KEPTŲ PAPRIKŲ SALOTOS

Su krevetėmis ir putpelių kiaušiniais, pagardintos daržinio builio žole.

Mano taip mėgstamas daržinis builis iš rudens pasisėjo pats ir pasiekęs dangų pražydo. Negana to, visiškai užtemdė puikiųjų lelijų gyvenimą. Teko jas išlaisvinti ir builį gerai apgenėti. Virtuvėn parnešiau didžiulį klėbį labai lengvo anyžių dvelksmo. Džiovinsiu, nepaisant to, jog sakoma, kad džiovinta ši žolė nebeprilygsta šviežiai. 


Kažkada jau esu minėjusi, kad daržinį builį atradau visai neseniai ir ši žolė tapo mano viena mėgstamiausių. Gal dėl to, kad labai mėgstu anyžių kvapą ir skonį, o daržinis builis - kvepia visai neįkyriai ir neaštriai, tik vos vos. Tai Viduržemio pajūrio kraštų augalas, džiovintas maišomas į specifinius tų kraštų prieskonių mišinius. Builių lapus lengva supainioti su petražolių, o dar lengviau - su morkų lapais. Tai svarbi daržovių sriubų sudėtinė dalis, todėl dažnai vadinama sriubos žole. Visiškai nereikli, labai lengva auginti vazonėliuose ant palangės, o sėklų galima rasti parduotuvėse...


Daržinis builis ne vien prieskoninė žolė, tai puikus kraujo "valytojas". Daržinio builio lapai turi daug vitamino C, aktyvina inkstų veiklą ir virškinimą, šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas.


Atėjus šiltajam sezonui, labai pamėgau gaminti gaivinantį builių gėrimą. Gerą šūsnį šios žolės su visais žiedynais (žydintis jis ypač kvapnus) smulkiai sukapoju ir sudedu į dviejų litrų talpos ąsotį. Išspaudžiu pusės citrinos sultis, o pačią citrinos pusikę su visa žievele susmulkinu ir sumetu prie lapų. Kartais (tačiau ne visada) įmetu keletą sutrintų mėtų lapelių. Kartais šiek tiek pasaldinu. Užpilu labai šaltu vandeniu (ar vandeniu su ledukais). Puiki atgaiva tiek prie maisto, tiek po įtemptų darbų karštymečiu...


Labai gardi vasariška builių arbata. Anyžinė. Ypač skani pasaldinta ruduoju cukrumi.

Niekaip negalėčiau apsieiti be daržinio builio gaminant žaliąjį Frankfurto padažą (receptas čia).


Maišau į omletus, marinuojamą paukštieną, žuvį, salotas. Verdu sriubas (pvz., kreminę lapinių burokėlių sriubą) Gaminu puikią trauktinę, lietuvišką "Jagermeister", kuri sunkiai sulaukia, kol žolės atiduos visą savo aromatą ir būna išragaujama kosminiu greičiu ir kurios receptu būtinai pasidalinsiu šią vasarą... :) Labai skanu builiu pabarstyti kepamą varškės sūrį.

Šias salotas taip pat pagardinau smulkiai kapotu builiu. Keptos paprikos (ypač jei keptos ant atviros ugnies) apskritai puikus skanėstas, o pridėjus krevečių, alyvuogių, mažųjų kiaušinių ir viską pagardinus balzaminiu actu bei mažyčiu cinkeliu - builio žole, atsiranda didžiausia rizika nusikąsti liežuvį...

Reikia: (vienam)
vienos raudonos paprikos;
saujos krevečių sūrime;
saujos juodų alyvuogių be kauliukų;
trijų virtų putpelių kiaušinių;
žiupsnio šviežios daržinio builio žolės;
druskos, pipirų ir cukraus pagal skonį;
alyvuogių aliejaus;
žiupsnio tarkuoto Parmezano ar Džiugo sūrio.
balzaminio acto.

Paprikas perpjaukite pusiau, išvalykite, švariai nuplaukite ir nusausinkite. Sudėkite į kepimo skardą odelėmis į viršų ir kepkite viršutinėje orkaitės dalyje 200 laipsnių kaitroje apie 15 - 20 min. (arba grilio režimu), kol odelės ims pūslėtis ir tamsėti. Iškeptas uždenkite folijos lakštu ir palikite 15 minučių, kad sušustų, taip geriau nusivalys odelė.

Nulupkite (galite tai daryti po šaltu vandeniu) ir supjaustykite juostelėmis. Sudėkite į lėkštę, pagardinkite druska, užberkite šiek tiek cukraus ir pašlakstykite balzaminiu actu.
Ant viršaus sudėkite krevetes, per pus perpjautas alyvuoges, ketvirčiais padalintus putpelių kiaušinius. Suberkite kapotą builį, dar jei reikia pagardinkite actu ir druska, užberkite pipirų. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir užberkite tarkuoto sūrio.
Patiekite su balta duona...


Vasaros laukia kiti mano žolynai. Pati žaluma, dar nesužydėjusi, neperaugusi, kvapniausia...

Pavasarį palydint...