LANGUOTA PRIJUOSTĖ - APŽVALGA IR NE TIK...

Suaktyvėjęs paukščių sambrūzdis, intensyviai šildanti saulutė, tirpstantis sniegas ir jokio vėjelio... Geresnės dienos kovo pirmajai, kokia buvo šiandien, turbūt, ir nereikia norėti.

Viskas, žiema baigėsi. Kad ir kaip bebūtų, saulė kyla vis aukštyn ir šildo vis stipriau. Iš žemės tingiai lenda krokų ir net tulpių daigai, vadinasi tikrasis pavasaris nebe toli. Be to, bunda ir manieji kaktusai:

Šiandien turiu nusirišti languotą prijuostę. Apžvelgti nėra ką. Apie prieskonius pasakojo tik projekto autorė Dalia iš "Septynių virtienių". Supažindino su egzotiškuoju "garam masala" mišiniu, paskaitykit. Labai tikiuosi, kad Indrei iš "Gėrimų ir patiekalų magijos", kuri prijuostę ryšės kitas dvi savaites, pasiseks išjudinti iš po žiemos aptingusius ar darbais apsikrovusius tinklaraštininkus...

Man maistas be prieskonių, kaip gyvenimas be spalvų. Tikriausiai, kaip ir pas kiekvieną šeimininkę, mano virtuvėje visada yra lauro lapų ir juodųjų pipirų. Gali pritrūkti visko kitko, bet pastarųjų yra visada. Kai nebežinai, ko nori, malti juodieji pipirai su druska tinka visada. Dar dideli ir nuolatiniai mano draugai - penkerių pipirų mišinys žirneliais,

kmynai, džiovinti česnakai, aitriosios paprikos, gvazdikėliai, cinamonas, anyžius ir begalė įvairių pirktinių mišinių. "Chimi-churi", "paukštienai su sezamu", "pomidorų brušeta",

"kiniški žuviai" ir dar daug įvairiausių pavadinimų. Tikrai visi be jokių E! Jau seniai mano lentynose nerastumėt nei vegetų, nei sultinio kubelių, nei ko nors panašaus.

Mėgstu kardamoną, vanilę, visai neseniai susidraugavau su kuminu (nors kmynas daug mielesnis). Turiu ir "garam - masala" mišinio, su kuriuo dar tik pradedu susipažinti. Labai nemėgstu kario. Dar labiau - kalendros. Labai sudėtinga su pirktiniais prieskonių mišiniais mėsai, nes sunku rasti tokius, kuriuose nebūtų kalendros...

Man patinka eksperimentuoti, maistui naudoju savas prieskonines žoles. Vasarą - tik šviežias, žiemą - džiovintas ir jų mišinius. Nedidelėj prieskonių lysvėj kasmet pasisodinu vis naujesnių prieskoninių - vaistinių augalų. Vienas favoritų - bazilikas, išskirtinėmis teisėmis kasmet augantis tik vazone...

Vienintelis be priekaištų augantis ant palangės apskritus metus - rozmarinas...

Niekaip neapsieičiau be čiobrelio ir pipirnės, nuo pat sausio nenulipančios nuo palangės...

Iš vasarą pridžiovintų žolių - raudonėlio, šalavijo, petražolės, saliero lapų, mėtų, melisų, kiečių, kraujalakės, lofantų ir kitokių įdomybių, mėgstu gaminti ne tik mišinius arbatoms, bet ir savos gamybos prieskonių derinius.

Džiovintų žolių lapelius atskiriu nuo stiebelių ir kiekvieną jų sutrinu elektriniu trintuvu (blenderiu).

Nuo kvapų gausos virtuvėje svaigsta galva! O tuomet jau ekperimentuoju ir fantazuoju. Vienas mėgstamiausių išbandytų derinių - alia provanso mišinys. Lygiomis dalimis (pvz., po arbatinį šaukštelį) sumaišau čiobrelio, baziliko, raudonėlio, šalavijo, petražolės, džiovinto česnako ir rupios druskos. Galima ir be druskos. Toks mišinys puikiai pagardina tiek žuvies, tiek mėsos patiekalus...

Ne naujiena, kad prieskoniai ir jų deriniai - skonio reikalas. Todėl, rašydama receptus dažnai net nežinau, ar rašyti prieskonius, kuriuos naudoju aš, ar įrašyti frazę "mėgstamų prieskonių mėsai ar žuviai" ir skaitytojui leisti pasirinkti pagal save. Juk su skirtingais prieskoniais galima išgauti skirtingą to paties patiekalo skonį. Ir tai taip subjektyvu...

Pabaigai, vitaminai pavasariui. Žalių burokėlių salotos su kmynais. Jei rinksitės saldesnius burokėlius ir supjaustysite juos plonais šiaudeliais, salotos gausis traškios ir labai skanios...

Ar žinojot, kad kmynai - vieni iš seniausiai ir dažniausiai Lietuvoje vartojamų vietinių prieskoninių augalų? Maistui naudojamos ne tik sėklos, bet ir šaknys...

Reikia:

500 g žalių burokėlių (dviejų nedidelių galvučių);

1 rūgštaus obuolio;

50 g (saujos) skaldytų graikinių riešutų;

1 nedidelio raudonojo svogūno;

200 ml kefyro;

šaukšto vidutinio aštrumo garstyčių;

šaukšto trintų krienų;

dviejų šaukštų baltojo vyno acto;

šaukšto medaus;

druskos, pipirų;

0,5 šaukštelio maltų kmynų;

skiltelės česnako.

Kmynus paskrudinkite sausoje keptuvėje ir sumalkite ar sutrinkite.

Burokėlius ir nulupkite ir supjaustykite šiaudeliais (tik netarkuokit). Nuluptą obuolį išvalykite ir taip pat supjaustykite šiaudeliais (galima ir sutarkuoti). Dubenyje sumaišykite burokėlius, obuolį, smulkintus riešutus ir plonais žiedeliais supjaustytą svogūną. Kefyrą išplakite su garstyčiomis, krienais, actu, česnaku ir medumi. Paskaninkite druska, pipirais ir kmynais. Padažą užpilkite ant paruoštų salotų ir pusvalandį palaikykite šaltai. Viršų pabarstykite kmynais :)

Receptas iš knygos "Lietuvos prieskoniniai augalai"( 2008 m., Z. Gudžinskas, B, Rašomavičienė).

O dabar apie šventes. Šiandien šiam tinklaraščiui sueina vieneri. Pažadėjau smulkių dovanų. Kadangi, mano "Languotos prijuostės" temoj sudalyvavo tik Dalia, tad jai ir dovanoju mažą, bet nuoširdžią, smulkmenėlę (gūdžių žiemos vakarų darbo vaisių):

Dalia, lauksiu tavo žinutės su adresu el. paštu ausra@fluke.lt

Turbūt, geriausia dovana kiekvienam tinklaraščio autoriui, skaitytojų komentarai. Todėl kitą savo nėrinį padovanosiu, pvz., ketvirtojo komentaro autoriui...

Gražaus pavasario!