Noriu pasidalint paparastais dalykais, kuriais džiaugiamės mes, tad jei domina tik maisto gaminimas, teks slinkti gerokai žemiau ir šią dalį praleisti.
Ar žinot ką reiškia geri kaimynai? Tikriausiai, taip (įdomu, kurių daugiau - taip ar ne?). Žodis "geri" gal nėra tikslus, o gal tiesiog labai neapibrėžtas. Turiu minty tokius žmones, kurie ne tik mus supa iš visų pusių (savo namais, kiemais ar durimis), bet ir su kuriais malonu susimojuot per langą, persimest kieme žodžiu, pasidalint patirtimi, žiemą kartu valyti sniegą, vasarą - pjauti žolę, pasikviesti vyno taurei ar užklysti arbatos puodeliui...Galų gale, kartu švęst šventes! Ar žinot, kad paskutinis gegužės antradienis - Kaimynų diena? Ir kad visoj Europoj jau daug metų švenčiama ši šventė? Apie tai tikrai daugiau papasakosiu vėliau, nes mes taip pat šią šventę švenčiame.
Viena iš malonių akimirkų, tęsiant smagios kaimynystės temą - laimė paragauti kaimyno naminės ruginės duonos. Su natūraliu raugu, kvapnios, dar vos šiltos, su daug kmynų ir traškia plutele. Pagarba tokiems žmonėms...
Kitas džiaugsmas - paskanauti kaimyno - žvejo sugautų ir kieme išrūkytų ešerių, prie gaivaus alaus bokalo, ką tik "nusiritus" nuo dviračio po ilgokos kelionės. Tuo pačiu aptarti įvairiausius reikalus, pasidžiaugti grįžusiomis kregždėmis (visiško pavasario pranašais). Gaila, bet nuotraukos neturiu, neteks pavarvint seilės...
Dar labai smagu, kai riedant dviračiu, pro akis slenka balti pajūrio miškai, pasipuošę plukių žiedais (kur pažvelgsi, visur balta...)
O Palangos botanikos parke juokina vis nenutylantis ir vidury dienos be perstojo giedantis gaidys...
Ir tokia atgaiva sielai prie jūros, kai pučiant lengvam brizui (vėjeliui į jūrą, o ne atvirkščiai kaip įprasta), gali išsidrėbt ant smėlio, pamiršt viską pasaulyje, o prieš akis - nei gyvos "dūšelės" tik vieniši dviračiai jūros ir smėlio fone...
Na, o mūsų kieme - tęsiamas kepsnių sezonas. Kalakutienos šašlykas - marinuotas jogurte.
Minkšta ir sultinga kalakuto krūtinės mėsa, svarbu neperkepti, o kepti karštai ir trumpai.
reikia:
vienos didelės kalakuto krūtinės;
šviežio imbiero šaknies gabaliuko;
druskos, čili pipirų (labai tiktų karis, bet mes jo nemėgstam, todėl tik rekomenduoju);
česnako pora skiltelių;
2 - 3 v. š. kokosų pieno (galima ir daugiau ar mažiau, pagal skonį);
natūralaus jogurto tiek, kad apsemtų mėsą.
Mėsą supjausčiau stambesniais gabalėliais, krūtinė pasitaikė tikrai nemaža (apie 900 g):
Įtryniau druska, čili pipirais (bei kariu), užspaudžiau česnako, sudėjau nuvalytą ir smulkiai supjaustytą imbiero šaknį bei kokoso pieną. Mėsą lengvai pamasažavau ir palikau per naktį šaldytuve. Kitą dieną užpyliau jogurtu ir turėjau palikti dar kelioms valandoms, bet taip atsitiko, kad tą dieną neiškepėm, tai jogurte pabuvo dar parą. Tuomet jau užmoviau ant iešmų ir kepėme ant karštų žarijų, tik neilgai. Garnyrui labai rekomenduoju laukinius ar per pus maišytus laukinius su ilgagrūdžiais ryžius. Ir žinoma, daug daržovių...:) Gal kam kitoks, naujas ar neįprastas jogurtinis marinatas, kviečiu išbandyti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą