Tiesą sakant, avietės vienos mano mėgstamiausių uogų. Buvo laikai, kai važiuodavom į mišką jų rinkti. Prisirinkdavom kibirą ar net daugiau. Virdavom uogienes, kad žiemą namai kvepėtų aviečių arbata sušalus ar avietiniu pyragu ištroškus vasaros pojūčių. Šios uogienės niekada neužsistovėdavo ir nelikdavo kitam sezonui. Laikai paisikeitė. Nežinau, ar klimatas keičiasi ir dėl to tų aviečių miške nebe taip gausu, bet net ir turguj jau kelinti metai miškinių aviečių nelabai rasi. Užtat kultūrinių, tokių didelių ir vienodų lyg dirbtinių, kiek tik nori. Avietbraškės, kitaip nepavadinsi. Nors aromatas ne toks kaip miškinių, ką darysi, perkam, valgom, keletą užkonservuojam...
Kad įvairūs "rudžiai", "brauniai", šokoladainiai ar kaip kitaip juos bepavadinsi, baisiai viliojantys, turbūt niekas neprieštarautų. Galima juos kepti pagal įvairiausius receptus, su visokiausiais nukrypimais ir savitom proporcijom, vis viena gausis labai gundantys ir skanūs. Savąjį braunį šį kartą paįvairinau maskarponės - aviečių sluoksniu. Nes šokoladas, avietės ir maskarponė - idealus derinys, bent jau mano gomuriui.
Pyragui:
1 plytelės juodojo šokolado;
125 g sviesto;
2 kiaušinių;
100 rudojo cukraus;
100 g miltų;
puse šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos.
Viršui:
dviejų indelių maskarponės sūrio (apie 400 g);
litro šviežių aviečių;
4 šaukštelių želatinos miltelių;
3 šaukštų cukraus (arba pagal skonį);
šaukštelio vanilinio cukraus.
Pagrindui šokoladą ištirpinti su sviestu (vandens vonelėje). Kiaušinius išplakti su cukrumi iki purumo, įmaišyti šokolado - sviesto masę. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska ir pamažu supilti į skystąją masę. Atsegamą kepimo formą patepti sviestu ir sukrėsti tešlą. Kepti 170 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 - 30 minučių arba kol medinis pagaliukas išlenda sausas. Gerai ataušinti.
Avietiniam sluoksniui želatiną užmerkti nedideliame kiekyje vandens (kad apsemtų). Maskarponę išmaišyti su cukrumi. Avietes sutrinti elektrine trintuve ir pertrinti per sietelį. Gautą tyrę sumaišyti su sūrio mase.
Išbrinkusią želatiną pakaitinti, kol ištirps ir supilti į aviečių masę. Palikti vėsiai, kad pradėtų stingti. Stingstančią masę supilti ant šokoladinio pagrindo, išlyginti paviršių ir patalpinti šaldytuvan keletai valandų. Papuošimas - fantazijos ir skonio reikalas.
Žinoma, maskarponę visada galima (gal net reikia) maišyti su jogurtu ar grietinėle. Na, bet taip skanu nieko nemaišyti... Avietes trinti per sietą taip pat nebūtina, tačiau šilkinis skonis daug mielesnis nei sąkandžiui trukdančios sėklelės... :)
Kosmaras kaip pamenu, kai reikdavo eiti i miska avieciauti. Budavo pasiruosi jau visa diena skinti, kibiriukus pasirisam ir davai ... su mama sia vasara sakom, ot budavo laikai...eidavai, rinkdavais, o dabar net pagavoti apie tai nesinori... va melynes mielai rinkdavau Prienu miskuose ir grybauti dar iki siol nepabode :)
AtsakytiPanaikintiAš mieliau rinkčiau avietes nei mėlynes. Ir dabar rinkčiau, tik vat, kad esu miesčionka, mane turi nuvežti į mišką, kur tų uogų būna. O grybauti labai mėgstu, tik vėl bėda - taip įsijaučiu, kad atgal kelio niekaip nerasčiau. Nu nėr pas mane galvoj tos navigacijos ir ką dabar daryti... Todėl ir tempiuosi vyrą, katras grybaut pramoko per tiek metų... :)
AtsakytiPanaikinti