2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

KEPTI VARŠKĖČIAI SU UOGIENĖS ĮDARU

Kažkada esu minėjusi, kad prie blynų gaminimo ir kepimo tenka ne tik sugaišti daug laiko, bet ir improvizuoti. Juk blynus mėgsta visi vaikai, kol jie dar vis vaikai. Kas belieka - bėgant laikui (o bėga jis baisiausiais šuoliais), greit nebeliks kam juos kepti. O tai labai liūdina, pastaruoju metu man labai norisi sustabdyti laiką. Todėl branginu kiekvieną akimirką ir kiekvieną užgaidą. Kaip ir šį kart, tenkindama savojo išrankaus jaunimo norus, su džiaugsmu raitoju rankoves ir kepu storus, minkštus varškėčius iš įprastos varškės ir kreminio varškės sūrio tešlos. Su agrastų - bananų džemu...


Reikia:
250 g maskarponės sūrio (puikiai tiks rikotos, filadelfijos ar kitoks kreminis sūris; galima keisti įprasta varške);
360 g varškės (dviejų pakelių po 180 g);
3 kiaušinių;
2 šaukštų cukraus (jei uogienė ar džemas įdarui rūgštesnis arba mėgstate saldžiau, cukraus dėkite pagal skonį);
2 šaukštų grietinės;
šaukštelio cukraus su vanile;
žiupsnelio druskos;
180 - 250 g miltų;
tirštos uogienės ar džemo įdarui.

Varškę sumaišykite su maskarponės sūriu, maišydami po vieną įmuškite kiaušinius. Įmaišykite cukrų, druską, vanilinį cukrų ir grietinę. Suberkite miltus ir gerai išmaišykite - išminkykite, jei tai darote elektriniu prietaisu.

Miltų kiekį reiktų reguliuoti pagal save (priklausomai nuo varškės sausumo - drėgnumo). Jei gamint tešlą sunkiai maišomą šaukštu, tai varškėčiai gautųsi ypač minkšti ir skanūs, tačiau tokius sunkiau formuoti rankomis ir įsprausti uogienę. Jei tešlą užminkyt kietesnę, lengviau būtų suformuoti, bet ir varškėčiai iškeptų kietesni...

Aš, išbandžiusi keliais būdais, renkuosi sunkesnį, naudoju minkštą varškę, maišau minkštesnę tešlą (dedu apie 200 g miltų) ir šaukštu atgnybusi gabalą lipnios tešlos gausiai apvolioju miltuose, tuomet miltuotomis rankomis suformuoju rutulį, į kurio duobutę dedu šaukštelį džemo. Gerai užspaudusi vėl pavolioju miltuose, suformuoju storą blyną, kurio paviršių subraižau peiliuku ir dedu kepti į gerai įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus.

Įdarui vietoj uogienės galima rinktis mirkytas, su kapotais riešutais ir trupučiu medaus sumaišytas razinas.

Jei mažiau saldūs - labai gardūs su kondensuotu pienu... Kai jaunimas (ir ne tik) valgant mažai kalba, tai reiškia, kad plušau neveltui :) Žinau iš patyrimo...





7 komentarai:

  1. Na negaliu nepaklausti, kas ten per geles vazoje? Labai jau grazios ir nematytos.

    AtsakytiPanaikinti
  2. gal turkiškos tulpės? bandau spėti :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nežinau, kaip atrodo turkiškos, bet čia tulpės mažylės, lotyniškai vadinamos "tulipa tarda", dar laukinėmis vadinamos :) Jų nereikia iškasinėti, kasmet žydi puikiais kilimais, puikiai laikosi ir gaiviai kvepia pamerktos :0)
    Tos pačios, kaip čia:
    http://ausrra.blogspot.com/2012/05/tirsta-zalumynu-sriuba-su-pievagrybiais.html

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tikra tiesa - vaikystėje, atrodo, buvau gyva tik blynais :) Bet ir dabar juos mėgstu ir kartais pasilepinu vėlyvais savaitgalio rytais arba naktimis. Dėl naktų - gėda pelėda, bet, kad baisiai skanu naktimis valgyti blynus vos ne tiesiai iš keptuvės ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man tiek blynų niekas vaikystėje nekepė, o vat manieji vaikai tikrai, blynais ir gyvi :) O nuo jų dažnai lieka ir mums, net ir vėlyvais vakarais lėkštes kartu su likusiais blynais išlaižyti :) Ir visai negėda :0)

      Panaikinti
  5. kur nusipirkti butu galima tu graziuju tulpiu?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jų svogūnėlių būna pirkti beveik visose parduotuvėse kiekvieną rudenį :) Va taip atrodo pakuotė :
      http://www.sonis.lt/lt/botanins-ankstyvos-10-20-cm/1328-tulp-vlyvoji-10-vnt-7-8.html

      Panaikinti