Na, ką gi, ruduo pačiame gražume. Ar buvot pastaruoju metu miške ar parke? Ten, kur daug medžių, ypač klevų. Jei ne, reiktų suskubti. Kur pažvelgsi, visur geltona. Ir ne tik akių lygyje, bet ir po kojomis. Man norisi gultis ant tų lapų ir žiūrėti į geltonus medžius. Nebent netoliese auga taip vadinami raudonieji ąžuolai. Truputį kitokie savo lapų forma. Vat šite kruvinai raudoni. Nuostabūs. Šiemet ruduo teisingas, be ypatingų anomalijų ar nenormalių vėjų. Palyja tiek, kiek priklauso. Dažnai kartu su saulės spinduliais. Ypač daug vaivorykščių. Persipinančių, plačių, siauresnių. Prasidedančių vienam dangaus gale, per vidurį nutrūkstančių ir besitęsiančių kitam dangaus pakraštyje...
O į mišką kviečiu nueiti ir kuo greičiau. Tokiu rudeniu būtina pasidžiaugti. Įkvėpti drėgno žemės ir medžių kvapo, pailsinti mintis, praskaidrinti nuotaiką, pasirinkti spalvotų lapų, o gal net ąžuolo gilių kavai. Juk tam ir duotos rudeninės spalvos!
Obuolių trupiniuotis greit pagaminamas ir labai skanus. Su plikytu vaniliniu kremu tiesiog nepajaučiamai greit nyksta nuo stalo...
Reikia:
125 g miltų;
100 g mėgstamų rupiai maltų riešutų;
125 g cukraus;
100 g sviesto;
5 - 6 didesnių obuolių;
cukraus pagal skonį (priklausomai nuo obuolių rūgštumo).
Kremui:
0,5 stiklinės pieno;
0,5 stiklinės grietinėlės;
2 kiaušinių trynių;
1,5 šaukšto cukraus;
1 šaukšto kukurūzų krakmolo;
dviejų šaukštelių vanilinio cukraus (arba vanilės lazdelės);
žiupsnelio druskos.
Trupiniams lydytą sviestą sumaišome su miltais, cukrumi bei riešutais ir triname rankomis ar maišikliu, kol gauname trupinius. Užberiame juos ant obuolių:
Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepame apie pusvalandį, o gal kiek daugiau arba kol trupiniai dailiai geltonai paruduoja:
Kremui puode sumaišome pieną, grietinėlę, cukrų, druską, krakmolą, vanilę ir trynius. Puodo dar nekaičiame, tiesiog plakikliu gerai išplakame iki vientisos masės. Kai viskas gerai susimaišo, pamažu (staiga užvirinus gali sutraukti į gumulus!) pradedame kaitinti. Maišyti nenustojame, kuo labiau masė kaista, tuo intensyviau maišome. Užvirus kremas turi sutirštėti. Paviriname dar kelias minutes ir nukeliame nuo viryklės:
Kremą supilame į dubenį, šiek tiek praaušiname. Vis pamaišome, neleidžiame, kad paviršius pasidengtų pluta. Galiausiai, pravėsus, paviršių uždengiame maistine plėvele (plėvele klojame tiesiai ant kremo paviršiaus, kad šąlant neapsitrauktų) ir visiškai ataušiname:
Dar karštą (tiek karštą, kad nedegintų liežuvių) trupiniuotį apliejame kremu ir patiekiame. O gilių aš prisirinkau. Šis pyragas ypač skanus su gilių kava, bet apie ją vėliau... :)
megstu megstu as tokius!
AtsakytiPanaikintiIškepiau. Neblogas. Gaila, labai jau birus, bet skanus. Dariau su migdolais, kukurūzų krakmolą be sąžinės graužaties keičiau bulviniu, pieną ir grietinėlę užvirinau su cukrumi, ir tik po to pyliau išleistą truputyje pieno krakmolą bei trynius. Tuomet mažesnė rizika, kad susidarys gumuliukai. Tokiu kremu labai sknu įdarinėti trapios tešlos krepšelius, plikytus pyragaičius, varškės tešlos pyragus bei... jais skaninti tokius štai pyragėlius. Beje, man šis kremas gaunasi gerokai tirštesnis negu nuotraukoje.
AtsakytiPanaikintiLaima, ačiū už atsiliepimą. Įdomu, kai žmonės dalijasi patirtimi.
AtsakytiPanaikintiŠie trupiniuočiai visada birūs ir tik birūs. Juk čia angliškasis "crumble", gaminamas individualiuose indeliuose, o jei ne, tai kabinamas tik šaukštu ir ne kitaip.
O dėl padažo, tai kukurūzų krakmolą galima keist ne tik bulviniu, bet ir paprastais miltais. Kaip jį išvirti, kiekvienas turi atrasti savo būdą. Kai pradėjau kaitinti viską sumaišius iš kart, man gumulai niekad nebesusidaro. Darydama tavo aprašytu būdu, be gumulų beveik nepavykdavo... :)
Šis pudingas nepakartojamai skanus su keptais obuoliais, tik jei gaminti daug skystesnį...
Dėl skystumo nežinau, gal bulvių krakmolas daugiau tirština nei kukurūzų? O gal ir tavo, ir mano padažai gavos panašūs, o nuotrauka klaidina?
Sėkmės ir dar kartą ačiū!