KEPTŲ PAPRIKŲ SALOTOS

Su krevetėmis ir putpelių kiaušiniais, pagardintos daržinio builio žole.

Mano taip mėgstamas daržinis builis iš rudens pasisėjo pats ir pasiekęs dangų pražydo. Negana to, visiškai užtemdė puikiųjų lelijų gyvenimą. Teko jas išlaisvinti ir builį gerai apgenėti. Virtuvėn parnešiau didžiulį klėbį labai lengvo anyžių dvelksmo. Džiovinsiu, nepaisant to, jog sakoma, kad džiovinta ši žolė nebeprilygsta šviežiai. 


Kažkada jau esu minėjusi, kad daržinį builį atradau visai neseniai ir ši žolė tapo mano viena mėgstamiausių. Gal dėl to, kad labai mėgstu anyžių kvapą ir skonį, o daržinis builis - kvepia visai neįkyriai ir neaštriai, tik vos vos. Tai Viduržemio pajūrio kraštų augalas, džiovintas maišomas į specifinius tų kraštų prieskonių mišinius. Builių lapus lengva supainioti su petražolių, o dar lengviau - su morkų lapais. Tai svarbi daržovių sriubų sudėtinė dalis, todėl dažnai vadinama sriubos žole. Visiškai nereikli, labai lengva auginti vazonėliuose ant palangės, o sėklų galima rasti parduotuvėse...


Daržinis builis ne vien prieskoninė žolė, tai puikus kraujo "valytojas". Daržinio builio lapai turi daug vitamino C, aktyvina inkstų veiklą ir virškinimą, šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas.


Atėjus šiltajam sezonui, labai pamėgau gaminti gaivinantį builių gėrimą. Gerą šūsnį šios žolės su visais žiedynais (žydintis jis ypač kvapnus) smulkiai sukapoju ir sudedu į dviejų litrų talpos ąsotį. Išspaudžiu pusės citrinos sultis, o pačią citrinos pusikę su visa žievele susmulkinu ir sumetu prie lapų. Kartais (tačiau ne visada) įmetu keletą sutrintų mėtų lapelių. Kartais šiek tiek pasaldinu. Užpilu labai šaltu vandeniu (ar vandeniu su ledukais). Puiki atgaiva tiek prie maisto, tiek po įtemptų darbų karštymečiu...


Labai gardi vasariška builių arbata. Anyžinė. Ypač skani pasaldinta ruduoju cukrumi.

Niekaip negalėčiau apsieiti be daržinio builio gaminant žaliąjį Frankfurto padažą (receptas čia).


Maišau į omletus, marinuojamą paukštieną, žuvį, salotas. Verdu sriubas (pvz., kreminę lapinių burokėlių sriubą) Gaminu puikią trauktinę, lietuvišką "Jagermeister", kuri sunkiai sulaukia, kol žolės atiduos visą savo aromatą ir būna išragaujama kosminiu greičiu ir kurios receptu būtinai pasidalinsiu šią vasarą... :) Labai skanu builiu pabarstyti kepamą varškės sūrį.

Šias salotas taip pat pagardinau smulkiai kapotu builiu. Keptos paprikos (ypač jei keptos ant atviros ugnies) apskritai puikus skanėstas, o pridėjus krevečių, alyvuogių, mažųjų kiaušinių ir viską pagardinus balzaminiu actu bei mažyčiu cinkeliu - builio žole, atsiranda didžiausia rizika nusikąsti liežuvį...

Reikia: (vienam)
vienos raudonos paprikos;
saujos krevečių sūrime;
saujos juodų alyvuogių be kauliukų;
trijų virtų putpelių kiaušinių;
žiupsnio šviežios daržinio builio žolės;
druskos, pipirų ir cukraus pagal skonį;
alyvuogių aliejaus;
žiupsnio tarkuoto Parmezano ar Džiugo sūrio.
balzaminio acto.

Paprikas perpjaukite pusiau, išvalykite, švariai nuplaukite ir nusausinkite. Sudėkite į kepimo skardą odelėmis į viršų ir kepkite viršutinėje orkaitės dalyje 200 laipsnių kaitroje apie 15 - 20 min. (arba grilio režimu), kol odelės ims pūslėtis ir tamsėti. Iškeptas uždenkite folijos lakštu ir palikite 15 minučių, kad sušustų, taip geriau nusivalys odelė.

Nulupkite (galite tai daryti po šaltu vandeniu) ir supjaustykite juostelėmis. Sudėkite į lėkštę, pagardinkite druska, užberkite šiek tiek cukraus ir pašlakstykite balzaminiu actu.
Ant viršaus sudėkite krevetes, per pus perpjautas alyvuoges, ketvirčiais padalintus putpelių kiaušinius. Suberkite kapotą builį, dar jei reikia pagardinkite actu ir druska, užberkite pipirų. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir užberkite tarkuoto sūrio.
Patiekite su balta duona...


Vasaros laukia kiti mano žolynai. Pati žaluma, dar nesužydėjusi, neperaugusi, kvapniausia...

Pavasarį palydint...

MIGDOLINIS RABARBARŲ PYRAGAS

Lengvutis, purutis, minkštutis. Su švelniai lūžtančia, šiek tiek karameline plutele. Be galo skanus pyragas, kurio, jei ir liks gabalėlis kitos dienos pusryčiams, tai tikrai bus šventė, nes bus suvalgytas pasigardžiuojant, mat kitą dieną jis truputėlį skanesnis...


