GRIETINĖLĖS PYRAGAS SU OBUOLIAIS

Šį pyragą būtų galima vadinti apverstu ir vietoj grietinėlės naudoti pieną. Toks jis iškepa skanus, bet labai minkštas ir neišimamas iš kepimo formos, todėl norint jį apversti, kepimo indą būtinai reikia iškloti popieriumi arba folija, o tuomet labai gerai atvėsintą apversti ir atsargiai nuimti popierių. Tačiau man daug kartų skanesnis toks, kokį kepiau šį kartą - vietoj pieno įpyliau paplaktos grietinėlės ir visai neverčiau. Atvėsusį nesunkiai buvo galima supjaustyti norimais gabalėliais. Obuoliai liko apatiniame sluoksnyje, o viršuje - drėgnas, sotus ir be galo gardus. Prie pusrytinės kavos savaitgalį, o gal  ant vaišių stalo? Rekomenduoju, juk ruduo...

Reikia:
5 - 6 saldžiarūgščių, sultingų obuolių
300 ml grietinėlės
200 g miltų
150 g cukraus
3 kiaušinių
100 g šalto sviesto
šaukštelio cukraus su vanile
cukraus pudros apibarstymui

Obuolius nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis. Jas išdėliokite kepimo inde (aš kepiau stikliniame, 22 cm skersmens apvaliame inde), ant viršaus stambiai užtarkuokite šaltą sviestą.

Kiaušinius šluotele išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišykite miltus ir vos paplaktą iki lengvų putų (tik ne taip standžiai, kaip desertams) grietinėlę.
Supilkite tešlą ant kepimo inde išdėliotų vaisių.

Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 45 minutes.

Patiekite šiltą ar atvėsusį, apibarstytą cukraus pudra.

Dalį obuolių pakeiskite kriaušėmis, pyragas įgaus kitokį, ne mažiau prastą rudens atspalvį..

Adaptuota pagal "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga", Laisvos valandos 2011, Vilnius


Kasmet skelbiu rudenį, taip vadinamaisiais, gyvaisiais akmenukais, litopsais (lithops). Jau net nebepamenu, prieš kiek metų juos įsigijau, vazonas stovi ant miegamojo palangės, kartais net pamirštu, kad reikia laistyti. Šiemet maniau, kad pražudžiau, pačioj saulėkaitoj radau visiškai susiraukšlėjusius ir perdžiūvusius.
O pasirodo, pražudyti šiuos įdomius sukulentus galima greičiau vandeniu nei sausra. Sužinojau įdomių dalykų, jog litopsai pakenčia iki 42 laipsnių kaitrą ir iki -5 laipsnių šaltį ir tai, jog auginami dirbtinėmis sąlygomis gali išgyventi iki 50 metų, o natūraliomis, t.y., Pietų Afrikoje - tik  iki 25 metų. Įsivaizduojat?

VIŠTIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS SU VOVERAITĖMIS

Visi kalba apie rudenį. Dažniausiai liūdnai. Aš myliu rudenį tokį, koks jis yra dabar. Nors nuolat palyja, nors tik kartais nepučia vėjai, nors vakarai darosi vis vėsesni. Užtat žolė visuomet vešli ir ryškiai žalia (tokioj man norisi voliotis), oras gaivus ir kvepiantis. Užtat ant palangių savo ryškiais žiedais akis vis dar džiugina gėlės, darže bujoja rudeniop pasėtos gražgarstės, špinatai ir salotos, antru kvėpavimu žydi čiobreliai, vešliai želia užsisėjusios agurklės, šalavijai ir ataugusios juozažolės su raudonėliais. Žolynai kvapnūs ir daug vešlesni nei vasarą. Baisiai smagu savam kieme grybauti. Iš po gausaus sekmadieninio lietaus pirmadienį nupjoviau apie penkiasdešimt jaunų, sveikų kazlėkų ir keletą puikių lepšių. Gerai, kad apžiūrėjau, būčiau nupjovusi žoliapjove :)

Rudenį jau tapo tradicija "giliauti". Tai pats puikiausias laikas vaikščioti po mišką. O kur dar ryškiaspalviai moliūgai, raudona ugnimi degantys klevai, sultingi obuoliai, šiltos bobų vasaros akimirkos...
Myliu rudenį iki pat tol, kol nuo medžių nukrenta paskutiniai pageltę lapai ir danguje nebematyti išskrendančių paukščių. O tuomet susigalvoju, ką vėl mylėti...

