ŽEMAITIŠKAS KASTINYS IR KANAPYNĖ

Buvau lengvai dingusi, reikalai nuvijo kelioms dienoms į Frankfurtą. Girdėjau, kad ir pas mus šiluma lygtai buvo užsukus, bet vat Vokietijoj pavasaris žengia plačia koja. Skveruose žydi ne tik narcizai, bet ir forsitijos, kai kur pradėjo skleistis magnolijos. Svarbiausia, kad jokio vėjelio, net sunku patikėti, kad taip gali būti. Žinau, kad ten iki jūros toli, o šiltas oras dažniau plūsta iš pietų, o ne nuo Atlanto. Vat todėl ir smagu nors kelioms dienoms pakeist aplinką ir prisižiūrėt vaizdų, kaip pas vokiečius gyvenimas virte verda...

Pas mane taip pat gražu. Aš vis apie savo kaktusus. Jau maniau, kad savojo notocactus visų, pilnai išsiskleidusių žiedų nespėsiu pamatyt, bet suspėjau! Žiedai veržiasi vienas pro kitą, tarsi lenktyniaudami, kuris pirmas prasistiebs link saulės...Gražu!

O kadangi turim pasninko laiką, čia ir balandis ne už kalnų, juk tvarkysim ne tik namus, bet ir kiemus, gal kas net parkus, miškus ir paplūdimius, todėl galvoju, kodėl gi smagiai pasidarbavus gryname ore neparagavus žemaitiško kastino su karštomis bulvėmis ir grūstom kanapių sėklom? Būtent pasninkų ir talkų metų seniau žemaičiai valgydavo šį patiekalą. Nežinau, ar daug jaunosios kartos šeimininkių mėgsta ir šiandien gamina kastinį - turbūt nemažai atsiras net neragavusių (nors ką aš čia kalbu, juk parduotuvėse pilna). Kas be ko, bet naminis yra naminis. Gamina žmonės kastinius su varške ir su rūgpieniu, bet tikriausias yra iš grietinės ir sviesto. Taip, riebus, sotus, bet juk sakiau, kad po darbų ir tik kartais. Mane šio gėrio išmokė mano močiutė, kuri buvo grynakraujė žemaitė, tad ir mano šeima bei draugų ratelis su šiuo reikalu yra senai supažindinti ir vertina šį senolių išmislą.

Taigi, kastinį suksim rankomis, taip, kaip priklauso, o tam prireiks:

500 g grietinės;

1 šaukšto sviesto;

druskos, pipirų, kmynų;

keletos skiltelių česnako;

kanapių sėklų (būna pirkt prieskonių parduotuvėse, pvz., "Aliejus")

šviežių bulvių su lupenomis.

Sviestas ir grietinė turėtų būti vienodos, kambario temperatūros. Iš natūralių, kaimiškų produktų kastinys esti skanesnis, o ir išsisuka greičiau. Galima vartoti 45% grietinę ("Dvaro"), natūralesnį sviestą, bet tinka ir įprasta grietinė (bet ne mažiau nei 30% riebumo). Gali būt, kad su liesesniais produktais ilgiau teks pavargt. Būtinai šalia reikia turėti puodą su verdančiu vandeniu (vandens vonelę), kad sukant grietinės masę, jai pradėjus krekėti, turėtume, kur pakaitinti (tam, kad vietoj kastinio neišsuktume sviesto). Darbas tai, turiu pasakyt, nėra visai paprastas, nors nesudėtingas ir nesunkus. Beje, anksčiau sakydavo, kad kastinio sukimas turi kažkokių mistinių dalykų, t.y., priklauso nuo šeimininkės nuotaikos, mėnulio fazės ar dar kažkokių dalykų. Žemaitijoj buvo įprasta antrąją vestuvių dieną svečius vaišinti kastiniu, o šeimininkė sakydavo, kad jei kastinys greit išsisuka, jauniesiems gyvenimas eisis kaip sviestu pateptas, o jei kastinys išsisuka ne iškart, o reikia pavargt, tai ir gyvenimas būsiąs atitinkamas. Iš praktikos žinau, kad pasiseka tikrai labai skirtingai, kartais tereikia pusvalandžio, o kartais ir dviejų valandų mažai.

Pradedam darbą:

Gabaliuką sviesto ir pora šaukštų grietinės dedam į dubenį (pagal visas taisykles į molinį, bet nebūtinai) ir mediniu šaukštu pradedam sukti, kol gaunam vientisą masę...

...ir taip sukam, sukam, sukam, vis pridedam pora šaukštų grietinės ir vėl sukam, sukam...kol sudedam visą grietinę. O ir sudėję visą sukam, sukam...

 Jei sukant mišinys pradeda darytis nevientisas, na toks lyg atsisirtų sviestas ir pasukos, dubenį nenustojant maišyti, reikia pakaitinti vandens vonelėje, kad masė susivienodintų ir taptų vienalytė...

 

 ...kitaip susuksim sviestą. Bet tai jau tuo pačiu ir ženklas, kad greit gausim kastinį. Taigi, pakaitinam, nukeliam ir vėl sukam. Taip kartojam, kol gaunam vienalytę, purią, kreminės konsistencijos gelsvą masę. Tik tuomet, kai pasukų nelieka, viskas išsimaišo iki jau minėtos tirštos ir purios masės, kastinys baigtas.

 

Dabar jau galima pasūdyti, įberti kmynų, pipirų ir išspausto ar smulkiai sukapoto česnako.

Druskos nepamažinam, kastinys turi būti į sūrąją pusę, bet atsargiai, nes nesustingusį ragaujant druskos vis atrodo mažai, yra pavojus persūdyti. Kai jau prieskoniai įmaišyti, kastinį gražiai sukrečiam į dailų dubenėlį ar lėkštę ir padedam į šaldytuvą mažiausiai valandai.

 

Tuo metu bulves švariai nušveičiam ir išverdam su lupenomis. Kanapių sėkleles paskrudiname sausoje keptuvėje ir sutrinam grūstuvėje ar sumalame kavamale, pridedant druskos.

 

Gaunam kanapynę:

Viskas, laikas žemaitiškai puotai!