2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

RUGINĖ KAVA

Advento pradžiai...

Pajūrį užpuolusi vėtra, sugrąžino vėjo gūsius :) Neįtikėtinai ramus ruduo pasibaigė su trenksmu. Ačiū šėlsmui už nenutrauktus elektros laidus, už skaudžiai tebesiūbuojančius, bet sveikus ne tik medžius, bet ir langus. 
O taip pat ir už pravėdintas mintis...
Kalėdinė nuotaika neklausia. Ji, kaip ta praūžusi audra, skverbiasi į mūsų gyvenimus. Kas rašo kulinarinį dienoraštį, bet dar nežino, kad gali gauti dovaną mainais į savąją, daugiau informacijos ras pas Viktoriją, Receptų medyje. Visus norinčius aplankys "slaptas" Kalėdų senis. Smagi akcija!

O aš turguje pas ūkininką nusipirkau rugių ir suviliota recepto N. Marcinkevičienės knygoje "Metai už stalo", pasiruošiau ruginės kavos. Labai lietuviškos. Receptas nesudėtingas, daug mažiau darbo nei su gilėmis. Skonio paįvairinimui, ramiems advento vakarams, o gal Kūčioms? Skaniausias šis gėrimas balintas grietinėle. O dar, paskanintas cinamonu, apelsino ar mandarinų žievelėmis ir medumi...



Reikia:
rinktinių rugių (švarių, dailių ir tvarkingai išlukštentų grūdų);
pieno, kad apsemtų;
gabalėlio sviesto.

Rugių grūdus užplikome verdančiu pienu (užpilame, kad apsemtų) ir paliekame, kad pabrinktų (kol visiškai atauš pienas, apie pora valandų). Išpilame ant sietelio, gerai nuvarviname ir supilame į skardą. Džioviname 60 - 70 laipsnių kaitros orkaitėje, kol visiškai išdžiūna (jei turit pečių, džiovinkit jame).
Sausus grūdus paspraginame keptuvėje su trupučiu lydyto sviesto (prieš beriant grūdus į keptuvę, išlydome joje šaukštelį sviesto). Spraginamus rugius būtina nuolat maišyti. Dar šiek tiek papildomai vis pridedame po truputėlį sviesto. Kepiname iki geltonai rudos spalvos, kol taps traškūs, lengvai kramtomi.


Sumalame (galima permalti keletą kartų, jei norime smulkiau, aš maliau tik vieną kartą, t.y., rupiai).

Gėrimo (kavos) paruošimas:
į norimą kiekį verdančio vandens beriame maltus rugių grūdus (kupiną šaukštą puodeliui) ir minutę pavirinime (tik nepalikite per ilgai, grūdai brinksta, o gėrimas tirštėja). Užbaliname pagal skonį grietinėle ir iškošę bei supilstę į puodelius, pasaldiname. Labai tinka pridėti cikorijos ar mėgstamų prieskonių...

Paklausit, koks skonis? Nieko daug nepasakojusi, šio gėrimo daviau paragauti jaunėliui. "Jau, turbūt, sumaišei gilių kavą su tikromis kavos pupelėmis" - tokia buvo jo nuomonė. Nemaišiau. O skonis - truputėlį gilių (jei esate ragavę), truputėlį miežinės kavos arba "kafijos", jei senoviškai, truputėlį dar kažko. Žodžiu, ruginis... Vyrui patiko.
Malti grūdai labai gardžiai kvepia, primena grūstas kanapes. Kilo mintis primaišyti druskos ir pamirkyti virtą ar keptą bulvę. Labai skanu, tikrai labai tinka ir šiam tikslui. Visai, kaip rupesnio malimo kanapynė, kurios receptas čia, jeigu ką.


4 komentarai:

  1. Koks įdomus receptas :) Nors aš nesu kavos mėgėja, bet šios norėčiau paragauti.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Rennie, šita kava kaip tik kavos nemėgėjams :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šią kavą :) darydavo retkarčiais močiutė manoji. Vaikystėje nelabai ji patikdavo, bet dabar - norėčiau ir vėl paragauti :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Rūta, tikrai įdomu, aš pas močiutę miežinės su cikorija ir gilių gėrimo ragaudavau, gamina žmonės iš morkų, net burokėlių gėrimus, bet vat nežinojau apie ruginę.. Įdomus gėrimas, įsomu būtų, jei daugiau atsirastų ragavusių :)

    AtsakytiPanaikinti