Šiuo metu pas mus jaučiama suaktyvėjusi paukščių migracija. Tai suprantame tuomet, kai išskrendantys sparnuočiai trankosi į namo langus. Kiekvieną pavasarį ir rudenį. Ne taip seniai turėjome minutę džiaugsmo pasigėrėti paukščiu, panašiu į sakalą. Vargšelis po smūgio akimirkai nutūpė prieš pat svetainės langą, kad susigaudytų, kas atsitiko. Įspūdingas paukštis. Gaila, bet fotoaparato pačiupti nespėjau, tebuvo lemta pasigrožėti tik per stiklą. Gerai, kad paukščiui nieko nenutiko...
O vakar susipažinau su dar vienu paukšteliu. Trinktelėjęs į langą, į gėlių lovelį ant palangės aukštielninkas įkrito mažulytis paukštelis. Kojytėmis į viršų, todėl jau pamaniau, kad smūgis buvo per stiprus. Bet, laimei, viskas baigėsi smagia fotosesija ir skrydžiu nežinia kur.

Tai nykštukas, pats mažiausias Lietuvoje ir visoje Europoje. Gražutis ir labai drąsus :)

Nykštukai mažučiai, o lizdelius suka net dvidešimties metrų aukštyje, eglių šakose, įsivaizduojat?

Jei kepurėlė geltona, vadinasi patelė. Patinėlis puikuojasi oranžine.

Gyvenimas užmiestyje ir panašūs džiaugsmai net ir visai mažais dalykais - lyg terapija nuo ne visuomet linksmos realybės...

O dabar apie paštetą. Esu gaminusi keletą, labiausiai man patinka tepami. Šis - truputėlį kitoks, keptas orkaitėje, su faršu ir voveraitėmis. Skanus pusryčiams. Toks lyg ir netikras zuikis, tačiau paštetinis. Žodžiu, mums patiko, ypač su marinuotais agrastais... Įsivaizduoju, kad voveraites pakeitus baravykais, būtų daug skanesnis...

Reikia:
200 g vištienos kepenėlių
apie 100 - 200 g voveraičių
150 g lieso kiaulienos faršo
150 g veršienos faršo (naudojau jautienos)
druskos, maltų pipirų
šaukšto sviesto
skiltelės česnako
gero žiupsnio čiobrelių
1 kiaušinio
100 ml grietinėlės
1 - 2 šaukštų brendžio ar portveino
apie 200 g plonų rūkytos šoninės ar lašinių juostelių

Kepenėles nuplaukite, išpjaukite plėves ir nusausinkite.
Voveraites nuvalykite.
Keptuvėje ant sviesto 3 - 4 minutes pakepinkite kepenėles ir grybus. Atvėsinkite, po to viską supjaustykite.
Virtuvės kombainu arba dubenyje sumaišykite faršą, supjaustytas kepenėles ir grybus, druską, pipirus, česnaką ir čiobrelius. Įminkykite kiaušinį ir supilkite grietinėlę. Pagardinkite brendžiu ar portveinu. Turėtų gautis poskystė tešla.
Pašteto formelę (aš naudojau stačiakampę keksinę) išklokite rūkytos šoninės juostelėmis (ir dugną, ir šonus). Sudėkite faršą. Uždenkite dvigubai perlenkta aliuminio folija ir įdėkite į gilesnę skardą, pripiltą vandens (vanduo turėtų apsemti maždaug du trečdalius pašteto formos).
Kepkite 175 laipsnių kaitros orkaitėje apie 1,5 valandos.
Iškepusį gerai atvėsinkite ir atšaldykite šaldytuve.