Šiuo metu sergam. Už Donatą Montvydą Eurovizijoje. Yra namie vienas toks karštas ir prisiekęs jo gerbėjas, kurio dėka ir visai ne per prievartą tenka šimtus kartų išklausyti visas jo dainuojamas dainas. Net nesvarbu kur ir kuriuo metu, bet šio atlikėjo dainos mūsų namuose jau kelerius metus skamba nuolat. Aplankyti visi įmanomi gyvo dainavimo koncertai. Todėl net nejausdama išgirdus pažįstamą dainą, pradedu ją niūniuoti - juk moku beveik mintinai...
Kad ir kas ką "bečiulbėtų" apie Eurovizijos konkursą, mums nerūpi. Pas mus tai smagi, tradicija tapusi atrakcija - reikiamu laiku visiems susirinkti, įnirtingai diskutuoti, analizuoti, kritikuoti, juoktis ir svarbiausia, palaikyti. Palaikyti savus, karštai kaip tikri patriotai, visiškai nesiklausant amžinai niurzgančių, kupinų negatyvo lietuviškų nuomonių... 
Vakar mūsų namuose netrūko gerų emocijų ir triukšmo dėl sėkmės. Penkiolikmetis gerbėjas neleido nei vienos akimirkos suabejoti atlikėjo sėkme. Ir jis buvo teisus :0) Laikom kumščius ir važiuojam finalo stebėti į Nidą. Tęsiam tradicijas...

Reikia:
170 g minkšto sviesto;
200 g rudojo cukraus (balto pakaks mažiau, 180 g);
3 kiaušinių;
šaukštelio cukraus su vanile;
100 g miltų;
100 g su luobele smulkiai maltų migdolų;
2 šaukštelių kepimo miltelių;
apie 300 g nuluptų ir supjaustytų rabarbarų;
šiek tiek rudojo cukraus viršui.

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, gerai išmaišant po kiekvieno.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir maltais migdolais. Švelniai įmaišykite į sviesto - kiaušinių masę.
Suberkite pjaustytus rabarbarus ir išmaišykite.

Tešlą sukrėskite į nedidelę kvadratinę kepimo formą (manosios kraštinė 20 cm), išklotą kepimo popieriumi, paviršių išlyginkite ir gausiai apibarstykite ruduoju cukrumi.

Kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 40 - 45 min., kol paruduos, o paviršiuje cukrus šiek tiek apsilydys suformuodamas gardžią plutelę (ar iškepė, tikrinkite mediniu pagaliuku).

Labai skanus dar šiltas, su plakta grietinėle. Tik pjaustyti nepilnai atvėsusį gali būti sunkoka, mat pyragas labai minkštas, sunkiai pakeliamas nuo formos...

Šaltinis My Glorious Food

KEPTI VARŠKĖČIAI SU UOGIENĖS ĮDARU

Kažkada esu minėjusi, kad prie blynų gaminimo ir kepimo tenka ne tik sugaišti daug laiko, bet ir improvizuoti. Juk blynus mėgsta visi vaikai, kol jie dar vis vaikai. Kas belieka - bėgant laikui (o bėga jis baisiausiais šuoliais), greit nebeliks kam juos kepti. O tai labai liūdina, pastaruoju metu man labai norisi sustabdyti laiką. Todėl branginu kiekvieną akimirką ir kiekvieną užgaidą. Kaip ir šį kart, tenkindama savojo išrankaus jaunimo norus, su džiaugsmu raitoju rankoves ir kepu storus, minkštus varškėčius iš įprastos varškės ir kreminio varškės sūrio tešlos. Su agrastų - bananų džemu...

Reikia:

250 g maskarponės sūrio (puikiai tiks rikotos, filadelfijos ar kitoks kreminis sūris; galima keisti įprasta varške);

360 g varškės (dviejų pakelių po 180 g);

3 kiaušinių;

2 šaukštų cukraus (jei uogienė ar džemas įdarui rūgštesnis arba mėgstate saldžiau, cukraus dėkite pagal skonį);

2 šaukštų grietinės;

šaukštelio cukraus su vanile;

žiupsnelio druskos;

180 - 250 g miltų;

tirštos uogienės ar džemo įdarui.

Varškę sumaišykite su maskarponės sūriu, maišydami po vieną įmuškite kiaušinius. Įmaišykite cukrų, druską, vanilinį cukrų ir grietinę. Suberkite miltus ir gerai išmaišykite - išminkykite, jei tai darote elektriniu prietaisu.

Miltų kiekį reiktų reguliuoti pagal save (priklausomai nuo varškės sausumo - drėgnumo). Jei gamint tešlą sunkiai maišomą šaukštu, tai varškėčiai gautųsi ypač minkšti ir skanūs, tačiau tokius sunkiau formuoti rankomis ir įsprausti uogienę. Jei tešlą užminkyt kietesnę, lengviau būtų suformuoti, bet ir varškėčiai iškeptų kietesni...

Aš, išbandžiusi keliais būdais, renkuosi sunkesnį, naudoju minkštą varškę, maišau minkštesnę tešlą (dedu apie 200 g miltų) ir šaukštu atgnybusi gabalą lipnios tešlos gausiai apvolioju miltuose, tuomet miltuotomis rankomis suformuoju rutulį, į kurio duobutę dedu šaukštelį džemo. Gerai užspaudusi vėl pavolioju miltuose, suformuoju storą blyną, kurio paviršių subraižau peiliuku ir dedu kepti į gerai įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus.

Įdarui vietoj uogienės galima rinktis mirkytas, su kapotais riešutais ir trupučiu medaus sumaišytas razinas.

Jei mažiau saldūs - labai gardūs su kondensuotu pienu... Kai jaunimas (ir ne tik) valgant mažai kalba, tai reiškia, kad plušau neveltui :) Žinau iš patyrimo...