šurmulio ir geros nuotaikos daugianacionalinis Frankfurtas.


Bet kur nuvažiavusi labai mėgstu žiopsoti - stebėti žmones, kaip jie elgiasi, kuo gyvena, ką valgo, kaip atrodo. Iš pirmo žvilgsnio Frankfurtas - tai nuolat kažkur skubančiųjų miestas ir greitų užkandžių karalystė :)


Užtat puikūs vietiniai ūkininkų turgeliai, kuriuose, lankantis ne pirmą kartą pastebėjau, kad mažai kas keičiasi. Nesikeičia net pardavėjai, pas kuriuos prieš du, tris metus, taip kaip ir šiemet skanavome vietinio balto rislingo ir acto - aliejaus - svogūnų pataluose marinuoto rankomis formuoto labai specifinio rūgusio pieno sūrio, kuris valgomas su duona ir užgeriamas baltu, dažniausiai obuolių vynu...


Ir, žinoma, gardusis Frankfurto žaliasis padažas, kurį aš atradau pernai vasarą ir kurio receptą galima rasti "vėjo gūsiuose" (receptas čia). Švelnaus skonio, šiek tiek žalesnis dėl smulkiau kapojamų žolių, tikrai puikus pagardas prie žuvies, bulvinių blynų ar tiesiog virtų bulvių. Labai laukiu vasaros, kai sužels mano žaliojo padažo prieskoninės žolės...


Gaila, bet pavasaris buvo trumpas. Išlipus iš lėktuvo net nesupratau, kas buvo ne taip. Pasirodo, tą savaitę nebuvo jokio vėjo, o man taip trūko gryno oro :) Ką gi, vėl slepiam kojas šiltuose batuose, siaučiamės žieminėmis striukėmis ir kvėpuodami gaiviu, vėsiu ir audringu jūriniu pavasario oru, laukiam šiltesnių dienų...

Dar labiau laukiam Velykų, kurios jau visai čia pat. Išbandžiau kitokį, bet tikrai nenaują kiaušinių dažymo būdą. Nenauju tapo po to, kai papasakojus bendradarbei, panaršiau internete, nors iki tol apie tai nežinojau. Ir kas galėtų pagalvoti, kad kiaušinius galima marginti vyriškais kaklaraiščiais? Ir ne bet kokiais, o šilkiniais...
Kaip supratau, pati pradžių pradžia - pas Martha Stewart. O toliau jau tik "pagūglinkit", ypač jei skaitote angliškai, pamatysite, kokių grožybių galima prikurti :) Manieji - eksperimentiniai, ne tokie dailūs, kaip pvz., čia arba čia. Velykoms teks įdėti daugiau pastangų ir jei pavyks dailiau, šį įrašą papildysiu vaizdais.

Taigi, pagrindinė marginimo priemonė - šimtaprocentinio šilko vyriški kaklaraiščiai, kurių nesunkiai ir beveik už dyką galima rasti pigių rūbų parduotuvėse arba vyro drabužių spintoje :)

Svarbu, kad būtų tikrai šilkiniai, nes su sintetiniais nepavyks (vieną kaklaraiščių pirkau kaip šilkinį, bet koriejėčiai, matyt, apgavo, kiaušinis liko "plikas". Audinį teko patikrinti. Padeginus šilko skiautę, ji nedega, tuoj užgesta, o apdegę kraštai lengvai susitrina tarp pirštų. Sintetinio kaklaraiščio skiautė degė virpančia liepsna ir lydėsi, nuodėguliai liko sukietėję). Geriausia pirkti su etiketėmis, ant kurių parašyta audinio sudėtis.

Dažymui skirtus kaklaraiščius reikia išardyti, išimti visas nereikalingas vidines detales (atskirti nuo pamušalo, pašalinti viską, kas nėra šilkas) ir susikarpyti gabaliukais, į kuriuos būtų galima tampriai įsukti kiaušinį.
Šilkinio audinio gabalėliu tampriai apgaubti kambario temperatūros, geriausiai baltą kiaušinį ir galus užrišti (kaip saldainį). Arba apgaubti visą kiaušinį šilkine atraiža ir tampriai visą apvynioti storesniu siūlu taip, kad kiaušinio beveik nebesimatytų (aiškiau bus, pažiūrėjus mano nurodytus šaltinius). Šilku aprengtą kiaušinį reikia įsukti į kitą, bet kokią drobinio ar medvilninio audinio skiautę ir vėl tampriai užrišti galus.