Patiekite su traškiomis salotomis, marinuotais agrastais, daržovėmis, majonezu ar kuo tik mėgstate...

Truputėlį pakeičiau proporcijas, kepenėlių dėjau apie 300 g , o abiejų rūšių faršo - po 100 g. Grybus ir kepenėles sumaliau mėsmale. Jei norite rupesnio pašteto, stambiai supjaustykite.
Rinkitės geros kokybės faršą, geriausiai susimalkite patys...

Šaltinis "Didžioji virtuvės knyga", Vilnius, "Alma littera" 2004 m.

Daugiau kepenėlių pašteto receptų iš "Vėjo gūsių":

Vištienos kepenėlių paštetas
Triušienos kepenėlių paštetas
Vištienos kepenėlių paštetas su grybais

TRUPINIŲ PYRAGAS SU SLYVOMIS

 

Trupinių pyragą su varške pagal panašų receptą kepu gal jau visą amžinybę. Mūsų vienas mėgstamiausių. Devyniasdešimt kažkelintais metais buvo tokia žurnaliukų, verstų iš vokiečių kalbos, serija "Kepimo paslaptys". Pamenu, prenumeruodavau. Tuo metu tai buvo šiek tiek neįprastų, nelabai matytų ar girdėtų receptų rinkiniai. Šiandieninėmis akimis žiūrint, tai puikūs receptai ir jų sudėtinės dalys nebeatrodo taip nepasiekiamos. Vis pavartau.
Kaip supratote, šis receptas taip  pat iš šio žurnalo, tik be varškės, mat manieji skonio receptoriai slyvų ir varškės draugystei prieštarauja...

Šį kart kepiau migdolinių trupinių pyragą su vengrinėmis slyvomis. Pyragas sultingas ir be galo skanus, nors ir trupantis. Apatinį trupinių sluoksnį (pagrindą) patepiau saldesniu obuolių - cukinijų džemu, kurį ne taip seniai viriau, mat pyragui naudojau ne visai saldžias vengrines slyvas. Slyvų puseles apliejau skystu medumi.

Rinkitės tokį džemą ar tirštesnę uogienę, kokią turite ar kokią mėgstate, priklausomai nuo slyvų rūšies ir jų rūgštumo (pvz., obuolienę, abrikosų, persikų, o gal slyvų džemą). O jei jūsų slyvos labai saldžios ir sultingos, galite nenaudoti jokios.

Reikia:
150 g sviesto
150 g cukraus (naudojau rudąjį)
puse šaukštelio cinamono (vietoj jo naudojau cukrų su vanile)
1 didesnio kiaušinio trynio
150 g miltų
pusės šaukštelio kepimo miltelių
150 g maltų migdolų
apie 600 - 800 g slyvų (naudojau vengrines)
apie 0,5 l obuolių - cukinijų ar kitokio mėgstamo džemo
1 - 2 šaukštų skysto medaus

Sviestą išlydykite, ataušinkite ir supilkite į dubenį.
Į lydytą sviestą suberkite cukrų, cinamoną ar vanilinį cukrų, kiaušinio trynį ir persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
Viską trinkite pirštais, kol susidarys stambūs drėgni trupiniai (tešlos neminkykite).
2/3 trupinių suberkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir juos lengvai paspauskite rankomis.

Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 10 minučių.
Slyvas nuplaukite, nuskabykite kotelius ir perpjovę pusiau, išimkite kauliukus.

Ant apkepusių trupinių paskleiskite džemo sluoksnį...

... ir sudėliokite slyvų puseles (odelėmis į apačią). Paviršių apliekite skystu medumi ir užberkite likusią trupinių dalį.

Pašaukite kepti į 200 laipsnių kaitros orkaitę dar maždaug pusvalandžiui. Trupiniai paviršiuje turėtų dailiai apskrusti ir paruduoti, o slyvos suminkštėti, bet neištižti.

Pjaustykite tik gerai atvėsusį.

Adaptuota pagal "Kepimo paslaptys. Baltoji banga. Aromatingi, maistingi ir sultingi kepiniai su varške." Nr. 4