GARUOSE GAMINTAS PYRAGAS...

...arba malaizietiškas "MAH LAI GOH", neturint elektrinio ar kitokio specialaus garų puodo

Visai linksma istorija. Ir iššūkio viršūnė, kurios pati nesitikėjau. Neturiu garų puodo, todėl sugalvojau išsiversti turimais virtuvės rakandais. Esmė tame, kad garuose gaminamų pyragų ar keksiukų receptai visai nesudėtingi, tereikia tam tikrų "technologijų". Cake on the Brain bloge "užkliuvo" garuose gaminamo malaizietiško pyrago receptas. Taigi, štai, kas gavosi:

Jaunėlis sūnus, vaikščiodamas aplink puodus, pareiškė, jog man galvą visai bus vėjas prapūtęs, jau net pyrago normaliai iškept nebegaliu...

Stengiausi nenukrypti nuo minėto tinklaraščio recepto, o kaip tat viskas vyko, pabandysiu papasakot.

Sunaudojau:

3 kiaušinius;

3/4 puodelio rudojo cukraus;

apie 100 g kokosų pieno (konservuoto);

puse a. š. vanilinio cukraus;

50 g sviesto;

puse a. š. sodos;

puse a. š. kepimo miltelių;

1 puodelio miltų.

Tešlai kiaušinius kombainu išplakiau su cukrumi iki purios masės (apie 5 min). Sukračiau kokosų pieną, vanilinį cukrų ir lydytą sviestą. Dar paplakiau. Miltus sumaišiau su soda ir kepimo milteliais, pamažu įmaišiau į skystą tešlą ir atsargiai išmaišiau. Kepimo formą, kuri man labiausia tiko pagal dydį, patepiau sviestu ir supyliau gan skystoką tešlą. Svarbiausiam procesui naudojau Zepter puodą (uh, kiek jiems reklamos) su visais "pagražinimais". Taigi, tas puodas turi tokią "tarką", kuri telpa į vidų ir yra skirta ne tik tarkuoti (ko niekad nedarau), bet ir virti garuose:

Užkaičiau tą puodą su vandeniu, kuriam užvirus, ant minėtos tarkos padėjau formą su pyrago tešla. Kadangi tai kekso forma su skyle vidury, tai tą skylę uždengiau maža lėkšte:

Taip sugalvojau, kad garai per daug nesiskalidytų ir uždengt būtų patogiau, jei tešla sugalvotų labai kilti. Toliau, ant lėkštės užvožiau dar vieną dubenį, kuris beveik uždengė visą formą ir kad besirenkantys garai nekristų ant pyrago, apvyniojau dubenį rankšluosčiu:

Viskas! Taip viriau ant intensyvios kaitros kaip nurodyta autorės recepte - 30 min. Tačiau, po tiek laiko supratau, kad tai skirta garų puodui, nes mano tešla liko skysta, nors dailiai pakilo ir pasidengė burbuliukais. Todėl sugalvojau, kad reikia labiau uždengti. Išsitraukiau dar vieną panašų puodą, tik daug didesnį, ir paklojus rankšluostį, užvožiau jį ant formos su lėkšte (vietoj prieš tai buvusio dubens):

Skaitantiems gal jau pasidarė juokinga, bet aš turiu daug žemaitiško kraujo, todėl esu užsispyrus (gerai, kad visko nematė mano vyras, kuris tuo metu snaudė po darbų...). Taigi, maždaug dar po pusvalandžio (viso užtruko 1 h 10 min), nuvožus didyjį puodą, radau štai ką:

Dailus vaizdelis :) Kiek praaušęs, lengvumo lyg plunksa, akytas ir purus biskvitas. Gal kiek saldokas, cukraus reiktų dėt mažiau (0,5 puodelio), o jei balto, dar mažiau, bet čia kaip kas mėgsta. Vaikams - pats tas. Tokia štai rytietiškos virtuvės pyrago kepimo ant garų be spec. garų puodo istorija...