Dabar suvystytus kiaušinius galima sudėti į puodą, užpilti vandeniu, kad apsemtų, įpilti du - tris šaukštus acto ir užvirti. Virti apie 20 - 30 min. Išjungus kaitrą, margučius palikti puode, kol atauš. Beliks tik išvynioti, pasigėrėti ir pilnai atšaldžius patepti aliejumi, kad paryškėtų spalvos ir dailiai blizgėtų...

Kiaušinių raštai ir spalvų ryškumas priklauso nuo audinio raštų ir spalvų. Marginimui reiktų rinktis sodresnių, ryškesnių, kontrastinių ir tamsesnių spalvų kaklaraiščius, nes nuo šviesių ar pastelinių atspalvių kiaušiniai nusidažys labai blankiai ar visai vos matomai. Kad kuo ryškiau nusidažytų, svarbu kiaušinius "aprengti" šilku kuo tampriau. Tam juos papildomai reikia įvynioti į dar vieną, viršutinį audinį. Gražiausi gausis balti kiaušiniai. Šilkinį audinį galima paglamžyti (manieji tokie ir gavosi, "paglamžyti" margučiai), ar sudėti kelių skirtingų atspalvių atraižas, taip galima išgauti įvairesnio efekto. Kaip visuomet, reikia pasitelkti fantazijos ir improvizuoti...

MORKŲ PYRAGAS SU GRAIKINIAIS RIEŠUTAIS

Man labiausiai patinka morkų pyragai, kurie nėra labai sunkūs, šlapi ir sukritę nuo morkų drėgmės. Mėgstu daugiau "biskvitiškus", puresnius ir lengvesnius, taip vadinamus, "arbatinius" pyragus, todėl morkas tokiems pyragams arba stambiai tarkuoju, arba sutarkavusi smulkia trintuve, morkų tirščius nuspaudžiu. Tikrai ne tiek, kad gautųsi visiškai sausos išspaudos, lyg iš sulčiaspaudės, bet tik šiek tiek, kad nebūtų drėgmės pertekliaus ir kepdamas pyragas lengviau iškiltų. Nuspaudus daugiau sulčių, pyragas iškepa lengvesnis ir mažiau drėgnas, nuspaudus tik šiek tiek - drėgnesnis, bet vis vien nesunkus ir nesukritęs. Kaip suprantante, galima varijuoti. 
Šis toks ir yra. Tik recepto šaltinyje morkas siūloma sutarkuoti stambia trintuve ir šiek tiek nuspausti sulčių perteklių, o aš vis gi sutarkavau smulkia bulvine trintuve ir tik tuomet nuspaudžiau skysčio perteklių.
Žinoma, jei jūs - itin drėgnų morkų pyragų gerbėjai, dėkite tarkuotas morkas nenuspaudę...


O pagal mano skonį - puikus arbatinis morkų pyragas, ypač gardus užpiltas citrininiu padažu.. :) 

Reikia:
200 g miltų;
šaukštelio kepimo miltelių;
150 g cukraus (naudojau rudąjį);
šaukštelio cukraus su vanile;
150 ml aliejaus (jei mėgstate, naudokite alyvuogių, man jis per intensyvus, renkuosi neutralaus skonio);
2 kiaušinių;
180 g morkų (vienos dručkės ar dviejų mažesnių);
80 g išlukštentų graikinių riešutų;
80 g konservuoto ananaso gabalėliais.

citrininiam kremui:
2 nuplikytų ir švariai nušveistų citrinų;
3/4 stiklinės (apie 180 g) cukraus;
65 g sviesto;
2 didelių kiaušinių.

Konservuoto ananaso gabalėlius sutrinkite elektrine trintuve. Nuskustas morkas sutarkuokite bulvine trintuve. Trintus ananasus ir morkas sudėkite į sietą ir šaukštu šiek tiek nuspauskite skysčio perteklių.

Riešutus šiek tiek pakepinkite sausoje keptuvėje ir rupiai sukapokite peiliu ar elektriniais peiliais.

Miltus dubenyje sumaišykite su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi, įberkite cukraus, įpilkite aliejaus, pastoviai maišant po vieną įmuškite kiaušinius. Gerai išmaišykite. Sukrėskite tarkuotas morkas su ananasais.
Tešlą supilkite į kepimo formą (aš kepiau apvalioj formoj, su skyle per vidurį), išklotą sviestiniu popieriumi ar gerai išteptą aliejumi ir kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 40 min. arba kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas.

