Net negaliu apsakyti, kas dedasi ryškiai mėlynam danguj. Masiškai namo grįžta gandrai. Ir gulbės. Ir žąsys. Tiek paukščių per vieną dieną dar nebuvau mačiusi...
Akivaizdų pavasarį skelbia begalybėj nardantys vieversiai...
Bet negaliu apsakyti liūdesio, tvyrančio mano širdy.
Netektis, o gal žvaigždė?
Išsivedė artimą žmogų.
Liūdna lemtis, o gal gyvenimas?
Paliko begalinį skausmą...
Kuriam laikui pasilieku su savo liūdnom mintim ir apmąstymais. Tyloje, vien prie žvakių liepsnos...
Oje...
AtsakytiPanaikintinežinau žodžių kuriuos galėč pasakyti, tai tik šiaip tylomis čia pabūsiu
užjaučiu labai.... laikykis... :(
AtsakytiPanaikintiMiela Aušra, stiprybės tau ir susitaikymo. Tavo atmintyje ir širdyje ji gyvens amžinai. Laikykis...
AtsakytiPanaikintiDidžiausia užuojaut :(
AtsakytiPanaikintiDižiausia užuojauta šią skaudžią akimirką :( laikykis....
AtsakytiPanaikintiužuojauta ir stiprybės...
AtsakytiPanaikintiUžuojauta...
AtsakytiPanaikintiUžuojauta...
AtsakytiPanaikintiStiprybės, Aušra...
Vaje, taip nudiegė širdį... Virtualiai apkabinu, užjaučiu ir linkiu begalinės stiprybės Tau ir Tavo artimiesiems...
AtsakytiPanaikintiStiprybes, Laikas viska sustatys i vietas, gal kiek ne taip, gal kiek kitaip. Bet sustatys musu nieko neklauses..
AtsakytiPanaikintiTaip liudna ...
AtsakytiPanaikintiDidziausios uzuojautos ...
Liudna.... lenkiu galva mamos atminimui...
AtsakytiPanaikintiLabai visiems ačiū...
AtsakytiPanaikinti