Kremui nuo dviejų citrinų nutarkuokite geltonąją žievelės dalį, o iš pačių vaisių išspauskite sultis. Jas supilkite į nedidelį storadugnį puodą, ten pat suberkite nutarkuotą žievelę, sudėkite cukrų, paplaktus kiaušinius bei kubeliais supjaustytą sviestą. Užkaiskite ir ant ne pačios didžiausios kaitros kaitinkite, kol sviestas ir cukrus ištirps. Nuolat maišykite rankine šluotele ir kaitinkite tol, kol kremas sutirštės, maždaug apie 20 minučių (tik neužvirinkite!). Dar šiltą kremą supilkite į stiklinį indą ir atvėsinkite. Visiškai atvėsusį patalpinkite šaldytuvan, šaltai stovėdamas jis sutirštės dar labiau. Patiekite su morkų pyragu... :)

Šis pyragas labai skanus dar šiltas. Galite jį aptepti minkšto sūrio, pvz., Maskarponės ar Filadelfijos su trupučiu cukraus kremu arba aplieti citrinų sulčių ir miltinio cukraus glajumi. Jei patinka, į tešlą įmaišykite šiek tiek cinamono, imbiero ar kitokių prieskonių. Taip suteiksite daugiau spalvų skoniui ir aromatui...
Jei viso nesuvalgote, laikykite sandariai uždarytą, kad nedžiūtų...

Pyrago šaltinis: žurnalas "Škola gastronoma" (rusų k.) Nr. 17, 2011 m. rugsėjo mėn.
Citrininio kremo šaltinis: Duonos ir žaidimų

DRIBSNIŲ SAUSAINIAI

... su spanguolėmis arba bruknėmis, avižų arba kviečių dribsniais, linų sėmenimis, kokoso drožlėmis, šokoladu ir dar daugybe kitokių gerų dalykų.


Šiuos sausainius kepiau dvejopai. Pirmuoju - su greito paruošimo avižiniais dribsniais, cukrumi, sviestu, šaldytomis spanguolėmis ir viskuo kitkuo. Storesnius ir minkštesnius. Idėją kažkada pasigavau pas Forellę.
Antrą kartą avižinius dribsnius keičiau negreito paruošimo kviečių dribsniais, įprastus miltus keičiau rupaus malimo (viso grūdo) kvietiniais, cukrų - fruktoze, dalį sviesto - kokosų aliejumi ir spanguoles - bruknėmis. Gavosi mažiau saldūs, plonesni ir labai gardūs rupūs sausainiai, kuriuos mano šeimyna kaip mat sukramsnojo. Kažkas truputėlį sveikiau, rekomenduoju!

Skliausteliuose nurodyti produktai ir jų kiekiai nurodyti sveikesniems sausainiams...

Reikia:
120 g minkšto sviesto (arba  70 g minkšto sviesto ir 50 g kokosų aliejaus);
100 g cukraus (arba 50 g fruktozės);
2 kiaušinių;
2 prisirpusių, o dar geriau persirpusių bananų (arba 1 banano);
170 g miltų (arba 170 g viso grūdo kvietinių miltų);
nubraukto šaukštelio kepimo miltelių;
plytelės (100 g) juodojo šokolado (arba 100 g šokolado be cukraus);
šaukštelio cukraus su vanile;
žiupsnelio druskos;
150 g greito paruošimo avižinių dribsnių (arba 150 g  kvietinių dribsnių);
100 g kokoso drožlių (arba 100 g šviežiai tarkuoto kokoso);
50 g linų sėmenų;
puoduko šaldytų ar šviežių spanguolių (arba bruknių).

Minkštą sviestą išttriname su cukrumi (fruktoze) iki purumo, po vieną įmušame kiaušinius, sudedame trintus bananus ir gerai išmaišome. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, avižiniais ar kvietiniais dribsniais, vaniliniu cukrumi, druska, linų sėmenimis ir kokoso drožlėmis. Įmaišome į tešlą.
Suberiame spanguoles (bruknes) ir peiliu rupiai kapotą šokoladą.
Šaukštu dedame tešlos kauburėlius ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Jei norime plonesnių sausainių, tuos kauburėlius dar pasapudžiame šakute ar peiliu.

Kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių, kol dailiai paruduoja.

Palaukiame, kol visiškai atvės ir bėgame kaisti čiobrelių arbatos... :)

 

Iškeptus antruoju būdu, su fruktoze, galite pabarstyti miltiniu cukrumi.